Visada yra smalsu pažvelgti ten, kur, atrodo, vyrauja kažkokia mistika ir logiškai nepaaiškinami dalykai. Hipnozė tikriausiai būtų vienas iš jų. Nors šį psichoterapijos metodą įvairūs šarlatanai naudoja ne visada geriems tikslams, tačiau šįkart su psichologe, psichoterapeute Genovaite PETRONIENE kalbėsime tik apie visuomenei priimtinus ir pasaulyje pripažintus hipnozės būdus ir jos poveikį žmogui.

Transas – neatsiejama hipnozės dalis

Kaip sako psichologė, hipnozės metu yra padaroma teigiama įtaka ir įvairūs pokyčiai žmogaus būsenai, mintims, elgesiui.

„Hipnozės metu pasiekiama transo būsena. Ją mes visi patiriame kasdieną, tik galbūt ne tokią stiprią kaip hipnozės metu, – paaiškina psichologė. – Jeigu apibūdintume, kas yra transas, tai yra kažkas labai priešingo rūpesčiams arba problemų sprendimui. Būsena, kurioje mintys plaukia laisvai arba ateina nežinia iš kur. Žmogus yra susikoncentravęs į jausmus, pojūčius, o ne į sąmoningą gyvenimo kontrolę.“

Pasak G. Petronienės, transo būsenoje veikia daugiau smegenų sričių, žmogus yra labai kūrybiškas.

„Kad būtų aiškiau, galiu pateikti tokį pavyzdį. Tik transo būsenoje aktorius gali suvaidinti ilgą spektaklį arba akrobatas atlikti savo triukus. Jeigu protu bandysi sukontroliuoti tokius dalykus, tikrai nepasiseks. Turi būti tam tikroje keistoje būsenoje, – apie transą kalba psichoterapeutė. – Transas taip pat yra labai siaura, sukoncentruota būsena. Tarkim, žmogus atlieka kažkokią labai svarbią užduotį, pavyzdžiui, chirurgas operuoja ir tuo metu jam kas nors iš kišenės trauks raktus, jis tikrai to nepastebės, nes jis yra transo būsenoje.“ Kaip artimas transo būsenai G. Petronienė įvardija ir meditaciją ar maldą.

„Į transą gali įvesti netgi paprasčiausias masažas. Taip pat transą žmonės patiria, pavyzdžiui, žvejodami. Tai yra nedideli transiukai, bet būtent jų metu žmogus yra kitokioje būsenoje nei kasdienybėje. Muzikos klausymasis irgi gali įvesti į transą, bet tik tada, jeigu žmogus tuo metu negalvoja, kaip ji „padaryta“, – atkreipia dėmesį psichologė. – Pavyzdžiui, jeigu jos klausosi muzikos kritikas, vargu, ar jis bus transe, nes jis galvos kokia tai muzika, kaip paaiškinti, kas joje yra ir pan.“

G. Petronienė pasakoja, jog hipnozės metu žmogus įvedamas į transą, tada jau atliekamos tam tikros intervencijos, daroma įtaiga. Šiuolaikinė hipnozė moko žmogų patį įeiti į transo būseną, kad jis nebūtų priklausomas vien nuo hipnotizuotojo. Tačiau psichologė taip pat įspėja, kad jei tarp hipnoterapeuto ir žmogaus nėra pasitikėjimo ir žmogus kažko nenori atskleisti, transas nepadės.

„Aišku, įvairiais kankinimo būdais, kurie būdavo naudojami karo metais, galima išgauti viską, bet hipnozės nėra toks tikslas, – šypsosi pašnekovė. – Jeigu yra pasitikėjimas, žmogus pats nori prieiti prie informacijos savo galvoje, tada terapeutas, įvesdamas į transą, padeda prie tos informacijos prieiti.

Pavyzdžiui, žmogus bijo važiuoti automobiliu, nes yra patyręs avariją, bet jis pats supranta, kad jau praėjo daug metų, kad viskas gerai, bet jis vis tiek bijo. Tada transo metu terapeutas tiesiog jam primins visas detales – kokia tai buvo diena, kaip jis sėdo prie vairo, galbūt, ką jis prieš tai valgė, koks atrodė kelias – taip panirs į transą, atsimins tuos baisius pergyvenimus, transe pamatys, kas su juo yra įvykę ir pan. Taip prieis prie tos informacijos ir ims „gydyti“.

