Pasvalio rajone, šalia „Via Baltica“ magistralės, įsikūręs Pumpėnų miestelis pastarąjį dešimtmetį siejamas su aktyviu vienuoliu ir kunigu Domingo Avellaneda. Iš saulėtos Argentinos atvykęs dvasininkas tapo vietos bendruomenės gyvenimo ašimi ir jaunimo dvasiniu lyderiu.

Žaidžia su vaikais

„Milijonas ir aštuoni šimtai gyventojų buvo Pumpėnuose. Mirus Milijonui, liko 800 žmonių“ – žaismingai apie miestelio gyvenimą pradėjo pasakoti Pumpėnų bendruomenės pirmininkė ūkininkė Vilma Matuzevičienė.

Milijonas – išskirtinė pavardė, tačiau dabar miestelį garsina argentinietiškas vardas – Domingo. Prieš trylika metų iš Argentinos į Pumpėnus atvykusį vienuolį kunigą visi šaukia vardu. Net ir pamaldžios močiutės įprato jį vadinti Domingo.

V.Matuzevičienė miestelio gyventojus buria šventėms ir ištikus nelaimėms. V. Tavorienės nuotr.

Puikiai lietuviškai kalbantis argentinietis vienuolis paperka savo paprastumu ir nuoširdumu. Gyventojai pripažįsta, kad neįprasto temperamento argentinietis dvasininkas – dovana miesteliui.

Tai pirmiausia įvertino vaikai, dabar būriais traukiantys į buvusio karmelitų vienuolyno pastatą, kur apsigyveno Domingo. Dvasininkas vaikus ne tik ruošia sakramentams, moko katekizmo. Jie kartu žaidžia stalo žaidimus, kepa picą, sportuoja, organizuoja išvykas ir svarbiausia – daug bendrauja.

Domingo subūrė jaunimo futbolo komandą „Pumpėnai“, kuri iškovojo daug įvairių taurių. Pavasarį vos atšilus jaunimas ima žaisti futbolą. Vienuolis nesėdi ant suoliuko ir nežarsto jiems patarimų, o kartu spardo kamuolį. „Man patinka sportuoti, tačiau futbolas – tik priemonė suartėti su vaikais, susidraugauti, kartu mokytis, kalbėti apie gilesnius dalykus“, – sakė kunigas.

Pumpėniškių krepšininkų komanda. Pumpėnų miestelio bendruomenės archyvo nuotr.

Miestelį vadina namais

Argentinietis vienuolis kunigas tapo miestelio gyvenimo ašimi. Anot Pumpėnų seniūnės Reginos Rapkevičienės, svarbiausia, kad dvasininkas aplink save subūrė vaikus ir jaunimą, tapo jų mokytoju ir draugu. Iš pradžių miestelio gyventojai gūžčiojo pečiais išvydę, kaip jaunimas šėlioja kartu su kunigu.

„Vyresni žmonės stebėjosi, kaip gali vaikai lakstyti po šventorių, žaisti kvadratą kartu su sutaną pasikamšiusiu kunigu. Vėliau toks bendravimas visiems tapo įprastas“, – pirmuosius gyventojų įspūdžius apie svetimšalį prisiminė seniūnė.

Kunigas vienuolis daug dėmesio skiria ne tik miestelio jaunimui. Domingo lanko pagyvenusius žmones, Panevėžio moterų pataisos namuose gyvenančias nuteistąsias, ne vienoje mokykloje dėsto vaikams katekizmą.

„Domingo netausoja savęs, turi tiek daug įsipareigojimų, kad vos spėja suktis. Mes bandome jį paprotinti, bet jis neklauso“, – šypsojosi R.Rapkevičienė.

Vienuolis kunigas Domingo tapo jaunimo dvasiniu lyderiu. V. Tavorienės nuotr.

Pats Domingo sako, kad kunigo darbai nėra baigtiniai, nes toks yra dvasininko pašaukimas. Prie Lietuvos klimato jau prisitaikęs ir Pumpėnus savo namais vadinantis dvasininkas atskleidė, kad dar turi daug ką nuveikti miestelyje ir Lietuvoje. Įsikūnijusio Žodžio kongregacijai priklausantis argentinietis deda daug pastangų dėl naujos bažnyčios Panevėžyje statybos. Visa tam reikalinga dokumentacija jau sutvarkyta, tačiau trūksta lėšų jos statyboms.

„Reikia remontuoti ir Pumpėnų bažnyčią, tačiau tam nėra pinigų. Vietos bendruomenei tai per didelė našta“, – pastebėjo Domingo. Vis dėlto vienuolis pabrėžė, kad pirmiausia reikia remontuoti žmonių sielas, o ne pastatus.

Seniūnė R.Rapkevičienė džiaugėsi gimnazijos auklėtinių tradicija Vasario 16–osios proga miestelio gyventojams dovanoti po savo kūrybos atviruką. V. Tavorienės nuotr.

Įspūdinga koplyčia

Seniai remonto nemačiusi Pumpėnų bažnyčia – dabar bene pagrindinis ir bendruomenės pirmininkės galvos skausmas. „Byra vitražai, skyla sienos, pūva stogas. Bažnyčios būklė kasmet blogėja, tad reikia skubiai ieškoti galimybių, kaip ją sutvarkyti“, – vieną svarbiausių bendruomenės rūpesčių įvardijo V.Matuzevičienė.

Bendruomenės pirmininkė prisipažino, kad nenustoja galvojusi ir apie netoli miestelio esančią apleistą Niurkonių koplyčią – vieną gražiausių vėlyvojo klasicizmo koplyčių Lietuvoje. Prie jos kasmet vyksta Šv. Aloyzo atlaidai, į kuriuos susirenka Pumpėnų miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės.

