Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Bičių karalienės titulas Ramunei buvo staigmena

Lietuvos bitininkų bendruomenėje moterys – itin gerbiamos. Kasmet per respublikinę bitininkų šventę išrenkama Bičių karalienė. Pernai ja tapo Anykščių krašte bitininkaujanti Ramunė Cibienė. Nepaisydama garbingo titulo, Ramunė ir spaudžiant šalčiui, ir lyjant lietui kartą per savaitę prekiauja medumi sostinės Lazdynų turgelyje.

Brangina bitelių darbą

Nuolatiniai R.Cibienės klientai dar nė karto nenusivylė iš jos nusipirktu medumi. Tiesa, kai kam pasirodo, kad bitininkės medus per brangus, šalia esančiame prekybos centre esą jo galima nusipirkti daug pigiau. Tačiau nusipirkę ir palyginę suvokia, kad koks nors kitų šalių medaus mišinys nė iš tolo neprilygsta Aukštaitijos pievose bitelių surinktajam. „Už savo produkciją galiu garantuoti. Žinau, kur bitės rinko nektarą, žinau, kad medus subrandintas, aukščiausios kokybės, todėl visada jaučiuosi rami. Pigiai medaus nepardavinėju, nes vertinu ne tik savo, bet ir bitučių darbą. Juk jos taip sunkiai, lašelis prie lašelio, suneša nektarą“, – sakė bitininkė.

R.Cibienės bityne – penkiasdešimt šeimų. Pusė jų – Anykščių rajone, kita pusė – netoli Ukmergės. Tad, prasidėjus sezonui, moteris pati lyg ta bitelė zuja nuo bityno prie bityno. Atsisakyti kurio nors bityno ji negali, nes nori turėti įvairių rūšių medaus. Prekiaudama turgelyje Lazdynuose pastebėjo, kad žmonės pageidauja ir šviesaus, ir tamsaus medaus. Ramunė gali pasiūlyti ne tik medaus. „Renku žiedadulkes, turiu bičių duonelės, pikio, vaško. Visko, ko reikia, kad žmogus galėtų būti sveikas nevartodamas jokių sintetinių vitaminų ar papildų“, – sakė bitininkė.

Mieste gimusi, mieste augusi

Visos Ramunės vasaros prabėga Anykščių krašte, vaizdingose Šventosios apylinkėse. Žiemą ji gyvena Vilniuje. Čia fasuoja medų, tvarko bitininkystės inventorių, daug laiko skiria bendravimui su bičiuliais. Nė vienas iš jų negalėtų pasakyti, kad Ramunė atsitiktinai tapo bitininke. Mieste gimusi ir augusi mergina pamėgo kaimą, gyvenimą jame. Darbas bityne ir po trisdešimties metų jai teikia didelį malonumą. Ramunė konsultuoja pradedančius bitininkus, mielai dalijasi savo patirtimi. Tiesa, kartais gerumas atsisuka prieš ją pačią. „Vienam bičiuliu papasakojau, kur laikau bites, kokios ten geros ganyklos, kiek puikaus medaus prineša bitės. Po kurio laiko atvažiavusi į bityną pamačiau, kad netoli mano avilių jau stovi to bičiulio aviliai. Nei klausė, nei tarėsi, ėmė ir atvežė“, – pasakojo Ramunė.

Varginantys klausimai

Prekyba medumi Ramunę nuvargina. „Būdama bityne pailsiu, grįžtu į namus pilna jėgų, o parėjusi iš turgaus turiu prigulti. Dažnai stebina žmonių klausimai: ar medus tikras, kodėl jo paviršius baltas, gal ten cukrus, o ne medus ir pan. Tokiems sunku ką nors išaiškinti. Dažnas mano, kad medų reikia valgyti tik susirgus. Spėju, kad daugumai medus ir asocijuojasi su ligomis. Ne kartą teko girdėti, kaip vaikui, kuris nori medaus, mama sako: „Medučio pirksim, kai susirgsi“, – žmonių neišmanymu stebėjosi bitininkė.

Tarsi šaltinio vanduo

Bičių karalienės titulas Ramunei buvo netikėtas. Bičiuliai, su kuriais pramogauja ir keliauja, surengė vakarėlį, padovanojo karūną, medinę karalienę vaizduojančią skulptūrą. „Daugelyje kalbų bičių motina vadinama bičių karaliene. Ne veltui, nes paskui ją avilyje eina visa svita. Jei stipri ir sveika bičių motina, sveika ir stipri šeima. Tuomet bitininkas gali būti ramus, – medaus bus į valias“, – sakė bitininkė.

Pasak jos, reikia skirti verslinę ir mėgėjišką bitininkystę. „Svarbu, ne kiek avilių turi, o kaip tvarkai medų. Dabar galima padaryti, kad nuo korio iki stiklainio viskas būtų automatizuota. Galima sutvarkyti tonas medaus ir prie jo neprisiliesti. Manyčiau, tai ir nulemia kokybę. Juk, pavyzdžiui, iš čiaupo bėgančio medaus negalima lyginti su šaltinio vandeniu. Pastarasis todėl ir vertingas, kad neturėjo kontakto su metalu, netekėjo vamzdžiais. Manyčiau, kad pats šakute medų atakiuojantis bitininkas dirba daugiau ir sunkiau, tačiau jo medus yra kitoks, gal būt labiau namudiškas, kaimiškas, – samprotavo bitininkė.– Gink Dieve, aš ne prieš naujoves. Jei medus sukamas kur nors tvartelyje, vargu ar jis bus geresnis, nei tvarkomas šiuolaikiškai įrengtame ceche“, – teigė bitininkė. Ji pabrėžė, kad patys medumi prekiaujantys bitininkai dirba taip, kad neprarastų klientų, pirkėjai grįžtų ir dar kitų medaus gerbėjų atsivestų.

Ragina pagalvoti

„Anksčiau bitininkai mielai dalijosi patirtimi. Dabar jau atsiranda konkurencija. Pavyzdžiui, gaminantieji aukštinius avilius visomis išgalėmis bando įsiūlyti savo prekę, tikina, kad jie daug geresni už Dadano. Patikėję tuo bitininkai prisiperka aukštinių avilių. Tačiau argi jų reikia, jei bitės laikomos vienoje vietoje ir jų nedaug? Prieš ką nors darant, reikia labai gerai pagalvoti, – sakė bitininkė. – Verslinių bitynų bitininkai vežioja avilius į ganyklas, jie turi keltuvus. O mėgėjai nuo ankstyvo pavasario apie avilius eina keliais, o vėliau statosi kopėčias, kad galėtų pasiekti aukštukus su medumi.“ Ne vienus metus Norvegijoje dirbusi Ramunė pastebėjo, kad ten bitininkai fiziškai nedirba. Jie tausoja sveikatą, sunkiam darbui samdo kitus. Lietuvoje, pasak jos, bitininkai kenčia nuo stuburo skausmų, dažnas gyvena su išvaržomis. Tokių problemų turi ir R.Cibienė.

Atgaiva – tolimos kelionės

Paklausta, ar tapus Bičių karaliene gyvenimas pasidarė karališkas, Ramunė nusijuokė. Pasak jos, viskas priklauso nuo požiūrio. „Jei žmogus nežino žodžio „gana“, jis bus nelaimingas ir jo gyvenimas tikrai nebus karališkas. Daug kas manęs klausia, kodėl nelaikau daugiau bičių. Juk bitininkauti moku, sekasi puikiai. Tačiau aš žinau, kad tada reikės daugiau dirbti, gal net samdyti ką nors. Uždirbsiu daugiau, galėsiu ką nors dar nusipirkti, tačiau man visko užtenka“, – tikino bitininkė. Išties karališkai Ramunė jaučiasi, kai išvažiuoja į tolimas keliones. Gide laisvalaikiu dirbanti moteris jau buvo Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Indijoje. Šiais metais ji važiuos į Vietnamą, Kambodžą, Laosą.

„Didžiausias malonumas – pabūti ten, kur kitoks klimatas, kitokios tradicijos, žmonių gyvenimo būdas. Atsivežtų įspūdžių užtenka ilgam. O kai žinai, kad pataupęs vėl nuvažiuosi ten, kur svajojai, šviesesne tampa kasdienybė“, – sakė bitininkė. Vasario pabaigoje ji vėl pakels sparnus. Grįžusi iš kelionės kovo viduryje, iškart skubės pas saulės išsiilgusias bites.

Rekomenduojami video