Manoma, kad norint galima prieiti ir iki to, kur pamesti raktai ar pan. Tai nėra labai paprasta, ne visada pavyksta, bet prie emocinių pamiršimų tikrai galima lengvai prieiti.“

Būna žmonių, kurie neprisimena tam tikro gyvenimo tarpsnio, pavyzdžiui, vaikystės ar kito laikotarpio iš savo gyvenimo. Anot G. Petronienės, jei jums tai įdomu, hipnozė gali padėti tai atgaivinti.

„Pirmiausia reikia prisiminti ne patį įvykį, kuris jums svarbus, bet pabandyti prisiminti, pavyzdžiui, Naujus metus, kokie jie buvo, arba gimtadienį, atostogas – kažkokius ryškesnius dalykus. Galbūt iš pradžių pavyks prisiminti tik menkas detales, – apie prisiminimų atgaivinimą iš praeities pasakoja psichoterapeutė. – Gyvenimas skirstosi į tam tikrų įvykių seką – darbas, draugai, laisvalaikis, atostogos, ėjimas miegoti – ir bandoma prisiminti daug įvykių aplinkui, paskui pereinama prie to įvykio, kurio neišeina prisiminti. Dažnai kažkas šiek tiek pradeda aiškėti.“

Tačiau psichologė pabrėžia, jog tai reikia daryti dviese, pačiam negalima.

„Pats sau žmogus gali padėti tik tada, kai yra treniruotas. Manoma, kad savitaiga galima užsiimti ne mažiau kaip po 20 valandų patirto transo jau su terapeutu. Turi būti kažkokia treniruotė. Juk nebėgsi iš karto dešimties kilometrų, iš pradžių turi kažkiek palakstyti, pasitreniruoti“, – paaiškina pašnekovė.

Hipnozė ir įtaiga

Paklausta, ar hipnozė gali padaryti kokios nors žalos, G. Petronienė atkreipia dėmesį, jog transas, kuris naudojamas hipnozei, dažnai maišomas su įtaigumu.

„Įtaigumas susijęs ne su transu, o su tuo, kad žmogus visai neturi nuomonės arba su tuo, kad jis yra bejėgiškoje būsenoje. Pavyzdžiui, susirgo kažkokia liga. Jis gali nueiti pas šarlatanus, kur iš jo išvilios pinigus, kažko prisakys. Įtaigumas gali būti susijęs ir su kritinio mąstymo trūkumu. Pavyzdžiui, viena kaimynė įteigia kažkokias paskalas ir tikrai pakenkia, transas tam nereikalingas. Gebėjimas įeiti į transą, yra labiau sveika savybė“, – pabrėžia psichoterapeutė.

Kitas svarbus dalykas, dėl kurio gali būti padaryta hipnozės žala – nemokėjimas išeiti iš transo.

„Hipnozė gali pakenkti, jeigu žmogus nesugeba išeiti iš transo. Juokais galima būtų palyginti su užgėrimu: kaip įėjo į ilgalaikį užgėrimą (alkoholis, įsimylėjimas irgi įveda į transą), taip ir neišeina, – juokiasi psichologė. – Išėjimo iš transo yra keli būdai: dažniausiai labai tinka fiziniai, pavyzdžiui, šaltas dušas, dideli fiziniai krūviai grąžina atgal į kūną.“

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė: „Aš manau, visiems verta pabandyti hipnozę, nes mokėjimas įeiti į transą yra nuostabus įrankis.“/ Asmeninio archyvo nuotr.

G. Petronienė: „Transas labai gerai patikrina žmogų“Kitas įdomus dalykas, pasak pašnekovės, yra tas, kad jeigu žmogus sako, jog kokią nors nesąmonę padarė būdamas transo būsenoje, pavyzdžiui, permiegojo su svetima moterimi ar svetimu vyru, ne visada reikia juo tikėti.

„Yra manoma, kad maždaug 95 proc. atvejų, jeigu žmogus turi tam tikras vertybes ir hipnozės metu kažkas bandys jų nesilaikyti ar joms paprieštarauti, jis iš transo staiga atsibunda.

Tarkim, vyras be galo myli savo žmoną ir koks nors šarlatanas jam pradeda aiškinti, kad jo žmona ragana, paleistuvė ar dar kokia nors, jis tuo metu iš transo atsibus ir visa jo įtaka baigsis, – atskleidžia G. Petronienė. – Bet jeigu žmonės įėję į transą kažko pridirba, vadinasi, giliai viduje jų vertybės nestiprios ir turi visiškai priešingą troškimą.