Niurkonių koplyčia – ne tik svarbus architektūros, bet ir istorijos paminklas, skirtas 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo garbei. Šią koplyčią pastatė generolas Juozapas Vavžeckis savo broliui Tomui Vavžeckiui, kovojusiam su carine kariuomene, atminti. Manoma, kad jis palaidotas koplyčios rūsyje. V.Matuzevičienė vylėsi, kad kada nors atsiras valstybinių ar privačių rėmėjų lėšų šiam paminklui atnaujinti.

Remonto prašosi Niurkonių koplyčia – architektūros ir istorijos paminklas. Pumpėnų miestelio bendruomenės archyvo nuotr.

Turi visus patogumus

Maždaug pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Pasvalio įsikūrusio miestelio gyventojai nesijaučia gyvenantys užkampyje. Šalia einančia „Via Baltica“ magistrale patogu pasiekti abu miestus, į kuriuos dirbti važinėja ne vienas Pumpėnų gyventojas.

Jau beveik du dešimtmečius Pumpėnų seniūnijai vadovaujanti seniūnė pasidžiaugė, kad miestelis kasmet gražėja, nuosekliai tvarkoma infrastruktūra. Liūdina tai, kad mažėja gyventojų. „Kai pradėjau dirbti, seniūnijoje jų buvo daugiau kaip trys tūkstančiai. Dabar liko apie pustrečio tūkstančio. 2011 metais džiaugėmės, kad seniūnijoje gimė 32 kūdikiai. Gaila, kad tik pusė jų liko čia, o kiti kartu su tėvais išvyko į užsienį“, – aiškino R.Rapkevičienė.

Jaunimo sumažėjo, tačiau bendruomenė sugebėjo miestelyje išlaikyti vidurinę mokyklą, kuri dabar turi gimnazijos statusą. Anot seniūnės, dėl to reikėjo kaip reikiant pasikauti.

Pumpėniškiai džiaugiasi, kad jie, kaip ir miesto gyventojai, gali naudotis komunaliniais patogumais. Pernai buvo baigtas įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų plėtros projektas, tad gyventojai gali jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Vaikams įrengta moderni žaidimo aikštelė. V. Tavorienės nuotr.

„Bėda tik ta, kad vykdant šiuos darbus buvo sugadinta asfalto danga, kuriai sutvarkyti projekte lėšų nebuvo numatyta. Reikės ieškoti kitų finansavimo šaltinių“, – sakė bendruomenės pirmininkė V.Matuzevičienė.

Seniūnė apgailestavo, kad valstybė ignoruoja kaimo poreikius: „Viena aštriausių kaimo gyventojų problemų – prasti keliai, tačiau jiems prižiūrėti kasmet skiriama vis mažiau lėšų.

Seniūnijai priklausantiems daugiau nei šimto kilometrų keliams prižiūrėti metams skiriama vos 30 tūkst. eurų.“

Džiaugiasi ir užjaučia

Pasak V.Matuzevičienės, gyventojų bendruomeniškumo jausmą reikia nuolat kurstyti, sugalvoti ir pasiūlyti įvairių renginių bei švenčių. Pernai pumpėniškiai gėrėjosi pačių sukurtais gėlių kilimais, išradingai gėlėmis išpuoštais medžių kamienais. Užpernai visi entuziastingai kūrė šiaudų skulptūras. Vilmos vyras ūkininkas Donatas parūpino šiaudų ritinių, iš kurių buvo sukurtas daug džiaugsmo vaikams suteikęs traukinukas.

Pernai miestelio gyventojai parką išpuošė gėlių kilimais, gėlių kompozicijomis išradingai padabino medžius. Pumpėnų miestelio bendruomenės archyvo nuotr.

Svarbiausia miestelio šventė – liepos mėnesį vykstantys Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai, prikviečiantys iš čia kilusius kraštiečius.

Iš Pumpėnų krašto yra kilęs kunigas, poetas, Biblijos vertėjas Česlovas Kavaliauskas, kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius, grafikė Regina Rasa Dočkutė, skulptorius Kęstutis Krasauskas, gydytojas Kazys Knizikevičius.

„Aplink yra nemažai sumaniai dirbančių ūkininkų, žmonės gražiai tvarko sodybas. Pernai tarp gražiausių rajone pateko Gražinos Čekanauskienės sodyba, akį traukia Virginijos Vareikienės išpuoselėta aplinka. Mūsų šviesuolis – buvęs agronomas Marijonas Raudonis. Jis rašo eiles, domisi istorija“, – darbščius ir aktyvius miestelio gyventojus vardijo V.Matuzevičienė.

Bendruomenei tenka suremti pečius nelaimių atveju. Prieš metus miestelyje sudegus vienos šeimos namams, gyventojai padėjo, kas kuo galėjo, paramą suteikė televizijos laida „Bėdų turgus“. Padegėlių namas jau atstatytas. Vienas panevėžietis pasiūlė baldų, o ūkininkas D.Matuzevičius su savo ūkio darbuotojais juos atgabeno į Pumpėnus.

Bendruomenei tenka rūpintis ir našlaitėmis likusiomis dviem paauglėmis sesutėmis. Prieš keliolika metų jos neteko tėvo, prieš metus mirė mama. Mergaitės liko gyventi su ligota močiute.

Paminklinis miestelio akmuo. V. Tavorienės nuotr.

***

Miestelio pavadinimas kildinamas iš kadaise čia gyvenusio eigulio Pumpos pavardės. Jis turėjo daug sūnų, kurie dabartinių Pumpėnų vietoje pasistatė namus.