Žiemą automobilis gauna daug druskos ir smėlio mišinio, todėl vienas pirmųjų dalykų atėjus pavasariui –gerai nuplauti mašinos kėbulą ir dugną.

Vyriausybei pagaliau panaikinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, į užmiesčio sodybas, pajūrį ir kurortus plūstelėjo judesio, gryno oro ir tiesiog pokyčių išsiilgę žmonės. Judėjimo atlaisvinimai, žmonių noras pakeisti aplinką ir vis dažniau šiluma lepinanti saulutė lemia tai, kad šiomis dienomis prie vairo sėda ir tie, kurie karantino metu automobilio beveik nejudino.Tačiau šis pavasaris turi savų iššūkių, kuriuos reikia įvertinti.

Greitis ir įgūdžiai

„Karantino metu žmonės atprato nuo ilgesnių kelionių, o nevažinėdami automobiliais arba važinėdami labai trumpus atstumus prarado dalį būtinų įgūdžių, be to, nuo balandžio 1 d. magistralėmis jau galime važiuoti didesniu greičiu nei žiemą. Todėl ypač svarbus yra pasirinktas važiavimo greitis. Būtent dėl transporto priemonių greičio skirtumų kelionės reikalauja daugiau vairuotojų dėmesio – vieniems judant lėčiau, kitiems greičiau, vairuotojai dažniau keičia eismo juostas, stabdo, greitėja ir lenkia. Šie veiksmai sukelia chaosą keliuose, o tai ypač aktualu šį pavasarį, kai savaitgaliais daugybė žmonių plūsteli į Palangą, Druskininkus ar kitur“, – sako Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos vadovas.

Pavasarį, kai nebegąsdina slidi kelio danga, norėtųsi pasimėgauti saugesniu važiavimu, tačiau laikas po žiemos yra pavojingas kitais aspektais.

„Pavasarį vairuotojų kelyje tyko atsiveriančios duobės, tai gali nutikti net magistralėje. Tai labai pavojinga, nes galima lengvai prakirsti padangą ir esant didesniam greičiui sunkiai suvaldyti automobilį. Geriausiu atveju prakirtus padangą laukia nepatogumai jį keičiant bei finansiniai nuostoliai perkant naujas padangas“, – sako pašnekovas.

Be to, pavasarį padaugėja ir kelio remonto darbų, todėl vairuotojams prireiks daugiau dėmesio laiku pastebėti remonto vietas ir tinkamai jas pravažiuoti. Kita problema, anot specialisto, yra padidėjęs greitis. Ne tik Kelių eismo taisyklės (KET) leidžia greičiau važiuoti magistralėmis, bet ir patys vairuotojai, pajutę pavasario šilumą, prabunda po „žiemos miego“ ir stipriau paspaudžia akceleratorių.

Specialistas teigia, kad dažna eismo įvykių užmiesčio keliuose priežastis – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą lenkiant. Anot jo, tokios nelaimės nutinka dėl neįvertintų aplinkybių, skubėjimo ir betikslio manevravimo.

„Prieš lenkimo manevrą privalu įvertinti daug veiksnių, todėl vairuotojas jaučia dar didesnę įtampą. Važiuojant pastoviu greičiu išnyksta poreikis lenkti, o tai reiškia, kad mažėja ir nelaimingų įvykių tikimybė. Svarbiausia, kad tokiu atveju kelionės trukmė netampa daug ilgesnė, tačiau patys vairuotojai ir kiti eismo dalyviai jaučiasi patogiau, patiria mažiau streso“, – kalba pašnekovas.

Mažesnės sąnaudos

Pasirinktas pastovus greitis turi įtakos ne tik saugumui, emociniam ir fiziniam komfortui, bet ir degalų sąnaudoms – joms didžiausią įtaką turi variklio darbinis tūris, važiavimo greitis ir vairavimo stilius.

