„Suprasdamas, kad vyksta kažkas negerai su banko skaičiavimais, priėjau prie banko patalpoje buvusio telefono, jį pakėliau, tačiau nesuprasdamas, kaip reikia naudotis, padėjau atgal“, – prisimena Dainius.

Įnešant grynuosius į Gargžduose esantį „Swedbank“ bankomatą dingo pinigai – tokia asmenine patirtimi dalijasi net du „Bangos“ skaitytojai. Vienu atveju, įsikišus policijai, pinigai atsirado, kitu – iki šiol neaišku, kur dingo 5 000 Eur! Nei banko, nei policijos atsakymai gargždiškiui neteikia vilties susigrąžinti galimai prarastus pinigus. Tačiau Dainius (vardas pakeistas, tikrieji duomenys redakcijai žinomi) rankų nuleisti neketina, pagalbon pasisamdė advokatą ir teisybės žada ieškoti iki galo.

Pinigus grąžino ir atsiprašė

Pirmuoju atveju Valerija (vardas pakeistas, tikrieji duomenys redakcijai žinomi) kreipėsi į redakciją anksčiau. Ji nurodė, kad dar rugpjūčio 11 d. 8.30 val. Gargžduose, „Swedbank“ bankomate, buvo palikta nemaža suma pinigų. Įnešant grynuosius bankomatas paėmė ne visas kupiūras, dalis liko. Minėtame bankomate buvo padaryta inkasacija ir dingusių pinigų nebuvo rasta. Moteris, paskambinusi į redakciją, kėlė versiją, jog vienintelis variantas, kad žmogus, po jos pasinaudojęs tuo bankomatu, pinigus rado ir pasiėmė.

Ieškodama išeičių Valerija mūsų laikraštyje kreipėsi į galbūt ką nors žinančius žmones ir prašė geranoriškai grąžinti pinigus. Pastarieji buvo skirti sūnaus mokslams. Ji atkreipė dėmesį, kad bankomatai yra filmuojami, tad, jei pinigai neatsirastų, nurodė, kad kreipsis į policiją, jog būtų peržiūrėti vaizdo įrašai. Pasinaudojus banko duomenimis, būtų atsektas laikas to žmogaus, kuris jungėsi po jos. Valerija, žinoma, pateikė ir pretenziją bankui, ne kartą skambino, tačiau pinigai neatsirado, esą buvo pareikšta, kad tai jos problema. „Tuomet kreipiausi į policiją ir iškart po kelių dienų sulaukiau skambučio iš banko, buvau informuota, kad nustatyta, kur ir kas paėmė tuos pinigus, tad pastarieji bus grąžinti į mano sąskaitą netrukus. Taip ir atsitiko, manęs atsiprašė“, – prisiminė painią ir daug streso sukėlusią istoriją „Bangos“ skaitytoja.

Gautame atsakyme į pretenziją bankas nurodė, kad sutrikimų operacijos metu nenustatyta, sulaikytų kupiūrų nebuvo, atlikus bankomato inkasavimą, nebuvo fiksuotas joks banknotų perteklius, kuris būtų susijęs su operacijomis ir Dainiaus kortele.„Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patikino, kad šiuo atveju neįskaitytus pinigus buvo pasisavinęs kitas klientas, o tai yra neteisėta. „Pinigus įnešusiam asmeniui buvo grąžinta pasisavinta jo pinigų dalis ir nuostolio klientė nepatyrė“, – komentavo S. Abraškevičius.

