„Vilniaus rajonas yra savitas, su tik jam būdingomis savybėmis, todėl jam reikia ir ypatingo dėmesio, ir paramos“, – pastebi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Aplink Vilnių daug nenašių ir apleistų žemių. Čia nėra aiškios žemės ūkio specializacijos, vidutinis ūkio dydis, palyginti su visa šalimi, mažesnis. 2015 m. Vilniaus r. deklaruotas 39583 ha plotas, vidutinis deklaruoto ūkio dydis siekia 9,6 ha, visoje Lietuvoje – 20,6 ha.

Dėl prastesnių žemių Vilniaus r. atitinkamai mažesnis ir augalų derlingumas, palyginti su Lietuvos vidurkiu. 2014 m. grūdinių augalų derlingumas Lietuvoje siekė 3,89 t iš hektaro, Vilniaus r. – 2,18 t iš ha, rapsai atitinkamai – 2,33 t iš ha ir 2,5 t iš ha, bulvės – 17,2 ir 15 t iš ha, daržovės – 22,1 t iš ha ir 16, 6 t. iš ha, sodai ir uogynai atitinkamai 2,62 ir 2,0 t iš ha.

Vilniaus rajono plotas užima 3,26 proc. Lietuvos bei 21,88 proc. Vilniaus apskrities teritorijos ploto. Vilniaus rajone yra 23 seniūnijos. Vilniaus rajono kaimiškosios vietovės išsiskiria dideliu gyventojų tankumu, ypač gyvenvietės, esančios arčiausiai Vilniaus miesto ribos. Vilniaus rajone 2011 m. pradžioje gyveno 95 880 gyventojų. Tai sudaro 11,43 proc. Vilniaus apskrities ir 2,96 proc. šalies gyventojų. Priešingai Lietuvoje vyraujančiai gyventojų mažėjimo tendencijai, rajono gyventojų skaičius auga. Viena iš pagrindinių to priežasčių – gyventojai iš Vilniaus miesto keliasi gyventi į rajonui priklausančias gyvenvietes.

Iš viso Nekilnojamojo turto registre Vilniaus r. registruota 101,19 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, kurią sudaro 55,15 tūkst. žemės sklypų. 96,43 tūkst. ha žemės yra privati žemės ūkio paskirties žemė, kurią nuosavybės teise valdo beveik 53,10 tūkst. žemės savininkų, o 4,66 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise priklauso juridiniams asmenims, kurią nuosavybės teise valdo 1 273 asmenys.

Iki 2016 m. sausio 1 d. Vilniaus r. kaimo vietovėje nuosavybės teisės atkurtos į 96,42 proc. ploto (visos šalies mastu nuosavybės teisės atkurtos 99,71 proc. ), nurodyto piliečių prašymuose. Vilniaus r. kaime – daugiausia neatkurtos žemės nuosavybės. Dar liko atkurti nuosavybės teises į 4,52 tūkst. ha žemę. Iš viso šalies kaimo vietovėse liko atkurti nuosavybės teises į 17,88 tūkst. ha.

2014 m.  duomenimis, Vilniaus rajone buvo 51,080 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, 27,495 tūkst. ha ariamosios žemės, 24,836 tūkst. ha pasėlių, 2,137 tūkst. ha – sodų ir uogynų.

Vilniaus r. iš viso žemės ūkyje 2014 m. dirbo 13 550 asmenų, ūkininkauja 11 548 asmenys, nuolat samdomų darbuotojų žemės ūkyje m. dirbo 1855, laikinai samdomų darbuotojų buvo 147.

Vilniaus rajono žemės ūkio naudmenų našumo balai vidutiniškai siekia 36,2. Vilniaus r. savivaldybėje 4 seniūnijos priskirtos prie vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių. Tai – Buivydžių, Dūkštų, Medininkų ir Sužionių seniūnijos. Tuo tarpu derlingiausių žemių balai Lietuvoje siekia 60,6 (Joniškio r.),52,4 (Panevėžio r.), 51,5 ( Kaišiadorių r.),  48,8 (Šakių r.) ir pan.

Vilniaus rajone vyrauja gyvulininkystė, pagal struktūrą žemės ūkio veikloje ji užima 70,5 proc., augalininkystė – 29,5 proc. 2014 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos Vilniaus r. gauta už 63,1 mln. eurų, iš jos gyvulininkystės – 44,5 mln. eurų, augalininkystės – 18,6 mln. eurų. Tačiau paskutiniaisiais metais galvijų laikytojų ir galvijų skaičius Vilniaus r. mažėja sparčiau (pokytis – 12 proc.) nei visoje Lietuvoje (pokytis – 9 proc. ), taip pat mažėja ir karvių laikytojų bei karvių skaičius.

„Taigi, statistika liudija, kad rajonas susiduria su problemomis, nes ūkiai smulkūs, žemė – nederlinga, smulkiuose ūkiuose pagaminama nedaug žemės ūkio produkcijos, už ją gaunama maža kaina, žmonėms sudėtinga išsilaikyti“, – pažymi ministrė.

