Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietaus vanduo – aukso vertės

Gausiais gėlo vandens ištekliais besididžiuojančioje Lietuvoje vis daugiau gyventojų vargsta dėl vandens stygiaus. Antrus metus užklumpanti sausra nusekino vandens telkinius, išdžiovino šulinius. Kasdienėms reikmėms vandens stokojantys įvairių kraštų žmonės gelbėjasi kaip išmano – vieni prašo kaimynų, kiti vežasi iš kapinių, o lietaus vanduo surenkamas iki lašo. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu gruntinio vandens lygis yra nukritęs beveik visoje šalyje, tačiau viso stebėjimo laikotarpio žemiausio lygio dar nepasiekė.

Gelbėja lietus

Ūkininkai antrus metus iš eilės nukenčia dėl sausros ir meldžia dangaus daugiau kritulių, o kaimo gyventojai, kasdienėms reikmėms vandenį semiantys iš šulinių, taupo kiekvieną vandens lašą.

Panevėžio rajono ūkininkas Alvidas Vaičiūnas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo apie Krekenavos seniūnijoje atokiau gyvenančią moterį, slaugančią neįgalią iš lovos nesikeliančią dukrą. Ją gelbėja tik lietaus vanduo, kurio kiekvieną lašą surenka į kubilus. Kieme esantis šulinys išdžiūvęs, išsekęs ir netoliese esantis upelis. Tokie vargai dėl vandens – jau antri metai.

Ūkininkas iš moters nuomojasi žemės sklypą, tad retsykiais ją aplanko, bet dėl vandens ji niekad anksčiau nesiskundė.

„Malkų atveždavome, sodybą apgenėdavome, močiutė tokia linksma, nesiskųsdavo, tik prieš savaitę sužinojau, kad vandens neturi. Neįgalią dukrą reikia kasdien maudyti, nes nepasikelia iš lovos. Kai būdavo drėgnesnės vasaros, tai iš upelio prisipumpuodavo vandens. Pastaraisiais metais tas upelis išsekęs. Tragedija, žmonės labai vargsta, negi seniūnija negali padėti. Ne tie laikai, kad šitaip gyventų“, – stebėjosi ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad aplinkui visur šuliniuose vandens sumažėję. Kadangi dukrą slauganti moteris daugiau jo išnaudoja, jos kieme šulinys visiškai tuščias.

Teisinosi nežinoję

Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys teisinosi, kad nieko nežinojo apie seniūnijos gyventojos bėdas dėl vandens. „Ne tik Krekenavoje, bet ir rajone bei visoje šalyje yra nusekusių šulinių, jau antri metai, kai jaučiamas vandens nepriteklius. Tiems, kurie kreipiasi, ateina pas mus, kiek mūsų galimybės ir apimtys leidžia, bandome padėti“, – sakė seniūnas.

Jis patikino, kad moteris dabar nesiskundė dėl vandens stokos. Apie šulinyje išsenkantį vandenį ji esą seniūnijoje buvo kalbėjusi anksčiau. „Ten buvo kažkiek pagilintas šulinys, padėjome stogą paremontuoti, keliuką sutvarkyti. Siuntėme žmones, kurie dirba visuomenei naudingus darbus. Žinome tos šeimos problemas, kiek įmanoma, padedame, bet apie vandenį nieko nesakė ir nesiskundė. Mes nepajėgūs visų apvažiuoti ir pasižiūrėti. Gal ir pražiūrėjome, dabar važiuosime, aiškinsimės“, – teisinosi seniūnas.

V.Kaušakys aiškino, kad seniūnijos galimybės ribotos, nėra nei technikos, nei talpyklų vandeniui vežti. „Prašome ūkininkų pagalbos. Tarpininkaujame su vandens tiekėjais, kad leistų žmonėms vandens prisileisti. Gyventojai su vandenį tiekiančiu Velžio komunaliniu ūkiu, matyt, sudaro sutartis ir atsiskaito“, – sakė seniūnas.

