Asmeninio archyvo nuotr.

Nacionalinio kraujo centro NKC vadovo vieta yra įdomus ir turbūt jau ne tiek labai beviliojantis kąsnis. Venslauskas buvo kitados teisiamas, Kalibatas buvo teisiamas. O dabar Joana Bikulčienė net ir suimta. Iškart pasakau, kad šitą žmogų senokai pažįstu, bet nesiimu čia nagrinėti kaltės ar nekaltumo reikalų – tam ir informacijos per mažai ir tai ne mano kompetencija. Pasakysiu tik kas mane rimtai glumina.

Pirma, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip jokia kita, mėgsta demonstratyvius areštus ir parodomuosius kaukėtų pareigūnų strikinėjimus su automatais prieš kameras. O čia nuo penktadienio tyla iki informacija neprasisunkia į spaudą. Labai netipiška.

Antra, kardomoji priemonė. Suėmimas dviem savaitėm reiškia, kad net greit pateikus skundą jis turbūt nebus spėtas išnagrinėti iki termino pabaigos. Be to – kai Eligijų Masiulį pričiupo su grynųjų dėžute – į sklepą nemetė. O čia kažkokie parodomieji griežtumai.

Trečia, tai vėl tik hipotezė, bet ar nebus ta kratų pas ją ir aplink ją gausa susijusi su mėginimu išlukštenti ir apžiūrėti kokius nors jos, kaip ilgokai dirbusios Valstybės saugumo departamente turimus failus apie kokius nors įdomius asmenis? Kad ir tik pasinaudojant tokia patogia proga?

Na ir konkursas į NKC vadovą ne už kalnų. Tik pasikartosiu – ar labai besinori kam ten veržtis?

Kita vertus, vėlgi – glumina ir kelia nuostabą standartų skirtumai. Toje pat sveikatos apsaugos sistemoje ponas Aurelijus Veryga iškart kapoja galvas vieniems, su kitais yra švelnus it katinėlis. Vienų ligoninių vadovai buvo nušalinami vos pareiškus įtarimus, kitiems, kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninės šefui, leista pakankamai ramiai apsiginti ne tik laisvėje, bet ir toliau einant pareigas, nors įtarimai buvo labai panašūs į tuos, kuriuos dabar pareiškė J. Bikulčienei.  Netgi dar sunkesni. Vėlgi – nesakau ar jis buvo kaltas ar ne. Sakau tik, kad kažkaip įdomiai nematoma rankelė reguliuoja teisėsaugininkų aršumą.