Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kremavimas: ką reikėtų žinoti

Jau daugiau kaip dešimtmetį kremavimą Lietuvoje renkamasi kaip dar vieną laidojimo būdą. Jį, tyrimų duomenimis, du trečdaliai šalies gyventojų vertina palankiai, todėl tikėtina, kad paslaugos poreikis ateityje tik augs. Tačiau pati kremavimo paslauga vis dar mistifikuojama, ir nors dažno artimieji ar pažįstami buvo laidoti kremuojant, žmonėms vis dar kyla klausimų. Į dažniausiai iškylančius klausimus atsako Biržų Laidojimo paslaugų centro „Ilgesys“ vadovas Bronius Jankauskas ir „Lietuvos krematoriumo“ direktorius Bernardas Vilkelis.

Kaip išreikšti valią kremuoti

Žmogus, išreiškiantis valią po mirties būti kremuotas, gali sudaryti sutartį su laidojimo paslaugų centru „Ilgesys“, kuris įsipareigoja tą valią išpildyti. Taip pat tokią valią galima išreikšti notariškai, testamentu, žodine valia artimiesiems. Jei nebuvo išreikšta priešmirtinė valia, tačiau artimieji pageidauja velionį kremuoti, jie turi rašyti prašymą. Prašymą gali rašyti velionio sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ar seserys. Jeigu nėra šeimos narių, prašymą gali rašyti ir tolimesni giminaičiai. Prašyme svarbu pabrėžti, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl mirusiojo laidojimo kremuojant.

Kada kremuoti palaikus

Palaikus galima kremuoti po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Mirtį konstatuoja greitosios pagalbos medikai, o mirties liudijimą išrašo sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje velionis buvo registruotas. Šį dokumentą reikia pateikti laidojimo paslaugų centrui. Kremavimui reikalingas karstas, nes velionio palaikai į krematoriumą transportuojami automobiliu ir kremuojami kartu su karstu.

Žmonės renkasi ekologiškas urnas ir karstus

Ekologiška gyvensena pastaruoju metu įgauna pagreitį, tad nenuostabu, kad žmonės pageidauja ir ekologiškų urnų. Atsižvelgiant į mūsų krašte ir šalyje aktualų kapinių plotų stygių, pats urnos laidojimas kapavietėje, o ypač – kolumbariume, yra aplinkai palankesnis sprendimas. Palaikus laidoti galima ne tik metalinėse, keraminėse ar stiklinėse urnose, bet ir ekologiškose, kurios pagamintos iš biologiškai skaidomų medžiagų, kurios suyra savaime. Didėja ir ekologiškų, natūralaus medžio karstų, skirtų palaikams kremuoti, paklausa.

Atsisveikinimas su velioniu

Nuo kremavimo paslaugos atsiradimo, įsitvirtino keli atsisveikinimo su mirusiuoju būdai: velionis šarvojamas, po to kremuojamas ir iškart urna su pelenais vežama laidoti. Arba su velioniu atsisveikina patys artimiausi šeimos nariai, tada, po kremavimo, pusdieniui urna šarvojama pagarbiose „Ilgesio“ salėse, o vėliau laidojama. Taip pat urną po kremavimo galima iškart vežti laidoti nešarvojus.

Kitokios emocijos

Jei artimieji pageidauja atsisveikinti su velioniu tik prieš pat karsto įkėlimą į kremavimo įrenginį, jie tai gali padaryti krematoriumo palydėjimo salėje. Dauguma atvykusiųjų renkasi palydėti mirusįjį iki pat kremavimo įrenginio, nepriklausomai, ar prieš tai atsisveikino salėje, ar velionis atvežtas tik kremuoti. Pasak artimųjų, šis etapas jiems atrodo būtinas, nes tik po jo suvokiama atsisveikinimo pabaiga, o tada, jų teigimu, užplūsta kažkokios sakralios ramybės jausmas. Atlydėjus velionį į krematoriumą, patiriami kitokie jausmai negu gedint prie karsto ir laidojant jį į žemę. Jaučiama ramybė ir norisi labiau mąstyti apie amžinybę, o ne verkti.

Kremavimas neteršia aplinkos

Pasak ,,Lietuvos krematoriumo‘‘ direktoriaus, kremavimas yra ekologiškesnis už laidojimą į žemę, o žmonės vis dažniau pageidauja, kad visa laidojimo ceremonija būtų atlikta kuo mažiau teršiant aplinką. Kremuoti palaikai mažiau teršia žemę. Į žemę laidojami mirusiųjų palaikai irdami teršia ne tik ją, bet ir gruntinius vandenis. O urną su pelenais galima užkasti kapinėse, padėti specialiame laidojimo rūsyje, saugoti kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Taip pat - išbarstyti specialiai įrengtuose pelenų barstymo laukuose kapinėse. Urna, laikoma kolumbariume, žemės išvis neteršia.