Pavyzdžiui, myli žmoną, bet, kita vertus, labai norėtų kitos moters arba sąžiningas žmogus, bet vis dėlto ir pinigų labai trokšta... Tai va taip yra su transu, jis nėra visagalis, bet labai gerai patikrina žmogų.“

Transas, kaip teigia psichologė, gali labai daug atskleisti pačiam žmogui apie save.

„Pavyzdžiui, jis sužino, kad turi labai daug kokių nors baimių, apie kurias net neįsivaizdavo, arba sužino, kad viduje yra labai nuliūdęs, nors galbūt iš tikrųjų taip neatrodė.

Transas išjungia kontrolę ir visiškai išlaisvina emocijas. Kad atjungia protą, negalima taip sakyti. Atjungia blaivų protą, bet neatjungia kūrybinio proto, kaip tik jį įjungia“, – transo paslaptis įvardija psichoterapeutė.

Hipnozės minusas – ribotas veikimas

G. Petronienė sako, kad dažniausiai hipnozė taikoma gydyti priklausomybėms, kūrybiškumo traumoms, baimėms, fobijoms.

„Aš manau, visiems ją verta pabandyti, nes mokėjimas įeiti į transą yra nuostabus įrankis. Mes vienas kitą nuolat vedame į transą.

Pavyzdžiui, ateina koks nors prekybos agentas, įtikina kokią moteriškę, kad ši pirktų dulkių siurblį už nežmoniškai didelę sumą. Arba moteris suvilioja vyrą – vadinasi, ji jį įvedė į transą. Arba pavaldinys įtinka viršininkui ir tas jam daro visokių nuolaidų. Reikia žinoti, kaip tas transas veikia“, – pataria specialistė.

Tačiau dažniausiai hipnozė taikoma, kaip teigia psichoterapeutė, kai žmogaus smegeninėje reikia pramušti kažkokį „kamštį“.

„Daugeliui žmonių iš tiesų nereikia jokio kamščio pramušti, jiems reikia tapti išmintingesniems, išmokti labiau panaudoti savo protą, kurį puikiai naudoja darbe, bet nesugeba panaudoti emocijoms išreikšti.

Visų pirma reikia nustatyti, kokia yra problema, – ar tą „kamštį pramušti“, ar nuo kažkokių įkyrių emocijų apsaugoti, ar tiesiog reikia daugiau proto, – pastebi pašnekovė. – Taip pat hipnozė gali būti naudojama ir kūrybiškumo skatinimui. Žmogui reikia išeiti iš stereotipų: jis daužo galvą į sieną, jam atrodo, kad sprendimas tik toje vietoje, o iš tikrųjų sprendimas – visai kitur.“

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog hipnozės trūkumas tas, kad ji yra trumpalaikė.

„Hipnozė neveikia amžinai. Pavyzdžiui, kokiems alkoholikams ar kitų priklausomybių turintiems žmonėms, hipnozė veikia, bet jeigu, tarkim, padarėme keturis hipnozės seansus, ji veiks kokį mėnesį, o paskui žmonės vėl grįš prie to paties. Todėl per tą laiką, kol hipnozė veikia, reikia dar kažką gyvenime pakeisti. Galima įpūsti žmogui pasitikėjimo savimi, bet labai ribotą laiką“, – kalba psichoterapeutė.

Hipnozė gimdymo metu

Hipnozė, kaip sako G. Petronienė, vėžio ir skausmo klinikoje, ko gero, yra vienintelė taip gerai veikianti psichoterapija.

„Čia jau tikrai kalbame apie emocijas, nes gali kiek nori būti išmintingas, bet jeigu būsi nusiminęs, tai bus ne kas. Paprastai hipnozės metu vaizduotėje žmogus įsivaizduoja, kaip gerosios ląstelės puola vėžines.

Taip pat mokosi sukaupti dėmesį į kažką kitą, o ne į skausmą, t. y. mokosi tvarkytis su skausmu be stiprių medikamentų.

Pavyzdžiui, būna prieš mirtį žmonėms tiek skauda, kad juos tiesiog migdo stipriais vaistais, o žmogui reikia dar kažką svarbaus padaryti, tarkim, parašyti testamentą, jam būtinai reikia, kad tą skausmą „atjungtų“ kitu būdu, o ne jį užmigdant. Tokiais atvejais hipnozė taikoma masiškai“, – hipnozės galias atskleidžia specialistė.