Pavasarį ne veltui vairuotojai vadina „slalomo sezonu“, nes gatvėse ir keliuose atsiveria duobių, kurias reikia meistriškai apvažiuoti. Kai kelininkai sutvarko duobes, svarbu patikrinti automobilio važiuoklę, pakabą.

Norint važiuoti kuo ekonomiškiau, reikėtų neviršyti leistino 90 km/val. greičio, šiek tiek anksčiau nei dauguma įpratę (maždaug ties 2 tūkst. aps./min.) perjungti pavaras ir palaikyti pastovų greitį. Kai išlaikomas vienodas varikliui tenkantis krūvis įprastomis eismo sąlygomis, degalų sąnaudos yra mažesnės.

Lenktynininkas Karolis Raišys pastebi, kad labai svarbu įvertinti savo automobilio galimybes ir važiuoti atitinkamai. O kuo automobilis klusnesnis, tuo daugiau pranašumo balų jis turi būtent ekstremaliose situacijose, kuriose sprendimą reikia priimti akimirksniu. Jis įsitikinęs, kad sėdint prie vairo būtina dėmesį sukoncentruoti tik į važiavimą ir nesiblaškyti dėl su vairavimu nesusijusių dalykų.

„Visus blaškančius dalykus galima sutvarkyti prieš kelionę – nustatyti klimato parametrus, susirasti mėgstamą muziką, jeigu reikia, įvesti navigacijos nurodymus. Kai kurie gamintojai šiuos dalykus leidžia pasirinkti dar prieš kelionę ir persiųsti į automobilį iš išmaniojo telefono“, – kalba K.Raišys.

Anot jo, dėl saugumo svarbu dar prieš pajudant patogiai sureguliuoti sėdynę, vairą ir veidrodėlius, kad automobilyje sėdėtumėte taisyklingai ir jį valdytumėte efektyviai.

„Pavasarį jau nėra šalta, tad striukes ir paltus rekomenduočiau palikti ant galinės sėdynės, kad iškilus ekstremaliai situacijai vairuotojo judesiai būtų nevaržomi. Be vairo ir sėdynės, taip pat būtina sureguliuoti veidrodėlius. Kilus pavojingai situacijai kelyje, kai reikia išvengti kliūties, svarbu ir pačiam netapti kliūtimi kitiems vairuotojams, todėl matyti visą periferiją yra privalu“, – pabrėžia lenktynininkas.

Pirmiausia – į plovyklą

Žiemą automobilis gauna nemažai druskos ir smėlio mišinio, kuris neišvengiamai nusėda ant kėbulo, patenka į pačias įvairiausias ertmes. Todėl vienas pirmųjų dalykų pasibaigus žiemai – gerai nuplauti mašinos kėbulą ir dugną. Nuplovus jį būtina apžiūrėti ir įvertinti, ar nesimato išorinių pažeidimų, per žiemą progresavusios korozijos. Dažniausiai pažeidžiamos kėbulo vietos – variklio dangtis, šoninės automobilio kėbulo dalys, sparnų arkos, slenksčiai, dugnas. Pastebėtus pažeidimus reiktų nedelsiant sutvarkyti.

„Kai orai sušyla ir už lango termometras rodo teigiamą temperatūrą, nuo žiemos ant kėbulo užsilikusios druskos ir nešvarumai ima agresyviai reaguoti su metaliniais paviršiais. Todėl pirmas žingsnis, ką turėtų padaryti kiekvienas vairuotojas, – automobilį tinkamai nuplauti. Tačiau jei norime, kad jis blizgėtų, būtų švarus, gražus bei tvarkingas, reiktų nepamiršti ir svarbios apsaugos nuo UV spindulių, vaškavimo dangų“, – pataria Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ tinklo vadovas.

