Dujovežiai iš Kataro – pagrindinis ginklas gamtinių dujų kainų kare.

Po atpigusios naftos sukeltų neramumų „juodojo aukso“ rinkoje prasidėjo ir gamtinių dujų kainų karas. Analitikai teigia, kad mažėjant paklausai dujų kaina Europoje gali nusmukti iki nulio.

Daugiau ir pigiau

Gamtinių dujų kainos, kaip žinome, keičiasi praėjus keliems mėnesiams ar pusmečiui nuo naftos kainų – jos tarsi velkasi „juodojo aukso“ kainų farvateryje ir tik po ilgokos pauzės atitinkamai išauga arba sumažėja. Naftos kainų krizė, kilusi šių metų kovo mėnesį Rusijai netikėtai atsisakius pratęsti susitarimą dėl naftos gavybos ribojimo su Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir kai kuriomis jai nepriklausančiomis valstybėmis, dabar garsiai ataidėjo stiprėjančiomis gamtinių dujų kainų karo kanonadomis. Apžvalgininkų teigimu, šiuo metu jis pačiame įkarštyje: dujų kainai gresia nusmukti iki nulio, paklausa mažėja, gamintojų pajamos traukiasi katastrofiškais tempais. Karo veiksmų gamtinių dujų rinkoje iniciatoriumi esą tapo Kataras, gerokai padidinęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Europą. Kataro, antrojo pagal dydį gamtinių dujų tiekėjo pasaulinei rinkai, valdžia ruošiasi dvigubai padidinti SGD gamybos apimtis, sparčiai plečia dujovežių laivų flotiliją ir dabar bando užsiimti kuo geresnes pozicijas rinkose smarkiai sumažinusi dujų kainą. Suprantama, kad tokie veiksmai perpildytoje dujų rinkoje tiesiog negalėjo nesukelti sumaišties ir „žydrojo aukso“ kainų griūties.

Bene labiausiai dėl Kataro veiksmų nerimauja Rusija, kurios didžiąją dalį biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto. Atpigusi nafta ir koronaviruso krizė jau skaudžiai kirto Kremliui, o dujų kainų karas gali išmušti iš po kojų finansinio pagrindo likučius. Rusijos ekspertai pripažįsta, kad šios šalies kaip tradicinės lyderės pasaulinėje dujų rinkoje padėtis smarkiai susvyravo. Dėl mažėjančių tiekimo į užsienio šalis apimčių Rusijos dujų monopolininkė bendrovė „Gazprom“ gali prarasti dešimtis milijardų dolerių ir nemažą dalį Europos dujų rinkos.

Apgalvota ataka

Skelbiama, kad Kataro siekis išstumti Rusiją iš gamtinių dujų eksporto lyderės pozicijos yra pagrįstas realiais ištekliais. Kataras išstojo iš OPEC kartelio ir susitelkė į SGD gavybos bei eksporto didinimą. Svarbiausias Dohos taikinys šiuo požiūriu yra Europos šalys. Valstybinė Kataro bendrovė „Qatar Petroleum“ per artimiausius 5 metus planuoja pusantro karto padidinti SGD tiekimo apimtis, o iki 2027-ųjų jos turėtų išaugti 2 kartus. Dujų telkinių Katare visiškai pakanka tokiam planui realizuoti. Prieš keletą metų Kataro valdžia atšaukė moratoriumą naujiems dujų telkiniams eksploatuoti. Buvo skelbiama, kad prie jau išžvalgytų telkinių skaičiaus reikės pridėti atrastus naujus, kurių resursai esą labai įspūdingi.

Vien tik Šiaurės ir Pietų Parso dujų telkiniuose Persijos įlankoje, vienuose didžiausių pasaulyje, yra apie 30 trilijonų kubinių metrų gamtinių dujų. Kad būtų galima palyginti, pakanka pasakyti, kad visų Rusijoje esančių gamtinių dujų telkinių apimtys siekia apie 73 trilijonus kubinių metrų. O juk Katare dujų verslovių yra ir daugiau. Šalies valdžia planuoja artimiausiais metais pastatyti kelis šimtus suskystintas gamtines dujas galinčių gabenti tankerių, kurie, registruoti įvairiose šalyse, galės užsakovams pristatyti dujas į bet kurį pasaulio uostą. Kadangi gamtinių dujų gavybos ir jų skystinimo savikaina Katare tradiciškai yra nedidelė, tai suteikia jam konkurencinį pranašumą kovoje už ES rinką su kitais tiekėjais. Rusijos ekspertų teigimu, didžiausia Kataro pradėtos įspūdingos ekspansijos SGD rinkoje auka gali tapti Rusija, iki šiol tiekusi Europos šalims daugiau nei trečdalį reikiamo dujų kiekio.

Šie metai „Gazprom“ nežada nieko gero. Kiti – greičiausiai irgi.

Šie metai „Gazprom“ nežada nieko gero. Kiti – greičiausiai irgi.

Juodasis pirmadienis

Šių metų gegužės 25-oji bus įrašyta į Europos energetikos istoriją kaip „juodasis pirmadienis“: vos per vieną parą gamtinių dujų kaina ES magistraliniuose paskirstymo mazguose nukrito vidutiniškai daugiau nei trečdaliu. Rekordas buvo pasiektas TTF dujų paskirstymo centre Nyderlanduose: čia gamtinių dujų kaina nukrito iki 26 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Austrijoje esančiame viename didžiausių Europoje Baumgarteno gamtinių dujų paskirstymo centre jos tekainavo apie 50 dolerių. Tokios dujų kainos tiesiog žudo „Gazprom“ verslą, nes nulinis šios bendrovės rentabilumo lygis eksportuojant gamtines dujas yra esant maždaug 100 JAV dolerių kainai už 1 000 kubinių metrų. Kitaip tariant, mažesnė Europoje parduodamų dujų kaina „Gazprom“ yra nepelninga. Dar prieš 2 metus rusai pardavinėjo dujas Europos šalims už vidutinę 245 JAV dolerių kainą – dabar ji atrodo tokia nebepasiekiamai didelė, kad apie ją neverta nė svajoti.

