LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nors sausio ir vasario mėnesiais prekyba automobiliais buvo gerokai vangesnė nei prieš metus, kovo mėnesį prekybos tempai kilo ir tai suteikia optimizmo. Automobilių pardavimai artėja link tų, kokius matėme dar iki pandemijos, o kitas metų ketvirtis turėtų būti dar geresnis. Tiesa, pastebima, kad vidinėje rinkoje jau registruotų senesnių automobilių savininkus taršos mokestis stabdo nuo automobilio pardavimo. Nenorint mokėti taršos mokesčio už naujesnę, sena transporto priemonė naudojama ilgiau.
Priešingas efektas
Per pirmą šių metų ketvirtį naujų automobilių rinka (atmetus reeksportą) liko sumažėjusi 10 proc., naudotų automobilių sandorių kiekis krito 27 proc., o į šalį įvežtų naudotų automobilių srautas – taip pat 10 proc. Tačiau žvelgiant tik į kovo mėnesį, fiksuotas 43 proc. bendras rinkos augimas.
Bendrai automobilių rinkos apyvarta sumažėjo 8 proc., lyginant su prieš metus Lietuvoje buvusia situacija, ir sudaro 527,7 mln. eurų. Tačiau apyvartos kritimas yra mažesnis, nei sandorių kiekio.
„Toliau jaučiamas neigiamas ir netgi priešingas nei buvo planuota automobilio registracijos mokesčio efektas. Seni automobiliai užsilieka pas vairuotojus ilgiau ir yra parduodami rečiau. Be mokesčio korekcijų pokyčių tikėtis sunku. Tai daro nemažą įtaką rinkos susitraukimui ir trukdo augimui, nes senų transporto priemonių savininkai nepardavę savo automobilių neperka ir naujesnių. Tai sukuria grandininę reakciją, kuri paliečia ir naujesnius automobilius. Kaip keisis situacija,labiausiai priklausys nuo atnaujinto registracijos mokesčio projekto, apie kurį pradedama diskutuotiVyriausybėje“, – teigia Artūras Mizeras, skelbimų portalo „Autoplius“ vadovas.
Tai nemaža dalimi lėmė, kad per metus Lietuvos automobilių parkas paseno 117 dienų. Tai gana stiprus neigiamas pokytis, nes iki šiol stebėdavome lėtą parko jaunėjimą.
Nepaisant įvesto taršos mokesčio, panašu, kad senų transporto priemonių nėra atsikratoma. Automobiliai kasmet sensta, o statistika prastėja. Daugiau nei 21 metų sulaukusių automobilių Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, padaugėjo 14,4 proc.
Mašinos brangsta
Automobilių sandorių, lyginant su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu, statistiškai yra sumažėję visuose kainos segmentuose. Tačiau pernai sausio bei vasario mėnesiais sandorių kiekis buvo aukštas, kai tuo tarpu šiemet pirmus du metų mėnesius egzistavo karantino sąlygos. Tuo tarpu žvelgiant į kovo mėnesį,iki 10 metų amžiaus naudotų automobilių pardavimai buvo aukštesni nei pernai.
Senesnėse amžiaus grupėse sulėtėjimas išlikęs, tačiau čia matomas ryškus nuo pernai metų įvesto automobilių registracijos mokesčio poveikis.
Populiariausia automobilio marke Lietuvoje tarp naujai įvežtų ir pirmą kartą mūsų šalyje registruotų automobilių ir toliau išlieka „Volkswagen“. Tačiau vis populiarėja „Volvo“ ir kyla į ketvirtą poziciją iš jos išstumdama jau ilgai lyderių penketuke esančią „Toyota“.
Tarp dešimties populiariausių naujai į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių atsirado ir trys naujokai. Du iš jų –„Volvo V70/XC70“ ir „Volvo XC60“ modeliai. Panašu, kad ši markė tampa vis patrauklesnė Lietuvos pirkėjams. Minėti automobiliai populiariausių modelių sąraše užima 8 ir 9 vietas. „Volvo“ pirkėjai jau priskiriami į tą patį segmentą, kaip ir pamėgtos vokiškos markės, kurioms yra ištikimidaug metų.
Daugėja hibridinių
Į populiariausių naujų automobilių markių penketuką papuolė 2 naujokai. Tai „Peugeot“ ir „Renault“. Panašu, kad atsinaujinęs „Peugeot“ modelių gamos dizainas tampa vis patrauklesnis pirkėjams, o automobiliųpardavėjai siūlo pakankamai žemas kainas ir aukštas likutines vertes. Tai pradėjo atsispindėti ir statistikoje.
Naujų hibridinių automobilių pardavimai Lietuvoje taip pat nuosekliai auga. Šiemet matomas 2,8 proc. punkto prieaugis. Latvijoje prieaugis dar didesnis – 3,1 proc. punkto. Pastaroji šalis – alternatyviais degalais varomų naujų automobilių lyderė tarp Baltijos šalių.
Netinkamų eksploatuoti, nurašytų transporto priemonių pernai buvo maždaug 22 tūkst., t. y. beveik 2 kartus daugiau nei užpernai. Automobilių nurašymų gerokai padaugėjo, kuomet buvo siūlomos subsidijos mažiau taršiems automobiliams, elektromobiliams, paspirtukams bei kitoms transporto priemonėms. Nelikusšių subsidijų, nurašymai vėl grįžo į ankstesnę būseną.