Beveik visi šuliniai tušti

Dėl išdžiūvusių šulinių vargsta ir Kėdainių krašto žmonės. „Pas mus beveik visi šuliniai tušti, tik viename kitame yra šiek tiek daugiau vandens. Mūsų rajone mažai buvo lietaus, dabar kiek palijo, bet to negana. Kasant darže žemę matyti, kad dar labai sausa“, – pastarųjų metų vandens nepritekliaus problemą atskleidė Kalnaberžės kaimo gyventojas, buvęs kaimo bendruomenės pirmininkas Rimtautas Ardavičius.

R. Ardavičius

Jis aiškino, kad į kaimą yra nutiestos centralizuoto vandentiekio trasos, tačiau jos pasiekia tik maždaug trečdalį gyventojų. Kiti susiduria su nepatogumais dėl išsekusių šulinių. „Ypač bėdoja vaikų turinčios šeimos. Reikia juos numaudyti, į mokyklą išleisti, žmonės skundžiasi dėl tokių nepatogumų, vandens prašo iš ūkininkų, kaimynų, kurie turi prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio“, – apie gyventojų vargus pasakojo R.Ardavičius.

Jam pačiam tenka atsukti čiaupą ir kaimynams, mat pats turi ir šulinį, ir centralizuotą vandens tiekimą. „Jį savo lėšomis įsirengėme bene prieš penkiolika metų. Savo rankomis išsikasiau, be jokios technikos įsirengiau“, – prisiminė pašnekovas.

Iš šulinių vandenį semiantys Kalnaberžės gyventojai prašė vietinės valdžios, kad vandentiekio tinklai būtų pratęsti ir pakloti visame kaime, kad visi galėtų prie jų prisijungti. „Prašėme, bet per daug pažadų neduoda, sako, kaimas nėra didelis, turbūt neaktualu investuoti. Aišku, gal ir lėšų nėra, pas mus dabar centrinę gatvę asfaltuoja, gal po kelerių metų ir trasą pratęs, aišku, jeigu norės“, – vylėsi R.Ardavičius.

Kalnaberžėje gyvenantis vyras prisiminė, kad ir anksčiau yra buvę sausų vasarų, kai išsekdavo šuliniai. Tais laikais vandens poreikis buvo didesnis, nes daugelis laikė gyvulius.

Vežasi iš kapinių

Kėdainių rajono savivaldybės Surviliškio seniūnijos seniūnė Vanda Petrauskienė sakė rudenį negavusi žmonių skundų dėl vandens stokos, tačiau žinanti, kad tokia problema ir dabar egzistuoja. „Žmonės vandens važiuoja į kapines, kur yra nutiesta vandentiekio trasa. Prie ten esančio čiaupo atvažiuoja su talpyklomis, leidžiame jiems prisileisti vandens“, – teigė ji.

Vanda Petrauskienė

Anot seniūnės, Sirutiškyje, Surviliškyje, kur yra centralizuotas vandentiekis, tokių problemų beveik nėra. Kenčia ten, kur nėra vandentiekio, pavyzdžiui, Kalnaberžėje ir kituose kaimuose. „Ir praėjusiais metais žmonės vargo. Nežinau, kaip yra dabar, bet pernai „Kėdainių vandenys“ geranoriškai padėjo žmonėms. Leido jiems atvažiuoti prie vandens bokšto ir nemokamai prisileisti vandens“, – pasakojo V.Petrauskienė.

Pasak seniūnės, seniūnijos gyventojai noriai jungiasi prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų trasų. Tie, kurie neturi tokių galimybių, labai norėtų, kad tinklai būtų klojami. „Pas mus nėra problemos dėl prisijungimo. Jeigu tik tinklai tiesiami, visi prisijungia. Matyt, todėl, kad ilgai laukė šios paslaugos ir patogumų. Tik gaila, kad ne visur išgalima centralizuoti vandentiekį ir nuotekas“, – apgailestavo ji.