Kai kurie Vakarų šalių ekspertai po „juodojo pirmadienio“ dujų kainų griūties prognozavo, kad greitai gamtinių dujų kaina gali tapti neigiama, kaip neseniai buvo atsitikę su naftos kainomis. Kadangi naftos žaliavos talpyklos buvo užpildytos, naftos tiekėjams kai kuriais atvejais teko netgi primokėti pirkėjams, kad jie tik paimtų sutartyse nurodytą naftos kiekį už dyką. Dabar tokia pati situacija gali susiklostyti ir gamtinių dujų rinkose. Daugelis ES šalių įmonių ir netgi ūkio šakų po pirmosios pandemijos bangos atsidūrė ties bankroto riba, skelbiama, kad ES šalių BVP šiemet gali sumažėti daugiau nei 7 proc. (o kai kuriomis prognozėmis net daugiau nei 13 proc.). Toks ekonomikos nuosmukis negali neatsiliepti ir energijos šaltinių rinkai: skaičiuojama, kad dėl sumažėjusios paklausos ES importuos 20 proc. mažiau gamtinių dujų. Būtent tuo ir siekia pasinaudoti Kataras, norintis kuo labiau padidinti į Europą eksportuojamų gana pigių savo SGD kiekį.

Sklendės neužsuksi

Dujų kainų karu siekiama perdalinti ES dujų rinką. Rusijos dalis joje, 2019 metų duomenimis, sudarė beveik 40 proc., Norvegijos – apie 30 proc., Alžyro – 11 proc. Būtent šios šalys taps pigių SGD iš Kataro kainų karo taikiniais. Tradicinių dujų tiekėjų Europai padėtį komplikuoja ir JAV suskystintų gamtinių dujų gamintojai, siekiantys prasibrauti į ES šalių gamtinių dujų saugyklas. Dabartinis JAV prezidentas moka derinti politinį spaudimą savo kolegoms Europoje su Amerikos verslo interesais, tad atsikratyti į Europą plaukti pasirengusių dujovežių su amerikietiškomis suskystintomis dujomis turbūt nebus lengva net ir tuo atveju, jei Kataro dujos bus pigesnės. Kaip viskas klostytis, parodys laikas, tačiau jau dabar aišku, kad „Gazprom“ iš dujų karo apkasų pasieks tik blogos ir labai blogos naujienos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Gazprom“ pirmą kartą istorijoje patyrė 306 mlrd. rublių nuostolį. Toliau bus dar blogiau, perspėja rusų analitikai. Juk paties „Gazprom“ specialistai prognozuoja, kad šiemet bendrovės dujų pardavimo Europoje apimtys sumažės 17 proc., iki 165 mlrd. kubinių metrų, o vidutinė rusiškų dujų kaina nukris apie 30 proc. Tai reiškia, kad „Gazprom“ neteks iki 20 mlrd. JAV dolerių už dujų eksportą į ES.

Dideli „Gazprom“ nuostoliai dujų kare susiję su tuo, kad 57 proc. jo ES parduodamų dujų yra susietos su geografiškai artimiausių magistralinių paskirstymo mazgų kainomis, kurios dabar mažesnės už „Gazprom“ rentabilumo lygį. Likęs eksportuojamų dujų kiekis parduodamas už kainą, vienaip ar kitaip susietą su naftos kaina, o ji po šį pavasarį įvykusios kainų griūties vis dar sunkiai bando atsitiesti. JAV valdžios sankcijų taikiklyje atsidūręs dujotiekis „Nord Stream 2“, kuriuo Vokietiją Baltijos dugnu turėjo pasiekti gamtinės dujos iš Rusijos, neištrauks „Gazprom“ iš konkurentų ugnies net ir tuo atveju, jei būtų sėkmingai užbaigtas. O to tikėtis taip pat labai sunku, nepaisant optimistinių Kremliaus patikinimų. Analitikai prognozuoja, kad šiemet „Gazprom“ dujų eksporto apimtys smuks 20–30 proc., mažės ir gamtinių dujų kaina rinkoje. „Gazprom“ strategai pernai įmonės veiklą planavo remdamiesi vidutine metine 133 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų kaina. Šį pavasarį „Gazprom“ dujas pardavinėjo už 125 dolerius, manoma, kad netrukus vartotojams Europoje skirtos rusiškos dujos atpigs iki 80–100 JAV dolerių. Kaip bebūtų, Rusija šią vasarą pasitiko savotiškuose dujų spąstuose, teigia ekspertai: dujų paklausa sumažėjo, kaina krito, „Gazprom“ ir Rusijos biudžetas dėl to patiria didelių nuostolių, tačiau užsukti dujų sklendžių ir palaukti geresnių laikų Maskva negali. To neleidžia daryti ilgalaikės tiekimo sutartys, be to, stabdyti dujų versloves keblu ir techniškai, galų gale tokio žingsnio tik ir lauktų priešininkai kitoje dujų kainų karo fronto pusėje.