„Aš nenoriu, kad man darytų kompiuterinę tomografiją – reikalausiu magnetinio rezonanso“, – tokią ar panašią frazę iš kito žmogaus yra tekę išgirsti ne vienam. O ir patys vieno radiologinio tyrimo baidomės, o kito – ne. Ar pagrįstos mūsų baimės? O gal mūsų nuomonė apie radiologinius tyrimus yra klaidinga? Apie tai pasikalbėjome su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėju gydytoju radiologu Artūru Čiuvašovu.

Kas geriau?

Taigi koks tyrimas geresnis – kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT)?

„Nors žmonės apsiskaitę, ne visi supranta radiologinių tyrimų skirtumus. Jei būtų vienas tikslus diagnostikos metodas, mes tuo vienu metodu visus ir tirtume. Bet taip nėra. Iki pat šių dienų savo pozicijų nėra užleidęs nei šimtametis rentgenas, nei echoskopija, nei MRT, nei KT. Kiekvienas šių metodų turi savo trūkumų ir privalumų“, – pasakoja A.Čiuvašovas.

Jo pastebėjimu, pacientai kartais nepagrįstai bijo, kad tirdamiesi KT gaus daug apšvitos, kurią dažnas pavadina ,,radiacija“. Bet dėl to nesą reikalo nuogąstauti – gaunama apšvita nėra tokia didelė. „Tomografų gamintojai skiria daug dėmesio, kad apšvitą sumažintų. Ir dabar gaunama apšvita net kelis kartus mažesnė nei buvo prieš 10 metų.“

Kada MRT negalima

Kai kuriose srityse KT savo savybėmis lenkia MRT. Pilvo organams ištirti po echoskopijos skiriama KT, nes šis tyrimas informatyvus, greitas (skenavimas užtrunka tik keliolika sekundžių), jam netrukdo jokie svetimkūniai ar implantai, tokie kaip kardiostimuliatorius ar kt. Be to, jį galima atlikti ir klaustrofobiškam pacientui, bijančiam uždarų patalpų. Tokių pacientų, dėl klaustrofobijos negalinčių išbūti MR tomografe, kas mėnesį skyriuje sulaukiama bent keleto.

„Klaustrofobija – patologinė būklė, gėdytis dėl to nereikia. Būna, kad kai kuriems klaustrofobiškiems pacientams tyrimų metu net užeina panikos atakos. Tų atakų metu žmogus negali savęs kontroliuoti, tad MRT jam atlikti negalima“, – aiškina gydytojas radiologas.

Anot jo, MRT negalima ir tais atvejais, kai pacientas judantis, neramus ar nesąmoningas, nes bet koks judėjimas sugadina visą tyrimą ir tenka jį daryti iš naujo. Tokiais atvejais KT teikiama pirmenybė prieš MRT.

KT informatyvesnė tais atvejais, kai vertinama kaulinė patologija, kai reikia įvertinti lūžius, uždegiminius pakitimus, nors esant specifiniams, sportininkams būdingiems lūžimams, daugiau naudos duos MRT.

Taigi įvertinęs visus faktorius gydytojas radiologas sprendžia, kurį tyrimą rinktis.

Nėščiosioms – tik esant būtinybei

„MRT yra daugiau nei 40 metų, – pasakoja gydytojas, – per tą laiką atlikta daug tyrimų dėl galimo pašalinio poveikio, tačiau iki šiol nėra rasta įrodymų, kad MRT kenktų. Tačiau tai dar nereiškia, kad pašalinio poveikio tikrai nėra. Nors klinikiniai tyrimai atlikti – tirtos nėščios technologės, dirbančios MRT aplinkoje – ir nerasta jokių įrodymų, kad tai kenktų būsimam vaikeliui, vis dėlto MRT motinai vengiama daryti per pirmąjį nėštumo trimestrą.“ Tačiau, esant poreikiui, įvertinus, kad nauda didesnė už galimą žalą, MRT vaisiui atliekama dėl galimos patologijos.

Gydytojas radiologas pažymi, kad nėščioms moterims KT atliekama tik pagal gyvybiškai svarbias indikacijas.

Metalinių implantų pavojai

MRT pavojinga žmogui tuo atveju, jei jo organizme yra metalinis implantas ar svetimkūnis, ir jis apie tai neinformavo radiologo. Mat veikiamas magnetinio lauko implantas gali pradėti judėti, kaisti ir pažeisti aplinkinius audinius. „Pvz., pažeidžiama akis, jei ten kokia likusi skeveldra pradeda judėti. Pavojinga, jei pacientui neurochirurginės operacijos metu, gydant kraujagyslės aneurizmą, uždėtas metalinis spaustukas. Po kaulų fiksacijos likusi plokštelė kaisdama gali sukelti kaulo nekrozę“, – kelis pavyzdžius pateikia A.Čiuvašovas. Tad tyrimui ruošiamas žmogus būtinai turi prisiminti ir perspėti apie jo organizme esančius svetimkūnius. Tuo tikslu jo prašoma užpildyti saugumo klausimyną.

Jei implantuoti nežinomo metalo implantai, saugumo dėlei pacientui MRT neatliekama.

Vis dėlto gydytojas radiologas patikina, kad implantai, dedami pastarųjų 5–7 metų laikotarpiu, dažniausiai pagaminti iš metalų lydinių, neveikiamų MRT, t. y. netrukdo atlikti tyrimo.

Kaip elgtis po KT?

