Sutinku, kad referendumo kampanija vyksta vangiai. Juo labiau kad tai pakartotinis referendumas. Prieš penketą metų darėme, nepavyko, tad iš klaidų buvo galima pasimokyti. Galbūt mesti daugiau lėšų. Referendumui skirtos televizijos laidos rodomos labai suretintu grafiku, aš pats vienoje iš jų dalyvausiu gegužės 2 dieną ir agituosiu „už“. Bet tokių laidų tikrai yra per mažai. Prezidento rinkimai irgi vangūs, bet tai priklauso nuo rinkimų kampanijos dalyvių ar jų pinigų. O čia yra visos valstybės reikalas. Man atrodo, kad jam skiriama per mažai lėšų ir dėmesio. Kita vertus, žinau, kad referendumo kampanija bus suaktyvinta. Turbūt bus daugiau socialinės reklamos – plakatų, stendų. Bet ar to pakaks, ar viskas bus gerai?
Tikiu, kad mūsų ambasados užsienyje darbuojasi, nes reikia sutelkti ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Bet Lietuvos žiniasklaidoje esu matęs tik dvi publikacijas, kuriose nupasakojama, kaip užsienyje gyvenantiems lietuviams reikia registruotis. Aš, pavyzdžiui, telefonu paskambinęs Švedijoje gyvenančiai dukrai priminiau, kad ji ten turi užsiregistruoti, kad galėtų dalyvauti referendume. „Gerai, kad pasakei“, – padėkojo ji, nes gyvena ne Stokholme, o kitame mieste. Tad jeigu ambasados ir platina kažkokią informaciją svetur gyvenantiems Lietuvos piliečiams, eilinių lietuvių, įsikūrusių atokiau nuo miesto, kuriame yra ambasada ar konsulatas, ji nė nepasiekia. Man atrodo, kad yra blogai. Nežinau, ar tai atsisuks blogais referendumo rezultatais, tikiuosi, kad ne, bet susidaro įspūdis, kad veikiama paviršutiniškai.
Ar neatrodo keista, kad tarsi vėl lipama ant to paties grėblio, nors pernai pavasarį referendumą dėl pilietybės parėmė visos parlamentinės partijos? Aš irgi atsimenu tą veržlų užmojį – na dabar tai imsimės! Turbūt visos parlamentinės partijos yra „už“. „Nacionalinis susivienijimas“, tiesa, pasisako „prieš“, bet tai nėra parlamentinė partija. Tačiau vien parlamento lygmenyje būtų galima žymiai daugiau padaryti. Mano manymu, reikalinga plati politinė ir pilietinė kampanija, kuriai reikalingi finansai. Čia Vyriausybės uždavinys. Tas entuziazmas, kuris nuskambėjo prieš metus, dabar atrodytų kaip išblėsęs. Mūsų frakcijoje niekas nepakeitė nuomonės, bet ne parlamentą ar politines partijas reikia pakelti, o visą visuomenę.
Kiek bendrauju su giminėmis ir draugais, kurie turi artimųjų užsienyje – Lietuva juk stipriai išsivaikščiojusi – galiu pasakyti, jog visi dėl pilietybės referendumo skelbia aliarmą. Trūksta informacijos, elementarios agitacijos, žmonių sutelkimo. Visi nuogąstauja, kad šis referendumas patirs nesėkmę, ir vėl iš užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie nuspręs paimti kitos šalies pasą, bus atiminėjama Lietuvos pilietybė. Dažnai dėl to kyla dramos ir šeimose. Lietuva netenka savo piliečių. Todėl neturiu jokio logiško, jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl referendumo agitacinė kampanija yra būtent tokia, kokią matome dabar. Juk tai buvo vienas iš svarbiausių politinių klausimų, viena rimčiausių iniciatyvų, kurias kėlė ši Vyriausybė.
Mes, socialdemokratai, su tam tikromis išlygomis ir pasiūlymais dėl dvigubos pilietybės buvome ir esame pasiruošę ją palaikyti. Paminėjęs išlygas noriu pasakyti, kad turėjome tam tikrų rekomendacijų dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo kitos šalies pilietybę priėmusiems lietuviams. Pritarėme jų pilietybės išsaugojimui, tačiau siūlėme tokiu atveju nesuteikti jiems balsavimo teisės nacionaliniuose rinkimuose, kaip, pavyzdžiui, daroma Airijoje. Ten įteisinta daugybinė pilietybė, bet ją turintys airiai, norėdami dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose Airijoje, grįžę į savo šalį turi būti deklaravę joje savo gyvenamąją vietą ir bent 6 mėnesius iki rinkimų čia nuolatinai gyvenę.
Tokia buvo ir mūsų pozicija dėl daugybinės pilietybės užsienio lietuviams. Bet kodėl Vyriausybė taip pro pirštus žiūri į referendumo kampaniją, aš tikrai nežinau. Galbūt jau seniai prarado entuziazmą bet kokiam darbui? Visuomenės palaikymas jai nėra didelis, gal tiesiog jau sudėjo ginklus manydama, kad ateis kitas Seimas, kita Vyriausybė, tegul sau ir sprendžia, ką daryti su pilietybe. Kai kada Seimo koridoriuose iš kolegų konservatorių būna jaučiamos tokios pasidavimo nuotaikos. Matyt, visi tie dalykai yra susiję. Tačiau tokia padėtis yra nepateisinama, nes referendumas visgi yra valstybei ypač svarbus klausimas, jeigu nenorime, kad Lietuva toliau barstytų savo piliečius. Visi juk stengiamės ją auginti ir puoselėti. O referendumo nesėkmė iš esmės lemtų Lietuvos mažėjimą.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas