Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pakvietęs diskusijai Lietuvos bitininkų sąjungos vadovus, aptarė vieną pagrindinių artėjančio pasėlių deklaravimo naujovių – išmokų už nupjautą ir paskleistą pievoje žolę šiemet nebebus.

Bitininkai, kaip ir  kiti pareiškėjai, deklaruojantys daugiametes pievas ir ganyklas, norėdami gauti tiesiogines išmokas, privalo jas nušienauti, o šieną sugrėbti ir išvežti iš lauko arba sukrauti į kūgius. Iki šiol bitininkai galėdavo iki rugsėjo 1-osios žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti pievoje.

Šienavimo terminai nesikeitė. Tad bitininkai Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. įregistravę turimas bičių šeimas, turi nušienauti pievas bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Šis terminas nebuvo keistas, keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui, t. y. bitės apdulkina augalus iki šio termino.

Bitininkų sąjungos vadovai teigė suprantantys ministro argumentus dėl pievų priežiūros tvarkos pakeitimo, kuris buvo priimtas įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (žolės smulkinimo ir paskleidimo). Smulkinimas, arba kitaip – mulčiavimas – anot mokslininkų, turi neigiamos įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams: šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis.

Keitėsi tik pievų sutvarkymo būdas, kuris neturi įtakos žolinių augalų žydėjimui ir apdulkinimui. Todėl kalbėdamas apie natūralias pievas ir buveinių saugojimą ministras K. Navickas pabrėžė bitininkus matantis kaip sąjungininkus.

„Žinoma, reikia rasti sprendimą, ką daryti su fitomase, nes smulkinimas tikrai nėra išeitis“, – apie būsimų sprendimų poreikį kalbėjo žemės ūkio ministras. „Mes turime metus, stebėsime, kas vyksta, netikiu, kad bus pradėta masiškai arti. Saugiklių, mano supratimu, yra pakankamai. Reikia surasti tą tarpinį variantą, labiau orientuotą į natūralių, bitininkavimui skirtų pievų programą. Tačiau pievų tvarkymas tikrai bus su žolės išvežimu ir jų būklės stebėjimu. Būtų vertinami pievų kokybiniai rodikliai.“

Laimonas Galvonas, didžiausio Lietuvoje ekologinio bitininkystės ūkio savininkas, pasiūlė du galimus problemos sprendimo būdus. „Pagrindinis turėtų būti agroaplinkosaugos principas. Mūsų pasiūlymas yra dviejų krypčių. Galbūt būtų galima išlaikyti dviejų tipų pievas. Vienos - natūralios, kuriose būtų vykdoma kuo mažesnė ūkinė veikla ir išlaikoma visa gamtinė ekosistema. Tai lemtų pakankamą kiekį žydinčių augalų – maitinimosi šaltinį bitėms. O antra galėtų būti medingų augalų pievų sėja, kai iš įvairių medingų augalų mišinių suformuojamos medingų augalų pievos. Taip būtų praturtinama medingų augalų bazė tose zonose ir gausėtų kitų natūralių vabzdžių apdulkintojų, padidėtų jų populiacijos dydis“, – pakreipti pievų mulčiavimo problemą kita linkme siūlė bitininkas.

Žemės ūkio ministras ir Bitininkų sąjungos vadovai sutarė ateityje ieškoti pievų išsaugojimo būdų, naudingų bitėms ir dirvožemio ekosistemai.

Praėjusiais metais plotus deklaravo 5032 bitininkai. Bendras deklaruotas jų plotas siekia  102 513,75 ha.