Suma ekrane pribloškė

Dar daugiau klaustukų ir nežinomųjų yra antrojoje istorijoje. Dainius pasakojo, kad į „Swedbank“ bankomatą (Klaipėdos g. 19, Gargždai) grynuosius įnešė taip pat dar vasarą. Liepos 28 d. gargždiškis teigia įnešęs 7 750 Eur, stovėdamas prie bankomato girdėjo, kaip vyksta grynųjų pinigų skaičiavimas. Tačiau nustėro, kai ekrane pamatė įneštą sumą – tik 2 750 Eur. Jis paspaudė „Cancel“ mygtuką, tačiau pinigų grąžinimas nebeįvyko, operacija nebuvo nutraukta. Vyras atliko dar vieną pinigų įnešimo operaciją, įnešė 820 Eur. „Suprasdamas, kad vyksta kažkas negerai su banko skaičiavimais, priėjau prie banko patalpoje buvusio telefono, jį pakėliau, tačiau nesuprasdamas, kaip reikia naudotis, padėjau atgal“, – prisimena jis. Prie Dainiaus buvo priėjusi ir banko darbuotoja, kuriai jis išdėstė problemą. Darbuotoja paaiškino, kad tokių dalykų nutinka, esą pasitaiko, kad bankomatas neįskaito visų pinigų, tačiau jie niekur nedingsta, yra aptinkami inkasacijos metu. Padedant darbuotojai buvo parašyta pretenzija „Swedbank“ bankui.

Dainius teigia, kad tądien jam būtinai reikėjo sąskaitoje turėti 10 000 Eur, mat turi verslo įmonę, reikėjo sumokėti mokesčius, atsiskaityti su klientais. Tad tądien į bankomatą įnešė dar 5 000 Eur, tačiau jau dalyvaujant banko darbuotojai.

Bankas sutrikimų nenustatė

Atsakymą į pretenziją Dainius iš „Swedbank“ gavo po 15 dienų. Bankas savo atsakyme mini, kad 5 000 Eur suma nebuvo įskaityta į Dainiaus banko sąskaitą ir esą grąžinta dėl to, kad buvo viršytas mėnesinis limitas. Tačiau Dainius teigia, kad jam nebuvo grąžinti jokie 5 000 Eur, juolab kaip galėjo būti viršytas pinigų limitas, jei gargždiškis pats vėliau, stebint banko darbuotojai, įnešė dar 5 000 Eur. Tačiau gautame atsakyme į pretenziją bankas nurodė, kad sutrikimų operacijos metu nenustatyta, sulaikytų kupiūrų nebuvo, atlikus bankomato inkasavimą, nebuvo fiksuotas joks banknotų perteklius, kuris būtų susijęs su operacijomis ir Dainiaus kortele.

„Bangos“ redakcijai kreipusis į „Swedbank“ paaiškinimo dėl minėtos situacijos gautas Komunikacijos ir tvarumo tarnybos atstovo spaudai S. Abraškevičiaus atsakymas: „Atliktas tyrimas atskleidė, kad įnešta pinigų suma ir įskaityta pinigų suma sutampa. Sumų neatitikimo nebuvo nustatyta, tad nebuvo teisinio pagrindo patenkinti kliento pateiktą prašymą. Bet kokiu atveju, bankas apgailestauja dėl klientų patirtų nepatogumų ir į klientams kilusius papildomus klausimus yra pasiruošęs atsakyti asmeniškai.“

Beje, Dainius nenuleido rankų ir rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, kur buvo apklaustas ir išdėstė, kas nutiko. Tačiau policija priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą patvirtino tuometė Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. http://gargzdai.lt/300x250_3.html

Vaizdo medžiagos negavo

Policijos nutarime rašoma, kad tyrimo metu buvo išsiųstas paklausimas į „Swedbank“ dėl šio įvykio (filmuotos medžiagos), bet atsakymas iki šiol (t. y. iki rugsėjo 10 d., kol vyko tyrimas, – aut. past.) negautas. Duomenų, kad Dainiaus pinigus būtų paėmę tretieji asmenys, negauta. Šiuo atveju esą tikslinga priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Pažymima, kad tarp šalių (banko ir Dainiaus – aut. past.) kilę ginčai, laikomi civiliniais teisiniais santykiais, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atkreipiamas dėmesys, kad Dainius, gindamas savo interesus, turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus civilinio proceso tvarka. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, tyrimas būtų atnaujintas.