Greičiau atsikuria

Dėl sausros šiemet dažnai skundai skriejo iš Dzūkijos. Ūkininkai bėdojo, kad išdžiūvo pasėliai ir ganyklos, nėra kur ganyti ir kuo šerti gyvulių. Nuseko ir gyventojų šuliniai, vandens telkiniai.

Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūnijos seniūnas Mindaugas Matuiza teigė, kad smėlingame dirvožemyje šuliniai greičiau išsenka, bet palijus greičiau ir prisipildo vandens. „Šiuo metu jau geriau, o vasarą, aišku, šuliniuose vandens lygis buvo smarkiai sumažėjęs, bet gyventojams bačkomis vežioti neteko“, – sakė jis.

Seniūnas sakė stebintis vieno tvenkinio, kuriame žvejoja, vandens lygį. Žiemą tvenkinys buvo beveik pilnas, bet po pavasarinės sausros greitai išdžiūvo ir dabar dar nepasipildė. „Plika akimi matyti, kad ir kiti vandens telkiniai smarkiai nusekę. Jau antri metai, kai užklumpa sausra, todėl vanduo negrįžta į buvusį lygį“, – aiškino M.Matuiza.

Nukritęs beveik visur

Rasa Radienė, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja

Šiuo metu gruntinio vandens lygis yra nukritęs beveik visoje šalyje. Lietuvos geologijos tarnyba gruntinio vandens lygį stebi 74 gręžiniuose, 19 gręžinių įrengtos telemetrinės duomenų perdavimo sistemos. Kasdien gaunamus duomenis iš šių stočių apie vandens lygio svyravimus specialistai stebi ir analizuoja.

Taigi, stebėjimų duomenys rodo, kad daugelyje stočių nuo šių metų kovo pradžios gruntinio vandens lygis nukritęs nuo 0,3 iki daugiau nei 3 metrų. Duomenys iš stebėjimo postų rodo natūralų gamtinį lygį – vanduo iš gręžinių nenaudojamas. Tuose šuliniuose, iš kurių vanduo semiamas, vandens lygis gali būti dar labiau pažemėjęs. Šiuo metu gal kiek geresnė padėtis stebima tik 3 postuose – Juodkrantėje, Laukuvoje ir Utenoje.

Nei 2018-ieji, nei 2019-ieji nebuvo palankūs požeminio vandens pasipildymui. Jau praėjusiais metais gruntinio vandens lygis apie 75 proc. stebėjimo postų buvo žemesnis už vidutinį daugiametį arba labai jam artimas. Įprastai gruntinio vandens lygis lapkričio – gruodžio mėnesiais dėl padidėjusių kritulių ir sumažėjusio garavimo ima kilti, tačiau pernai Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje tokio kilimo nebuvo, nors Vakarų, Pietvakarių ir Rytų Lietuvoje lapkričio pabaigoje lygiai praktiškai visur pakilo.

Dėl mažo kritulių kiekio, iškritusio 2019-ųjų pavasario ir vasaros mėnesiais, gruntinio vandens lygis nuo kovo mėnesio nuosekliai mažėjo ir šiemet rugsėjį praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje jis buvo žemesnis už vidutinį daugiametį, tačiau viso stebėjimo laikotarpio žemiausio lygio dar nepasiekė.

Palyginimui: 2017 metais meteorologinės sąlygos buvo palankios požeminio vandens išteklių pasipildymui. Apibendrinti požeminio vandens lygio matavimo duomenys rodo, kad vidutinis 2017 metų gruntinio vandens lygis beveik visuose – 89 proc. – stebėtų postų buvo didesnis už vidutinį daugiametį lygį ir tik 2 postuose lygis buvo žemesnis arba artimas jam.

Rekomenduojami video