LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Slopstant trečiajai koronaviruso bangai, šalies medikai ir pacientų organizacijos kviečia gyventojus daugiau dėmesio skirti sveikatos prevencijai – nerimaujama, kad pandemijos metu daugiau nei trečdaliu sumažėjus apsilankymų pas gydytojus skaičiui, po kelerių metų šalyje gali išaugti sergamumas lėtinėmis ligomis.
Efektyvios visos programos
Gyventojai ypač skatinami aktyviau naudotis penkiomis sveikatos prevencijos programomis, pagal kurias galima nemokamai pasitikrinti dėl širdies bei kraujagyslių ir onkologinių ligų.
„Pernai su didele nežinomybe susidūrė tiek pacientai, tiek gydytojai ir sveikatos priežiūros institucijos. Baimės buvo daug, tačiau išmokę gyventi naujosios realybės su koronavirusu sąlygomis turime pripažinti, kad padaryta ir klaidų – laikinas prevencijos programų sustabdymas pirmojo karantino metu ateityje gali turėti neigiamų pasekmių konkrečių žmonių sveikatos būklei“, – įspėja Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Jau nuo 2020 m. rudens kontaktinės konsultacijos vykdomos ne tik ligos atvejais, bet ir atvykstant profilaktiškai pasitikrinti visuose šeimos gydytojų kabinetuose.
Anksti diagnozavus gydyti paprasčiau
Jeigu liga anksti diagnozuojama, galimybės užkirsti kelią tolesniam progresavimui daug didesnės. Štai vilniečiui M.P. dėl diagnozuoto 2-osios stadijos storosios žarnos vėžio neseniai buvo atlikta operacija. Vyras žiniasklaidai papasakojo, kad nors dabar jis jaučiasi neblogai, gydymas nebaigtas – jis turės lankytis pas gydytojus dėl tolesnio gydymo.
Maždaug prieš metus vyrui prasidėjo kraujavimas iš storosios žarnos. Jis pamanė, kad atsinaujino anksčiau operuotas hemorojus ir ėmė laikytis dietos. Liga apslopo, tačiau netrukus vėl ėmė kraujuoti. Tada jis kreipėsi į savo poliklinikos gydytojus, tačiau dėl karantino jie negalėjo atlikti kolonoskopijos – apžiūrėti žarnyno iš vidaus.
Galiausiai, kai kraujuoti pradėjo dar labiau, žmogus kreipėsi į privačią gydymo įstaigą ir jam buvo nustatytas 2-osios stadijos storosios žarnos vėžys. Netrukus vyras buvo operuotas.
„Jeigu būčiau pasitikrinęs prieš metus, nelaukęs, tikriausiai būtų buvęs diagnozuotas 1-osios stadijos vėžys, o jį gydyti paprasčiau“, – teigia M.P.
Svarbiausia – dėmesys prevencijai
„Veiksmingiausių rezultatų gydant onkologines ligas pasiekiama ligą diagnozavus ankstyvos stadijos ir kuo anksčiau pradėjus gydymą. Tyrimai rodo, kad chirurginiam vėžio gydymui vėluojant keturis mėnesius, mirtingumas išauga 6–8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 proc. Todėl visus gyventojus, įtrauktus į rizikos grupes ir galinčius nemokamai dalyvauti storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir priešinės liaukos vėžio diagnostikos programose, raginame tai padaryti nedelsiant“, – sako Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje 2020 m. dalyvavo 172 tūkst. gyventojų – 34 proc. mažiau nei užpernai. Gimdos kaklelio vėžio programos dalyvių skaičius pernai sumažėjo 28 proc., iki 88 tūkst., krūties vėžio – 36 proc., iki 76 tūkst., priešinės liaukos vėžio – 43 proc., iki 51 tūkst., širdies ir kraujagyslių ligų – 27 proc., iki 214 tūkst.
Šioms programoms vykdyti pernai buvo numatyta skirti 23,7 mln. eurų, iš jų 8,4 mln. eurų liko nepanaudoti.
„Šiuo metu pažangus Vakarų pasaulis didina investicijas į pirminę sveikatos prevenciją ir diagnostiką. Tuo tarpu mes ir toliau pasmerkiame save didžiulei ekonominei naštai, skirdami milžiniškas lėšas gaisrams gesinti – infarktui, insultui, pažengusiai aterosklerozei ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Šią naštą galime sumažinti tik plėsdami sveikatos prevencijos apimtis ir kovodami su rizikos veiksnių mažinimu dar prieš užklumpant ligai“, – sako Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Turėtų susirūpinti ir jaunesni asmenys
Pasak profesorės, ilgalaikė nuo 2006 m. vykdomos širdies ir kraujagyslių prevencijos programos stebėsena yra unikali ir labai naudinga, tačiau ja nėra iki galo pasinaudojama. Jos rezultatai rodo, kad darbingo amžiaus žmonių grupėje rizikos veiksnių – rūkymo, dislipidemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo – paplitimas tebėra didelis, o mažėjimo tendencijos neženklios.
„Išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų galime tik užkirsdami kelią rizikos veiksnių plitimui. Todėl apie šių ligų grėsmę ir sveikatos prevencijos svarbą būtina kalbėti jau nuo vaikystės, jau dabar visoje populiacijoje prevencijos principus pradėta taikyti daug anksčiau, ateityje į prevencijos programą įtraukiant ir jaunesnio amžiaus asmenis, nei kad yra dabar“, – sako kardiologė.
Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje vieną kartą per metus gali dalyvauti 40–54 m. metų vyrai ir 50–64 m. moterys.
Storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje kas dvejus metus kviečiami dalyvauti visi asmenys, gimdos kaklelio vėžio programoje kas trejus metus – 25–59 m. moterys, krūties vėžio programoje kas dvejus metus – 50–69 m. moterys, priešinės liaukos (prostatos) programoje kas dvejus metus – 50–69 m. vyrai.
Programų žinomumas menkas
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dalyvavimas nemokamose sveikatos prevencijos programose per pirmuosius 2021 m. mėnesius vėl suaktyvėjo ir praktiškai pasiekė ikipandeminį 2019 m. lygį. Nepaisant to, lyginant su daugeliu Vakarų Europos valstybių, jis išlieka žemas – nė viena iš penkių prevencijos programų nesurenka 50 proc. tikslinės grupės dalyvių.
„Nors prevencijos programos Lietuvoje vykdomos jau keliolika metų, jų žinomumas tebėra menkas. Tai matome iš pacientų reakcijos, kai jiems šeimos gydytojai pasiūlo prevenciškai pasitikrinti sveikatą pagal kurią nors iš šių programų – vos vienetai yra apie jas girdėję“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė J.Dūdienė.
Pasak jos, norint pasiekti geresnių rezultatų sveikatos prevencijos srityje, nepakanka tik vidinės sąmoningų gyventojų motyvacijos – rūpesčio savo sveikata. Tam daugiau dėmesio galėtų skirti ir darbdaviai, sudarydami sąlygas darbuotojams reguliariai atlikti prevencinius sveikatos patikrinimus. Taip pat vertėtų pasinaudoti populiarėjančiomis gyvybės ir sveikatos draudimo rūšimis, reikalaujant iš draudėjų reguliariai tikrintis sveikatą, kad laiku būtų užkirstas kelias lėtinių ligų atsiradimui bei vystymuisi.
Kviečia grįžti pas gydytojus
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, pernai sumažėjusį dėmesį sveikatos profilaktikai lėmė tiek apribotas sveikatos paslaugų prieinamumas, tiek visuomenėje atsiradusi baimė: „Nemažai žmonių dėl COVID-19 pandemijos ne tik numojo ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus gydymo įstaigose, bet ir vengė kreiptis į gydytojus atsiradus negalavimams.“
Higienos instituto duomenimis, pernai registruota 16,3 mln. apsilankymų pas gydytojus – 36 proc. mažiau nei užpernai (25,3 mln.). Šeimos gydytojai pernai sulaukė 7,7 mln. lankytojų – 37 proc. mažiau nei 2019 m. (12,3 mln.).
„Situacijai dėl koronaviruso pamažu rimstant, turime grįžti pas gydytojus ir pasitikėti pacientams vėl pilnai atsivėrusia sveikatos sistema, kurioje įdiegtos bene griežčiausios COVID-19 kontrolės priemonės. Vasara sveikatos prevencijai yra bene tinkamiausias metas, kai atostogų sezono metu tradiciškai sutrumpėja eilės prie gydytojų kabinetų“, – sako V.Augustinienė.
Jai antrina ir gydytoja radiologė R.Briedienė: „Vasarą vėžys neatostogauja, todėl tinkamiausias laikas sveikatos prevencijai ir diagnostikai yra dabar. Norint pagal prevencijos programą pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu reikėtų laukti maždaug dvi savaites, dėl krūties vėžio – 2–3 savaites.“
Siekiant paskatinti aktyvesnį naudojimąsi prevencinėmis sveikatos programomis, gydytojų bei pacientų organizacijos inicijuoja ilgalaikę edukacinę kampaniją „Atgal pas gydytojus“. Prie jų prisijungia ir Lietuvos vaistinių asociacija – bet kurioje iš daugiau nei 700 šalies vaistinių apsilankę gyventojai taip pat bus kviečiami registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.