Pagrįstai kyla klausimas, jei net policija neturi svertų gauti filmuotą medžiagą iš banko, kas tai gali padaryti? „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius, „Bangos“ paklaustas dėl filmuotos medžiagos, atsakė: „Vykdant tyrimus visada bendradarbiaujame su policija, detalizuoti individualių atvejų neturime galimybės.“ Ne daugiau aiškumo ir iš policijos atsakymo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė teigė, jog policija apgailestauja, bet informacijos apie konkretų tyrimą tretiesiems asmenims – šiuo atveju redakcijai – teikti negali. „Pareiškėjas yra informuotas, kodėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškinta, kad savo interesus gali ginti teisme civilinio proceso tvarka. Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas taip pat gali skųsti teisės aktuose numatyta ir jam paaiškinta tvarka“, – dėstė A. Kažukauskienė.

Apskundė – prokuroras netenkino

Minėto policijos nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo Dainius neskundė, nes manė, kad kažkaip pavyks atgauti pinigus, banką skundžiant Lietuvos bankui. Tačiau Lietuvos bankui atsisakius nagrinėti skundą žmogus tiesiog puolė į neviltį. Kadangi policijos nutarime buvo nurodyta, kad filmuota medžiaga negauta, tai Dainius gruodžio 30 d. su prašymu vėl kreipėsi į policiją, kad būtų atnaujintas aplinkybių tyrimas, įvertinant vaizdo medžiagą. Gargždiškis vėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo piniginių lėšų vagystės. Anot Dainiaus, policija ir po antro kreipimosi atsisakė tirti aplinkybes. Tuomet banko kliento advokatas Saulius Tamošaitis apskundė šį sprendimą, bet prokuroras netenkino skundo.

Advokatas S. Tamošaitis, kai „Banga“ pasiteiravo, ar jau kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus civilinio proceso tvarka dėl bankomate dingusių pinigų, sakė, jog dar nesikreipė, bet teiks skundą dėl prokuroro nutarimo. Esą nelogiška klientui bylinėtis su juridiniu asmeniu (t. y. banku), kuriam buvo patikėti pinigai. „Koks tada turi būti pasitikėjimas tokiu banku, kai dingsta to paties banko kliento, pačiam bankui patikėti pinigai?“ – klausia advokatas.

Jis neslepia apmaudo, kad nei policija, nei prokuratūra esą net neketina išsamiai ištirti šių aplinkybių: „Policija aiškina, kad nėra duomenų, jog pašaliniai asmenys paėmė kliento pinigus, tai pinigai lyg ir turi būti banke, tačiau bankas aiškina, kad kliento pinigų banke neva nėra. Ar tokiu atveju neturėtų būti tiriamos aplinkybės, kuriuo momentu banke dingo kliento patikėti bankui pinigai? Ar ne tam tikslui egzistuoja teisėsaugos institucijos ir ar valdžios įstaigos neturi pareigos tarnauti žmogui, kai tokia pareiga numatyta LR Konstitucijos 5 straipsnyje?“


KOMENTARAS

  • Lietuvos banko Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Inga PACHE: „Jei žmogus susiduria su tokia situacija, kad įnešant į bankomatą dalis ar visi įnešti banknotai nėra įskaitomi į jo sąskaitą, pirmiausia reiktų kuo operatyviau kreiptis į patį banką ir pateikti pretenziją. Jeigu banko pateiktas atsakymas netenkina ir vartotojas mano, kad bankas pažeidė jo teisėtus interesus, jis gali kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo https://www.lb.lt/lt/daugiau-apie-gincius-su-finansiniu-paslaugu-teikeju. Lietuvos bankas, remdamasis vartotojo pretenzija ir finansų įstaigos pateikta informacija, nagrinėja ginčą ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Tokio pobūdžio ginčų Lietuvos bankas išnagrinėja 1–2 per metus.“

Agnė ADOMAITĖ