A.Čiuvašovas patikina, kad jokių taisyklių, nustatančių, kaip pacientui elgtis po KT, nėra, nes atliktas tyrimas nepadaro įtakos gyvenimo kokybei.

„Žmogus po jo neišeina nei apšvitintas, nei spinduliuojantis, jis gauna tik momentinę apšvitą, kuri organizme nepasilieka. Todėl jis gali jaustis saugiai ir jokių apribojimų nėra“, – sako jis.

Nėra nustatytos ir normos, kiek kartų galima atlikti KT. Tiesiog KT be reikalo niekada neatliekama. Yra nustatytos indikacijos siuntimui, taip pat rekomendacijos ir ribos apšvitos dydžiui tyrimo metu – jų reikia laikytis.

Kontrastinė medžiaga

Gydytojas neslepia, jog dalis pacientų prašo radiologinių tyrimų profilaktiškai. „Gerai, kad jie rūpinasi savo sveikata ar skatina rūpintis artimuosius. Jei, pavyzdžiui, artimiesiems kas nors atsitinka, pvz., galvoje trūksta aneurizma, ateina išsitirti ir šeimos nariai. Tokiais atvejais KT neatliekama, tik MRT. Tokios paslaugos yra mokamos, nes ligonių kasos jų neatlygina“, – pasakoja jis.

Kodėl kartais prieš MRT tyrimą prašoma pasidaryti kreatinino tyrimą? Gydytojas atsako, jog kartais tyrimo metu į veną suleidžiama kontrastinė vaizdą stiprinanti medžiaga, leidžianti tiksliau nustatyti tam tikras būkles, patologinį darinį atskirti nuo sveiko. Todėl tikrinama, ar nėra sutrikusi inkstų funkcija, ar kontrastinė medžiaga galės saugiai pasišalinti iš organizmo. Jei inkstų funkcija sutrikusi, pacientas turėtų apie tai informuoti.

Jei sutrikusi skydliaukės funkcija, yra ryški hipertirozė, t. y. struma, kontrastinės medžiagos dėl galimų reakcijų taip pat negalima naudoti.

Vertina kompleksiškai

Gydytojas radiologas A.Čiuvašovas pažymi, jog prieš atliekant radiologinį tyrimą pacientų yra prašoma atsinešti ankstesnių tyrimų, atliktų kitose įstaigose, duomenis: echoskopijų atsakymus, rentgenogramas ir kt.

„Mat geriausia rezultatus vertinti kompleksiškai, nes tai leis tiksliau nustatyti diagnozę. Pvz., palyginus prieš metus darytą tyrimą ir dabartinį, gali sužinoti, ar prieš metus darinys buvo, ar ne. Matydami nesikeičiančius pakitimus keletą metų, žinome, kad tai nepiktybinis darinys“, – paaiškina jis.

Deja, kol kas elektroninė paciento duomenų bazė neveikia, todėl didžioji dalis medicinos dokumentų ir vaizdų nėra pasiekiami. Sistemoje paprastai galima rasti tik toje pat įstaigoje atliktų tyrimų duomenis.

Svarbus rentgeno vaidmuo

Nors diagnostinės technologijos sparčiai tobulinamos, vis dėlto labai svarbus diagnostikoje išlieka rentgeno vaidmuo.

„Plaučiams tirti rentgenas – pats informatyviausias tyrimas. Jo metu gaunama minimali apšvita, o tyrimo duomenys pirminei atrankai labai svarbūs, pasakantys, ar reikia ką nors daryti toliau. Tai pirmas tyrimas, atliekamas traumų atvejais, todėl labai svarbus traumatologams. Peršvietus rentgeno aparatu, daugiau nei 70 proc. atvejų po to nieko daugiau daryti nereikia, o neaiškiais atvejais 10–15 proc. pacientų gali tekti atlikti KT“, – pasakoja A.Čiuvašovas.

Tad prieš tam tikrus sudėtingus tyrimus, pvz., prieš atliekant sąnarių MRT, rekomenduojama atsinešti ir rentgeno tyrimo vaizdus. Tai padės tiksliau nustatyti patologiją.

Kas priverčia šypsotis

Paprašytas pasidalyti, kokios akimirkos darbe verčia šypsotis, gydytojas radiologas prisimena. „Pacientų prašome atsinešti anksčiau darytas rentgeno nuotraukas. Kartą atbėga uždusęs pacientas ir atsiprašo už vėlavimą – mat užtrukęs fotografijos salone: „Juk prašėte atsinešti nuotraukėlę“, – teisinasi. Ir padeda paso formato nuotraukėlę mums ant stalo,“ – šypsosi gydytojas.

Nusišypsoti privers ir šie „perliukai“, kuriuos surinko Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus registratūros kolektyvas:

• Užregistruokite mus į tyrimą, kur guldo į lovį.
• Noriu registruotis magnetiniam reveransui.
• Registruokit mane magnetiniam renesansui.
• Kompiuterinė topografija.
• Registruotis stuburo mamografijai.
• Ar kišite į grabą?
• Ar čia radiacijos skyrius?
• Ar galima atlikti magnetinę fotografiją?
• Atlikti kinematografiją.
• Ar mane kiš į magnį?
• Man reikia tokio tyrimo, kad reikia lįsti į vamzdį.
• Įkišo į cepeliną.
• Stuburozės tyrimas.
• Lampatropinė operacija.
• Atlikti veido duobių nuotrauką.
• Noriu magnetinės rezervacijos.
• Man reikia atlikti nepriklausomą rezonansinę terapiją.

Daugiau informacijos rasite čia.

Genovaitė Privedienė