Didele paspirtimi Vilniaus rajonui tapo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės, kurios svariai papildė rajono žemdirbių biudžetą. Per visą praėjusį programinį laikotarpį Vilniaus r. išmokėta 43,6 mln. eurų investicinėms priemonėms, tokioms kaip „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ bei 12,6 mln. eurų kompensacinėms priemonėms, tokioms, kaip Natura 2000, išmokos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ar agrarinės aplinkosaugos išmokos, asbestinių stogų keitimui – 478 tūkst. eurų, vietos veiklos grupėms (VVG) vietos plėtros strategijai įgyvendinti –3,9 mln. eurų. Už pastarąsias lėšas sutvarkyti bendruomenių namai, įgyvendinti sveikatingumo projektai, pagražintos turizmui plėtoti tinkamos vietovės.

Naujos galimybės Vilniaus r. veriasi su dabartine, naująja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa. Dabartinė programa išlaiko ankstesniojo laikotarpio programos tęstinumą, tačiau sukurta ir nemažai naujovių. Naujoji programa apima 16 priemonių, padaugėjo jų veiklos sričių, kurios labai kryptingai ir tikslingai taikomos tam tikrai kaimo žmonių daliai, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų.

„Manyčiau, kad Vilniaus r. žmonėms reikia veikti labai apgalvotai, kryptingai, kad galėtų pasinaudoti visomis programos galimybėmis. Jau ne kartą esu sakiusi, kad šiais laikais išsilaikyti pavieniams smulkiesiems ūkiams bus sudėtinga, todėl reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Tokias ir siūlo naujoji programa“, – pažymi ministrė V. Baltraitienė.

Naujai sukurta „Bendradarbiavimo“ priemonė apima dvi veiklos sritis, skirtas smulkiesiems. Tai „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ bei „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pagal pirmąją veiklos sritį parama skiriama smulkiųjų ūkio subjektų – ūkininkų, miško valdytojų, labai mažų įmonių bendradarbiavimui, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais bei ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosaugos veiklą. Trumpų tiekimo grandinių plėtra skatins tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus, taip sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje, o tai leis gauti ir didesnę kainą. Trumpos tiekimo grandinės sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojų ir galutinio vartotojo skaičių, mažina transportavimo kaštus, žemės ūkio ir maisto produktus susieja su kilmės vieta, vartotojui sveikiau ir naudingiau įsigyti produktų, pagamintų arti jo.

Taip pat yra galimybė jungtis į gamintojų organizacijas, pirmenybė gauti paramą teikiama ir kooperatyvams. Smulkieji ir vidutiniai ūkiai paramos gali kreiptis pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Planuojama, kad per šį programinį laikotarpį iš viso bus paremti 1 066 smulkieji ūkiai, 5 110 ūkiai bus paremti pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir 118 projektų, skirtų smulkiųjų ūkių subjektų bendradarbiavimui ir trumpoms tiekimo grandinėms bei vietos rinkoms skatinti. Parama skiriama smulkiesiems ūkiams augti, didėti, pagal galimybes modernizuotis ir išsilaikyti.

Kaip liudija jau naujuoju laikotarpiu gautos paramos paraiškos, Vilniaus r. ūkininkai domisi investicinėmis priemonėmis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, gautos 43 paraiškos, taip pat parama „Investicijoms į žemės ūkio valdas“ – 29 paraiškos, „Parama smulkiesiems ūkiams“ – 22 paraiškos. Populiarios tarp Vilniaus r. kaimo gyventojų išlieka ir kompensacinės priemonės: „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“–– gautos  1 149 paraiškos; „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ – 58 paraiškos; „Ekologinis ūkininkavimas“ – 38 paraiškos.

„Svarbus vaidmuo, rūpinantis kaimo gerove, keičiant žmonių gyvenimą, tenka ir Vilniaus r. kaimo bendruomenėms. Ankstesniuoju paramos laikotarpiu bendruomenės susitvarkė namus, aplinką, dabar jau gali imtis kitos veiklos ir plėtoti socialinius verslus. Tai naujas dalykas, būdingas tik šiam laikotarpiui. Žemės ūkio ministerijos kuruojamos kaimo plėtros programos priemonės LEADER pagrindinė paskirtis – skatinti kaimo bendruomenių iniciatyvas. Skatiname teikti paslaugas pagyvenusiems žmonėms, vaikams, ligoninėms, neįgaliesiems, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir pan. Tokia veiklos forma tiktų plečiant žmonių priežiūros, globos ir užimtumo paslaugas. Pagrindinis socialinio verslo tikslas – ne pelnas, o nauda visuomenei ir bendruomenės nariams. Ši veikla labai perspektyvi kaimo vietovėse, nes savivaldybė mielai pirks kokybiškas socialines paslaugas, kurios bus arčiau žmonių. Socialinis verslas yra naujos galimybės atsinaujinimo siekiančioms Vilniaus r. kaimo vietovėms“, – apibendrina žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.