Technologijos, naudojamos kremavimo metu

„Lietuvos krematoriume“ naudojamos naujausios skaitmeninės technologijos. Kremavimo procesas vyksta automatiniu būdu, trimis etapais. Kiekviename etape vyksta tik vienų palaikų kremavimas. Pirmajame etape karstas su velionio palaikais įkeliamas į kremavimo įrenginį. Kremavimas vyksta aukštesnėje nei 800 laipsnių temperatūroje. Šiame etape sudega ir karstas. Maždaug po valandos kremuoti palaikai patenka į antrąjį etapą – jame organinės medžiagos virsta neorganinėmis, todėl nelieka ir medinių karsto likučių. Trečiajame etape kremuoti palaikai atvėsinami oru ir specialiu įrenginiu išvalomi (pašalinamos karsto vinys, buvę implantai, tokie, kaip širdies stimuliatorius, dirbtiniai sąnariai ir pan.), o pelenai supilami į standartinę 3,9 litro arba šiek tiek didesnę - 4,2 litro talpos kapsulę.

Galimybė pasidalinti mintimis

Kremavimo procesas – nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki urnos su pelenais atidavimo trunka 2,5–3 valandas, tad velionį atlydėjusieji gali ramiai pabendrauti tarpusavyje. Laukimo metu mirusiojo artimieji apmąsto savo santykį su velioniu ir dažnai nori tas emocijas išreikšti ne tik dalindamiesi prisiminimais su artimaisiais, bet ir krematoriumo specialioje knygoje esančiomis eilėmis.

Pasitelkiamos inovacijos

„Lietuvos krematoriume“ yra sudarytos galimybės artimiesiems stebėti ir patį kremavimo procesą jį prižiūrinčio operatoriaus kompiuterio ekrane ar per technologinį langelį. Tai skirta žmonėms, kuriems būtina matyti kremavimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, kad jie galėtų įsisąmoninti netektį. Palydėjimo į kremavimo įrenginį patalpoje nuolat veikia vaizdo stebėjimo kameros, yra filmuojama, tad artimieji visada gali prašyti įrašyti šį atsisveikinimo momentą į skaitmeninę laikmeną. Negalintiems atvykti į krematoriumą atsisveikinti su mirusiuoju, procesą siūloma stebėti tiesiogiai nuotoliniu būdu. Tam suteikiamas individualus prisijungimas.

Velionio pelenų išbarstymas

Velionio pelenų išbarstymas jūroje ar kitose vietose kol kas Lietuvoje negalimas, už tai grėstų baudos. Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad mūsų šalyje kremuotų palaikų pelenai gali būti išbarstyti tik kapinėse įrengtuose pelenų išbarstymo laukuose. Šiuo metu toks oficialiai įteisintas laukas įrengtas vienintelėse Vilniaus Liepynės kapinėse.

Urna su pelenais namuose visam laikui pasilikti negali

Kremuoti mirusiojo palaikai yra laidojami (saugomi) su urna, dedant ją į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume. Pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke ar kitaip, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant įstatymų. Urna su kremuotais žmogaus palaikais gali būti saugoma namuose ar kitose, saugojimui tinkamose vietose tik laikinai.

Kolumbariumai populiarėja

Lietuvoje kolumbariumai yra kur kas santūresni, tačiau naujos galimybės rodo, kad moderniosios technologijos po truputį veržiasi ir į mūsų šalį. Per praėjusius metus vieninteliame Lietuvoje veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ atlikti 4902 kremavimai, tai yra 29 proc. daugiau nei 2018 m. Tuo tarpu 2012 m. atlikti 1423 kremavimai – tik 3,5 proc. visų mirusiųjų buvo kremuoti. Augant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, pradeda trūkti žemės kapinėms. Todėl kremavimas ir kolumbariumai tampa vis populiaresni, o kapinėms skirta žemė išnaudojama parkams ir žaidimų aikštelėms įrengti.

Pasaulio tendencijos ateina ir į Lietuvą

Pasaulyje vyraujančios laidojimo mados pamažu ateina ir į Lietuvą. Savitai išreikšti pagarbą mirusiajam, laikyti pelenus juvelyriniuose dirbiniuose ar net iš pelenų pasigaminti deimantą... Pasak žymios psichiatrės, gedėjimą sudaro 5 etapai: neigimas, pyktis, derybos, liūdesys ir susitaikymas. Kartais žmonės patiria ne visas stadijas, arba jos susikeičia vietomis, bet vis tiek yra išgyvenamos. Pasak Laidojimo paslaugų centro ,,Ilgesys‘‘ vadovo B. Jankausko, sunku pasakyti, kurioje iš šių stadijų mirusiojo artimieji nusprendžia jį įamžinti būdais, leidžiančiais ne tik mintimis likti su velioniu, nes kiekvienas meilę artimiesiems išreiškia savaip.

Rekomenduojami video