LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Besitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name šįkart pakvietė vos 8 km į šiaurę nuo Kėdainių, netoli rytinio Nevėžio kranto, įsikūrusią ir net 68 bendruomenės narius ir daugiau nei 300 gyventojų turinčią Tiskūnų bendruomenę.
Dalijosi ateitis planais
Tiskūniečiai renginio dalyvius supažindino su pagrindiniais kaimelio papročiais, pristatė nagingus bei kūrybai neabejingus auksarankius, pasidžiaugė veiklos nestokojančia ir prie bendruomenėje vykdomų veiklų vis dažniau prisijungiančia jaunąja karta, gausiu kulinariniu paveldu, o galiausiai pasidalijo ir ateities planais.
Įgyvendino 27 projektus
Tiskūnų kaimo bendruomenė, kaip ir visos kitos rajono bendruomenės, kasmet įgyvendina projektus.
Nuo 2008 metų Tiskūnų bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Vida Vansevičienė prasitarė, jog per jos vadovavimo bendruomenei laiką spėta įgyvendinti net 27 projektus, kurie, anot pirmininkės, tampa puikiu įrodymų, jog Tiskūnuose padaryta iš tiesų daug.
Atidarys dienos centrą
„Gauto finansavimo dėka bendruomenės infrastruktūra – bendruomenės centras, poilsio zonos aplink jį – bei kultūrinė veikla smarkiai išsiplėtė. Netolimoje ateityje ruošiamės pasirašyti sutartį dėl dienos centro atidarymo.
Mano nuomone, svarbiausi ir daugiausiai rezultatų davę projektai yra tie, kurie palietė mūsų kaimelio gyventojus.
Vienas įsimintiniausių – prieš du metus įgyvendintas projektas, kurio metu tiek bendruomenės nariai, tiek Tiskūnuose gyvenančios šeimos mokėsi valgio gaminimo pagrindų bei ypatumų.
Pusę metų vykęs projektas davė labai ženklų rezultatą – bendruomenė labai suartėjo. Dar ir dabar prisimenu, kaip noriai tiek vyresni, tiek jaunesni rinkosi į užsiėmimus, stengėsi kuo daugiau išbandyti ir išmokti.
Praėjusiais metais šimtmečio proga įgyvendinome dar vieną labai gražų projektą „Gimę Lietuvoje, likite Lietuvoje“. Jo rezultatas – 100 vilnonių kojinyčių su Lietuvos vėliavos spalvų atributika, kurias dovanojome bendruomenėje gyvenantiems vaikučiams ir naujagimiams“, – įgyvendintais darbais pasidžiaugė V. Vansevičienė.
A. Barzdžiaus nuotr.
Veikla džiugina
Taip pat Tiskūnuose įgyvendinamos jaukumo ir šilumos bei meilės kupinos akcijos.
Kiekvienais metais prieš didžiąsias metų šventes, norėdama bent kiek sušildyti bendruomenėje gyvenančių šeimų namus ir širdis, V. Vansevičienė, lydima policijos atstovų, važiuoja per kaimą ir dalina šeimoms vilnones bendruomenės moterų rankomis numegztas kojines.
„Nors bendruomenės pirmininkės pareigas einu jau nuo 2008 metų, bet vykdoma veikla mane džiugina. Juk jei visas triūsas prilygtų vargui, manęs bendruomenėje jau seniai nebebūtų“, – šmaikštauja bendruomenės pirmininkė.
Turi tradicijų
Akivaizdu, jog Tiskūnų bendruomenėje apstu ne tik nuveiktų darbų ar iniciatyvų naujiems užmojams, tačiau čia netrūksta ir metai iš metų puoselėjamų tradicijų.
Kasmet Tiskūnuose švenčiamos Joninės, minima Tarptautinė vaikų gynimo diena, Rugsėjo pirmoji.
Noriai tiskūniečiai renkasi ir į eglės įžiebimo šventę, advento laikotarpiu organizuojamus užsiėmimus ar kitokius smagius renginius.
Smagiai bendravo
„Nuo pernai metų pradėjome rengti folklorų šventę „Ant kožnos kertės po gegutėlą“. Pirmajame renginyje dalyvavę penki kolektyvai, kurie smagiai bendravo tarpusavyje, dalijosi gerąja patirtimi bei įspūdžiais.
Tą patį planuojame daryti ir šiais metais. Neslėpsiu, norime, jog ilgainiui tai taptų kasmetine tradicine švente Tiskūnuose“, – viliasi Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus vadovė Irena Šalukienė.
