Nijolės Koskienė nuotr.

Jau naktį pamačiau, kad vaizdas kažkoks negatyvas. pagalvojau, hm, kaip gerai, kad žolę nupjovėm.Betgi ryte nebuvo nei elektros, nei interneto, netgi jokio interneto kažkodėl, tiesą sakant ir telefonai išsikrovę, nei vandens, ačiūdie, dar tualeto bakelyje šiek tiek.

Užtat buvo sniego, tai prikišau itališką kavinuką sniego ir išsiviriau kavos ant dujinės. Visada reikia turėti dujinę ir degtukų.Be reikalo pasėjau morkas ir žirnius, reikėjo paklausyti kaimynės Peleckienės, ji niekada neskuba su sėja. Niekada.

Irkasdošalis.

Ir prisiminiau vieną vasarą, kaip vaikščiojau nuostabiam miestelyje Palma de Majorka (čia išlindo Maironis su savo „laikai brangiausi, ar jūs dar sugrįžte, ar vien tik minėsme, kaip savo jaunystę“). Buvau tąsyk tokioj konferencijoje, bet turėjome laisvo laiko.Taigi užeinu į skrybėlių parduotuvę ir girdžiu pardavėja šnekasi su pirkėja – apie orus ir gyvenimo džiaugsmą.- O jūs įsivaizduojate, juk yra tokių šalių, kur lyja ir lyja. Koks siaubas, girdžiu sakant pardavėją.- Tikrai, – sako pirkėja.“Tikrai“, – pagalvoju ir aš, bet tyliu.

O buvo jau pati vasaros pabaiga, gal net rudens pradžia, jūra šilta, oras šiltas, tiesiog galėtum ir gyventi toj jūroj, kol pelekai užaugtų, nu taip nuostabu, kad oj… Ir aišku dar gyvenom viešbutyje, kur tiek visokiausių gėrybių, vaisių visokių, žodžiu, visko… įsivaizduojat patys, tobuliausia Viduržemio jūros regiono virtuvė…Atsikeli, saulė, vienodai prognozuojamai šilta, net karšta, vienodai prognozuojamas tobulas vanduo ir visa kita…Bet labai trumpinant, jau skrendu namo ir nusileidžiame Kauno oro uoste.Išeinu iš lėktuvo ir toks drėgnas skaidrus gaivus rudeniškas lietuviškas rugsėjo pradžios kvapas.

Atvažiavo manęs parsivežti A. Įlipu į mašiną, o ten – tikrų obuolių kvapas. Tiesiog mano ląstelės viską ėmė godžiai gerti.Ir tokia mintis: mūsų širdžiai gal ta maljorka perbanali.

Saulė, jūra, melionai, taip nuspėjama, kiek galima.O Lietuva – ohoho, keturi pilni sezonai, ir užmiegi vienam sezone, niekada nežinai, kuriam sezone nubusi…P.S. Išvažiavom miestan, tai nežinau, ar elektra atsirado.

Peleckienei skambinau, sakė, kad ne. Gal net tris paras nebus. Šaldytoms uogoms šakės.Whataland. Kita vertus, jokių ugnikalnių, žemės drebėjimų, potvynių ir cunamių. Tai va, Tėvyne mano tu, rupusmiltai…

Nijolė Koskienė