Jo teigimu, pavasarį ypač naudinga atlikti ir poliravimą – žiemą valant kėbulą šepečiu ant kėbulo paprastai lieka įvairių smulkių įbrėžimų, kurie pavasarinės saulės šviesoje tik išryškėja. Ypač atsargiai reikia valyti naujus automobilius, nes medžiagos, iš kurių jie pagaminti, nėra tokios atsparios, kaip buvo prieš 10 ar 15 metų – netgi išorė susibraižo tiesiog su šepečiu valant sniegą, ko anksčiau niekada nebūdavo.

Drėgmė salone

Ne ką mažiau svarbu skirti dėmesio ir mašinos salonui – per žiemą į automobilio vidų ant grindų kilimėlių, sėdynių kartu su sniegu, lietumi ar purvu patenka nemažai drėgmės, o nespėjusi tinkamai išdžiūti ji sukuria itin palankią terpę daugintis mikroorganizmams.

„Perteklinė drėgmė salone savaime sunkiai džiūva, todėl gali atsirasti specifinis kvapas, ima rasoti automobilio langai, prastėja matomumas. Todėl sušilus orams svarbu automobilį tinkamai išdžiovinti, išvalyti, rekomenduojama atlikti oro kondicionieriaus cheminį valymą“, – sako A.Plečkaitis.

Speciali valymo įranga šiandien leidžia panaikinti net sudėtingas, įsisenėjusias problemas – išvalyti kėbulo apačią, pašalinti nuo druskų atsiradusias baltas pigmentines dėmes, atnaujinti sėdynių dangą.

Pavasarį reikėtų pakeisti langų ploviklį į vasarinį. Mat žieminio langų plovimo skysčio naudoti vasarą nerekomenduojama, nes esant aukštai lauko temperatūrai nuo jo sudėtyje esančio alkoholio gali suskeldėti valytuvų gumos. Vasarą reiktų naudoti vasarinius langų stiklų ploviklius dar ir todėl, kad į sezoninius ploviklius maišomos skirtingos veikliosios medžiagos. Taip yra todėl, kad žiemai skirtas skystis geriau nuvalo purvą ir druskas, o vasarą – dulkes ir vabzdžius.

Patikrinti važiuoklę

Pavasarį derėtų nepamiršti patikrinti stabdžių kaladėlių bei diskų, važiuoklės ir pakabos elementų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso stabdymo kelio ilgis. Žiemą į stabdžių sistemą prinešama druskų, purvo, o momentinis jų išvalymas kainuoja daug mažiau, negu remontuoti įsisenėjusius rimtesnius gedimus. Pavyzdžiui, jeigu stringa stabdžių kaladėlės, viena jų greičiau nusidėvi, o netolygiai dėvintis yra pažeidžiamas stabdžių diskas, perkaista stabdžių apkabos ir jas tenka keisti.

Ruošiantis pavasarinėms kelionėms taip pat rekomenduojama patikrinti priekinių bei galinių langų valytuvų guminių juostelių nusidėvėjimą – apžiūrėkite, ar neatsirado įtrūkimų, apnašų. Kai kurių gamintojų valytuvus reikia keisti pakitus jų spalvai – kai guma tampa ne juoda, bet pilkšva. Įprastai valytuvus rekomenduojama keisti bent kartą per metus, po žiemos.

Pavasarį ne veltui vairuotojai vadina „slalomo sezonu“, nes gatvėse ir keliuose atsiveria duobių, kurias reikia meistriškai apvažiuoti. Kai kelininkai sutvarko duobes, svarbu patikrinti automobilio važiuoklę, pakabą. Nes būna taip, kad rodos nesmarkiai kaukštelėjus ratu į duobę pažeidžiama automobilio ratų geometrija, nors pats vairuotojas to ir nepajunta. Todėl po žiemos dažnai tenka reguliuoti automobilio ratų geometriją, ši procedūra kainuoja apie 20–30 eurų. O nepatikrinus ir nesutvarkius ratų geometrijos, galima labai greitai sugadinti padangas, nes jos dils nevienodai.