Kulinarinis paveldas – įvairus
Nuo 2003 metų įsikūrusi brandi Tiskūnų bendruomenė nestokoja kulinarinio paveldo patiekalų įvairovės.
Bendruomenės pristatymo metu tiskūniečiai pristatė pagrindinius kaimelio gardėsius, Napoleono tortą, gardų ir minkštą meduolinį pyragą, žagarėlių, kompotą ir itin unikalias, didelio renginio dalyvių dėmesio susilaukusias, džiovintas kriaušių ir slyvų juosteles.
A. Barzdžiaus nuotr.
Napoleono tortas – tapo tradiciniu
Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, jog Tiskūnuose šeimininkės kepa labai daug ir labai skaniai.
Anot jos, vieni skanėstai jau spėjo tapti kaimelio tradiciniais, o kitiems dar teks šiek tiek palaukti savo eilės.
„Pradėjus domėtis apie vieną mano pačios mėgstamiausią, ilgai išsilaikantį, iš natūralių produktų kepamą kepinį, Napoleono tortą, ilgainiui mažais žingsneliais atėjau iki Tiskūnų.
Taip, jūs teisūs! Pasirodo, kad šitas gardėsis mūsų kaimo moterų kepamas jau nuo senų senovės ir yra visų pamėgtas bei mylimas.
Taip pat itin populiari mūsų kaime – senovinė, dar mūsų močiučių laikų, saldžioji sriuba iš džiovintų obuoliukų ir kitokių vaisių.
Bendruomenėje dažnai kepamas meduolinis pyragas bei žagarėliai, kurie Tiskūnuose jau taip pat turi savo istoriją ir spėjo tapti maža mūsų kaimelio tradicija“, – teigia V. Vansevičienė.
Gaminimo procesas – ilgas
Džiovintas kriaušių ir slyvų juosteles Tiskūnų bendruomenės narė Virginija Urbonavičienė pradėjo gaminti vos prieš du metus.
Džiugu, jog pastarąsias jau spėjo pamėgti ne tik šeimininkės šeimos nariai, bet ir visa bendruomenė.
„Prieš kiek daugiau nei dvejus metus visai atsitiktinai naršydama internete atradau įdomų džiovintų vaisių receptą.
Nors pats receptas tuo metu tikrai nepasirodė įmantrus, tačiau galutinis jo rezultatas – plonos, akį traukiančios džiovintos vaisių juostelės – sužadino mano smalsumą. Nusprendžiau išbandyti.
Ir jau po pirmojo bandymo skanėstas patiko ne tik man, bet ir visai šeimai. O labiausiai – konditerinių gaminių su cukrumi bei uogienių nevalgančiam sūnui“, – apie sėkmingą pirmąjį bandymą pasakoja V. Urbonavičienė.
A. Barzdžiaus nuotr.
Iš pažiūros paprasto gardėsio gamybos procesas nelengvas, tačiau, anot V. Urbonavičienės, kantrybės šeimininkei niekada nepritrūksta.
„Džiovintų vaisių juosteles galima gaminti iš įvairiausių vaisių: obuolių, kriaušių, slyvų, net pirktinių nektarinų, abrikosų ar kitų mėgstamų vaisių.
Gamybos procesas labai panašus į uogienės, obuolienės ar slyvienės virimą, tik be cukraus. Rekomenduojama vaisių tyrę kaitinti tol, kol beveik nebelieka skysčio.
Tada dar šiltą masę plonai ištepu ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir orkaitėje ilgai džiovinu.
Sudėtingiausia džiovintų vaisių juostelių gamyboje būna tada, kai tenka virti vaisių tyrę, kurią reikia prižiūrėti, karts nuo karto pamaišyti ir stengtis, kad kaitinama masė nepradėtų svilti.
Neneigsiu, gaminimo procesas ilgas, bet gautas rezultatas atperka viską“, – juokauja V. Urbonavičienė.
A. Barzdžiaus nuotr.
Naminis maistas vaikams ir vyrui
Naminį maistą savo šeimai pamėgusi ruošti šeimininkė neslepia, jog šeimos stalą, grįžus į mokslus išvykusiems vaikams, dažniausiai puošia jos pačios ruoštas maistas. O mėgstamiausi Urbonavičių šeimynos patiekalai – tradiciniai lietuviški, kurių gamybos V. Urbonavičienė išmoko gyvendama pas močiutę.
