Šalies bitininkai teigia, kad jiems šis pavasaris nėra labai palankus – dėl vėsaus oro bitės surenka mažiau medaus, tad vėluoja ir pavasarinis medsukis. Ankstesniais metais iki gegužės 25 dienos daugelis bitininkų jau galėdavo pirkėjams pasiūlyti šviežio pavasarinio medaus, o šiemet retas kuris pats paragavo. Tiesa, šią savaitę pagaliau pasirodžiusi šiluma situaciją gali kiek pakeisti.

Pavasaris per šaltas

Alytaus bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Eimutis Petrauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, jog pirmojo šiais metais medaus dar neragavo. Ir tai padaryti galės ne anksčiau nei birželio antrojoje pusėje. „Ankstesniais metais pirmąjį medų iš avilių išimdavome maždaug gegužės 20 dieną, kai kada – gegužės 18 dieną. Medus imamas, kai koryje yra užakiuotas, o pats korys būna 100 proc. užpildytas. Tačiau šiemet iki to dar labai toli“, – pasakojo J.E.Petrauskas.

Pasak jo, taip yra dėl to, jog pavasaris bitininkams nėra palankus: ilgą laiką oro temperatūra gegužės mėnesį, ypač 18–24 dienomis, buvo pernelyg žema, kad augalų žieduose kauptųsi nektaras. Be to, įtakos turėjo labai didelis temperatūrų skirtumas naktį ir dieną. Nors dabar pats rapsų laukų žydėjimas ir sodai dar nėra baigę žydėti, bitės neturi ką nešti į avilius. Kai pučia šaltas šiaurės vėjas, jos neturi ūpo skraidyti, nes tam reikia labai daug energijos.

„Tačiau tai nereiškia, kad šiemet visai neturėsime pavasarinio medaus. Jo bus, bet kiek vėliau. Taip pat jis gali būti polifoninis – suneštas iš įvairių augalų. Bitės suneš medaus iš rapsų žiedų, bet neaišku, kiek juose yra nektaro“, – aiškino J.E.Petrauskas. Jo nuomone, pavasarinis medus vis vien yra pats geriausias, energetiškai stipriausias, nes augalai per žiemą kaupia energiją tam, kad pavasarį galėtų sprogti pačiais gražiausiais ir nektaringiausiais žiedais.

Alytaus bitininkų draugijos vadovas neslepia, kad kai kurie bitininkai jau ir dabar skelbiasi pardavinėjantys galimai pavasarinį medų. Tačiau ar tikrai medus šiųmetis, pavasarinis – abejoja. „Yra technologijų, kaip senesnį medų padaryti skystesnį, panašesnį į šviežią. Taip pat pernykštį medų galima maišyti su ką tik bičių suneštu, dar nesubrendusiu, ir tokį marmalą pardavinėti. Bet tai jau kiekvieno tokį medų pardavinėjančio sąžinės reikalas“, – tvirtino ilgametis bitininkas.

Mažiau ir brangesnis

Tai, kad šis pavasaris nėra palankus medunešiui „Valstiečių laikraščiui“ teigė ne vienas kalbintas Dzūkijos bitininkas. Anot jų, šiame krašte žiema buvo labai palanki, šilta, todėl bitės gerai peržiemojo. Bet pavasarį viskas pasikeitė – net ir turėdamos pakankamai maisto, bitės nesistengė plėsti lizdų, tarsi nujausdamos, kad laukia sunkmetis. Ir jis netruko ateiti: klevai žydėjo, bet nektaro nebuvo, sodai žydi, bet juose dūzgiančių bičių beveik negirdėti – žieduose nektaro taip pat beveik nėra.

Tokia situacija ne tik pietų Lietuvoje, bet ir Panevėžio krašte. Panevėžio bitininkų draugijos vadovo Vaidoto Arbutavičiaus teigimu, ankstesniais metais gegužės pabaigoje jis jau sukdavo pirmutinį pavasarinį medų, o šiemet dar tik dairosi po avilius, mat sukti dar nėra ką – koriai apytuščiai, nors aviliai yra sustatyti šalia gausiai žydinčio rapsų lauko. Bitės į jį neskrenda – kai nėra pakankamai šilumos, žieduose nėra ir nektaro.

Praėjusiais metais V.Arbutavičius iš kiekvieno avilio išsuko po beveik 10 litrų medaus. Šiemet tokio kiekio medaus jau nesitiki – gerai, jei bus ir perpus mažiau. Todėl prognozuojama, kad šiemet Panevėžio regione kils ir parduodamo medaus kaina. Ji jau nesvyruos tarp 5–6 eurų už kilogramą, kaip pernai. Be to, pernykščio medaus šio krašto bitininkai jau beveik nebeturi – per karantiną pirkėjai jį graibstyte išgraibstė.

Medunešiu nesiskundžia

Ketvirtį amžiaus su vyru Jurbarko rajone bitininkaujanti Nijolė Radavičienė, bitininkų draugijos „Nektaras“ vadovė teigė, kad jie šių metų pavasariniu medunešiu skųstis tikrai negali, nes jau pradėjo imti medų. „Gegužės 21 dieną iš avilių išėmėme jau keletą meduvių. Pernai ir užpernai pirmąjį medų ėmėme gegužės 28 dieną. Todėl negaliu pasakyti, kad medunešis yra blogas“, – tvirtino N.Radavičienė.

Pasak jos, kol kas ne iš kiekvieno avilio jau galima imti medų. Kas lemia, jog vienuose aviliuose meduvės jau pilnos, o kituose – dar ne, ji tikino net nenumananti. „Mudu su vyru bitininkaujame 25 metus, bet negaliu pasakyti, kas tai lemia. Gal peržiemojimas ne toks... Net nežinau. Aš ir dabar sakau, kad bitininkystė yra toks amatas, kurio vis mokaisi, stebi, dirbi ir vis tiek kvailas miršti“, – šmaikštavo pašnekovė.

N.Radavičienė pasakojo, jog jų bitės medaus prinešė iš įvairių augalų: blindžių, kiaulpienių, lazdynų, obelų, slyvų. Gausiu žydėjimu ir nektaro gausa žieduose išsiskyrė trešnės. Jų šakelės beveik lūžo nuo didelio žiedų ir bičių kiekio. Moteris tikino negalinti garantuoti, kad būtent trešnės davė gerą rezultatą, bet ji dar nebuvo mačiusi tokios žiedų ir bičių gausybės – žiedus buvo apkibusios ne po vieną, o po kelias bites.