Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvos žvyrkeliai laistomi ne tik vandeniu

Meteorologai prognozuoja, jog ir ši vasara bus ganėtinai šilta bei sausa, nors giedrų orų nori ne visi – prie neasfaltuotų kelių gyvenantys žmonės guodžiasi, kad kiekvieną vasarą tenka skęsti dulkių debesyse. Šalyje vis dar yra beveik 6 tūkstančiai kilometrų žvyrkelių, kurie sudaro didžiąją dalį rajoninių kelių. Jie driekiasi naujai statomuose kvartaluose, sodininkų bendrijose, kaimuose.

Gyventojai skundžiasi, kad apdulka ne tik sode ir darže auginamas derlius – kvėpuoti nuo kelio atpūstomis dulkėmis tenka net namuose. Kietųjų dalelių sluoksnis nusėda ant palangių, baldų, todėl vasarą beveik neįmanoma ilgesniam laikui atverti langų. „Su vyru juokaujame, kad įprastai žmonės, sulaukę šiltų ir saulėtų orų, laiką leidžia savo kiemuose, džiaugiasi kepimo ant žarijų sezonu, o mes priešingai – užsidarome namuose ir slepiamės nuo dulkių“, – gyvenimo Vilniaus rajone šalia žvyrkelio ypatumais dalijasi Marija.

Tačiau ne visi žino, kad gyvenvietėse esantys neasfaltuoti keliai, norint sumažinti jų dulkėtumą, laistomi ne tik vandeniu, bet ir specialiais tirpalais – Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrimu arba kalcio chloridinės druskos tirpalu.

Žvyras yra nuosėdinė uoliena, kuri susideda iš žvirgždo ir smėlio. Šios birios medžiagos – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio dalelės, vadinamosios kietosios dalelės, kurios yra pačios pavojingiausios žmogaus kvėpavimo takams. Norint pasirūpinti savo sveikata, išvengti kasdienių nepatogumų ir reikšmingai sumažinti kelių dulkėjimą, rekomenduojama žvyrkelius laistyti specialiu tirpalu.

Bendrovės „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktoriaus Andrejaus Barinovo teigimu, toks laistymas sumažina žvyruotų kelių dulkėtumą net 70–100 proc. Svarbu, kad toks laistymas yra nekenksmingas aplinkai, jis gerina gyvenimo kokybę, taip pat eismo sąlygas bei saugumą.

„Neasfaltuoti keliai gali būti laistomi skirtingos sudėties tirpalais. Pernai Vakarų Lietuvoje kelius laistėme Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrimu, kuris išgaunamas iš naftos gręžinių, vandens sūrimą atskiriant nuo naftos. O Ukmergės miesto gatvės buvo laistytos paruoštu kalcio chloridinės druskos tirpalu, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 31 proc.“, – paaiškina A.Barinovas.

Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėnesiams ir ilgesniam laikotarpiui, o Kambro periodo vandens sūrimas dulkėtumą mažina nuo 1 iki 2 mėnesių. Jeigu prieš laistant paruoštu tirpalu visi veiksmai atliekami teisingai, net ir esant sausrai efektas gali išlikti ilgiau nei 3 mėnesius.

Atliekant žvyrkelių laistymo darbus buvo pastebėta, jog laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jei veiksmai atliekami prieš arba po lietaus. Taigi, jeigu užsitęsia sausra, prieš laistant tirpalu būtina kelio dangą tiesiog sudrėkinti vandeniu. Tokiais atvejais ypač tinkamos kalcio chlorido druskos granulės, kurios dėl savo specifinių savybių žvyro dangoje sulaiko drėgmę net ir ilgiau trunkančios sausros laikotarpiu, nes sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos esant labai mažam santykiniam oro drėgniui. Palaistytos žvyruotos dangos paviršius atrodo taip, lyg visą laiką būtų šlapias.

Pasak A.Barinovo, kalcio chloridas į žvyro dangą gali būti įterpiamas kaip kristalai – sausas. Tačiau yra ir kitas naudojimo būdas – paskleisti medžiagą kaip tirpalą, išpurškiant jį laistymo mašina.

„Dažniausiai keliai šalyje laistomi organizuojant savivaldybėms, bet pastebime, kad ir patys gyventojai ar bendrijos vis dažniau išbando šią paslaugą, kooperuojasi su kaimynais ar gyvenvietės bendruomene. Vien pernai Kretingos, Šilalės, Ukmergės, Skuodo, Klaipėdos rajonuose buvo nulaistyta per 500 km, o šiais metais laistome toliau“, – pasakoja bendrovės atstovas.

Rekomenduojami video