„Esu įpratusi atsargų pasiruošti ir žiemai. Gaminu mišrainę iš burokėlių, paprikos, morkų bei svogūnų. Ją panaudojame ir kaip garnyrą, ir kaip ruošinį sriubai.
Taip pat labai pamėgome konservuotą perlinių kruopų ir ryžių sriubą.
Kiekvienais metais, pasitelkdama ne vieną receptą, vakuoju ir marinuoju agurkus ir pomidorus“, – pamėgtus šeimynos konservuotus patiekalus vardija V. Urbonavičienė.
Labiausiai mėgsta megzti
Paskutinį kartą Kauno mugėje savo kūrybinius darbelius pristačiusios Tiskūnų auksarankės neneigia jaučiančios aistrą mezgimui ar kitokiems kūrybos kupiniems rankdarbiams.
„Mezgame ir bendruomenės namuose. Dažnai su siūlais ir virbalais apsilankome vienos ar kitos bendruomenės narės namuose.
Turime savo bendruomenėje visko, tik ne visada turime galimybę tą turtą parodyti. Todėl šiandien kėdainiečiams atvežėme mūsų kaimo tapytojos Audronės Rudienės paveikslų, Džeiranos Urbonienės siuvinėtų darbų ir kitokių originalių rankdarbių, kurie galėtų papuošti kiekvieno iš mūsų namus“, – pagrindines kaimo kūrėjas pristato bendruomenės pirmininkė.
„Megzti išmokau būdama šešerių, tuomet dar nebuvau pradėjusi lankyti mokyklos. Tuo metu sukurti darbeliai buvo paprastesni, ne tokie dailūs, o dabar mezgu viską: skaras, kojines, megztinius.
Bendruomenės moterys dažnai pajuokauja, kad visi mano šeimos nariai, draugai, ir giminės mano rankomis apmegzti“, – šmaikštauja V. Urbonavičienė.
Švęs jubiliejų
Gerą nuotaiką renginio metu kurstė Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus folkloro ansamblis „Žalasys“, įsikūręs 2010 metais.
„Mūsų kolektyvas, kuris turėjo gausų būrį narių, susikūrė 2010 metų sausį. Ansamblyje netrūko nei šokėjų, nei dainininkų, nei geros nuotaikos. Aišku, jos netrūksta ir dabar...
Gal dėl to, kad kitais metais švęsime savo kolektyvo gyvavimo dešimtmetį, per kurį keitėsi vadovai, keitėsi kolektyvo nariai, pastangos į savo ratą įtraukti jaunesnių žmonių niekada neišblėso“, – trumpai Tiskūnų skyriaus kolektyvą „Žalasys“ pristato I. Šalukienė.
„Kadangi Tiskūnuose teka upelis Žalesys, galvojant kolektyvui pavadinimą, ne vienam iš kolektyvo narių kilo mintis šio upelio pavadinimu įvardinti naujai susikūrusi ansamblį. Būtent taip ir padarėme“, – I. Šalukienė.
Parengė naują programą
Keturiolika narių turintis kolektyvas kartu su Truskavos folkloro ansambliu pasirodė Italijoje vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje.
„O daugiausiai muzikuojame ir savo pasirodymais džiuginame savo aplinkinius – Panevėžio, Jonavos, Kauno rajonus.
Smagu ir linksma, kada žmonės noriai renkasi, laukia koncertų ir pakvietimų į juos. Kolektyvui stimulo ir motyvacijos suteikia savęs pristatymas kitiems.
Visai neseniai teko koncertuoti Jonavos rajone, Batėgaloje. O šiuo metu ruošiamės artėjančioms didžiausioms šventėms ir jau esame parengę labai gražią programą adventiniam laikotarpiui, kurioje bus minimi visi keturi Lietuvos regionai: dzūkai, suvalkiečiai, žemaičiai ir, žinoma, aukštaičiai“, – paskutinius „Žalasio“ pasirodymus vardija I. Šalukienė.
Dirba energingai
V. Vansevičienė ir kiti bendruomenės aktyvistai labai patenkinti nors ir mažo, bet labai gražaus kaimelio bendruomene, nuveiktais darbais, pasiektais rezultatais, ir tikisi, kad pastaruoju metu puikiai besiklostantiems reikalams negandos kojos nepakiš.
„O jeigu ir pakiš, tai mes labai greitai susitvarkome ir visas kilusias negandas bei problemas susibūrę išsprendžiame, kad, gink Dieve, niekas nesužinotų“, – juokauja bendruomenės pirmininkė.
Džestina BORODINAITĖ