Ji teigia pati nustebusi, kai ketverius metus besimokydama Prancūzijoje hipnozės paslapčių sužinojo, jog čia moterims ji taikoma netgi gimdymo metu.

„Moteris gali pasirinkti – nuskausminimas ar hipnozė, kuri taip pat stipriai veikia. Deja, Lietuvoje tokio lygio hipnoterapeutų mes neturime. Aišku, aš negaliu žinoti, kas ko išmoko per pastaruosius penkerius metus, kai baigiau tuos kursus, bet kol mokiausi, labai gerai žinojau publiką, kuri užsiima hipnoze Lietuvoje, ir tokių gerų tuomet dar nebuvo, – apgailestavo psichologė. – Tiesa, vėžininkams hipnozė labai reikalinga, kad ir kokio lygio hipnoterapeutas bebūtų – vis tiek yra labai efektyvu.“

Nori didesnės algos? Užhipnotizuok viršininką!

Norint pasinaudoti hipnoze, reikalavimai paprastai būna tie patys kaip ir psichoterapijai – dažniausiai netaikoma, kai yra psichinė liga, galvos smegenų trauma, o visais kitais atvejais ji taikoma.

Juokaudama psichologės paklausiau, ar siekiant didesnės algos galima užhipnotizuoti viršininką, kad šis ją pakeltų. Ji tai patvirtina ir teigia, jog būdai labai paprasti.

„Tiesiog reikėtų pagalvoti, kokie žmonės tam viršininkui patinka ir kaip jį jie paveikia, – pataria G. Petronienė. – Jeigu viršininkas koks „sausuolis“, tai gal jam reikia pakalbėti komplimentų? Galbūt reikia su juo, liaudiškai sakant, išgerti, galbūt moteriškai pagundyti – žmonės tą daro kasdien.

Kiekvienas iš mūsų turi kažkokių savybių, apie kurias patys nežinome, kai tampame labai emocionalūs ir, jeigu mums kas nors tą mygtuką paspaudžia, galime kažką labai kvailo ir padaryti.“

Įdomu yra tai, kad norint atlikti hipnozę nebūtina žmogaus matyti „gyvai“. Ją galima kaip ir eilinę psichologinę konsultaciją atlikti „Skype‘u“ ar kitu virtualiu būdu.

„Patyręs hipnotizuotojas terapiją gali padaryti per penkias minutes. Norint gerai hipnotizuoti, reikia nuolatinės praktikos, kaip ir muzikantui – norint gerai groti, reikia nuolatos tobulintis, kad pažintum instrumentą...“, – trumpai išaiškina specialistė.

Hipnozė padeda ne tik prisiminti, bet ir užmiršti

Ar žmogus prisimins viską, ką kalbėjo seanso metu, pasak G. Petronienės, priklauso nuo hipnoterapeuto.

„Jeigu jis duos įtaigą, kad nereikia prisiminti, tai ir neprisimins visko, tik kai ką, o jeigu bus padaryta indukcija (tai įtaigos „gabaliukas“, kad kaip tik prisimintų), tai prisimins. Jeigu žmogus į transą įeina be terapeuto, pavyzdžiui, prisirūkęs žolės, tai daugelis gana gerai prisimena, bet tas prisiminimas kažkoks keistas – kaip koks filmas, lyg ne su tavimi visa tai vyko“, – aiškina specialistė.

Ir tuo pačiu priduria, jog skatinimas neprisiminti irgi turi kažkokią prasmę.

„Pavyzdžiui, žmogus viduje yra labai didelis savikritikas ir, jeigu jis prisimins, kad padarė kažką blogai ar ne taip, kaip įsivaizdavo, kaltins save. Taigi geriau, kad jis to net neprisimintų. Tiesiog, kad būtų tai išspręsta. Kai ką reikia tiesiog užmaršinti, kam žmogus yra nesavalaikiškas. Hipnozė gali padėti ne tik prisiminti, bet ir užmiršti“, – sako pašnekovė.

Hipnozė nėra ilgas procesas ar gydymas. Tai – dažniau trumpalaikė terapija, trunkanti apie du mėnesius. O seanso truk­mė irgi yra labai įvairi – nebūtinai turi trukti valandą, gali būti ir pusė, ypač kai žmogus su terapeutu yra „susigrojęs“ – jis ateina į kabinetą, pamato terapeutą, atsijungia į transą ir dirbama su juo.