Asociatyvi nuotr.

JAV atlikti psichologiniai tyrimai įrodė, kad dažnai supykstantys žmonės turi 30 proc. didesnę tikimybę susirgti širdies aritmija. Blogiausia – nekontroliuojamas pyktis. Jis gali išprovokuoti problemas darbe, asmeniniuose santykiuose, pakenkti sveikatai. Ar pyktis yra natūralus reiškinys, ar jis gali būti naudingas, kaip jo išvengti – klausimai, į kuriuos bandome atsakyti pasitelkdami psichologų patarimus.

Pykti natūralu?

„Mane suerzino; nenoriu jo matyti; nustok, nes tau atsirūgs…“ Ar dažnai ir kaip mūsų savijautą veikia panašios mintys? Kita vertus, pyktis yra natūrali emocija, tik svarbu, kaip jį išreiškiame. Pykstame ant vadovo ar bendradarbio, kai mums priekaištauja, kai reikia palaukti eilėje, vėluoja autobusas ar pernelyg triukšmauja vaikai, ir ant savęs, prisimindami nemalonią praeitį. Instinktyvų būdą išreikšti pyktį lydi agresyvus elgesys, padedantis kovoti ir ginti save. Tai yra tarsi natūralus atsakas į išgąstį, baimę.

Anot garsaus psichologo J.Deffenbacherio, dalis žmonių supyksta greičiau ir stipriau nei likusieji, kiti nerodo savo pykčio atvirai, bet yra dirglūs, irzlūs. Lengvai supykstantys žmonės ne visada agresyviais veiksmais rodo sukilusį pyktį – jie jį gali tiesiog nuryti. Lengvai supykstantys žmonės mano, kad jie neturėtų patirti nusivylimo, nepatogumų ar nemalonumų, todėl įniršta, kai papuola į nemalonią situaciją, tarkime, išgirsta pastabą už mažą klaidelę darbe. Tokio elgesio priežastys gali būti genetinės, psichologinės, sociokultūrinės.

Pykti naudinga?

Nors dažnai aplinkiniai tikina, kad pykti – nesveika, iš tikrųjų pykti galima, o kartais netgi būtina. Pyktis gali būti naudingas, nes skatina veikti, siekti tikslo, padeda mobilizuoti savo fizines ir psichines jėgas, iš neįmanomo padaryti įmanoma. Pyktis gali veikti kaip signalas, kad turime neišpildytą norą, troškimą. Tai gali būti ženklas, rodantis, kas iš tiesų su mumis vyksta, todėl verta išsamiai pastudijuoti, kodėl pykstate.

Be to, pyktis leidžia pasijusti teisiam ir atlikti daug veiksmų, kurie esant ramiam atrodo nepriimtini. Jis provokuoja išsakyti neigiamas mintis ir jausmus, laikomus savyje, nors galbūt kartais geriau juos nutylėti. Išsiliedami galime jaustis gerai, tačiau vėliau viską suvokus neretai tenka gailėtis ir patirti nemalonų atpildą.

Flickr.cokm nuotr.

Supykus dažnai užplūsta stiprybė, energija, teisumo, galios ir valdžios pojūčiai, kilusi pykčio banga gali nuslopinti baimę, vidinius stabdžius ir abejones, taip pat laikinai pasijaučia trokštama laisvė.

Pyktis gali skirtis savo intensyvumu – nuo lengvo susierzinimo iki didelio įniršio. Vienas blogiausių dalykų, kas gali atsitikti pajutus pykčio „skonį“, – išsivystyti priklausomybė nuo pykčio, t. y. poreikis nuolat pykti. Pastarasis yra vienas dažniausių, pražūtingiausių ir sunkiausiai atpažįstamų poreikių, kai pikčiurna iš pradžių jaučiasi gerai, bet pamažu augantis įprotis pykti ima trikdyti jo / jos gyvenimą, sukeldamas skausmingų padarinių.

Pyktis tarsi narkotikas

Ramaus būdo Milda, linkusi bėgti nuo sunkumų ar konfliktų, bijodavo viešai kalbėti, įžeisti kitus, klysti. Nuo to kentėjo ir jos karjera: nepaisant puikių įgūdžių, ji gaudavo žemesnes pareigas. Tačiau per vieną ginčą darbe viršininko akyse ji sykį persilaužė. „Daugiau negalėjau kęsti, – prisimena moteris. – Pajutau, kaip išraudau, tada atsistojau, išsižiojau ir viską išklojau teisiai šviesiai.“

Didžiulei nuostabai, ji nebuvo nutildyta, atvirkščiai – savo protrūkiu ir išsakytomis teisingomis mintimis moteris pelnė kolegų pagarbą. Mildai tai buvo pirmoji pykčio patirtis, kuri patiko, nes suteikė trokštamą galios ir stiprybės pojūtį. Gera savijauta išliko ilgam, tačiau vėliau situacija pasikeitė. Užuot puoselėjusi atgautą savivertę ir mokiusis dalykiškai bendrauti, ji ėmė išnaudoti pykčio proveržius: liedama įniršį sustabdydavo kolegas, valdydavo padėtį, taip susirinkdama trokštamą dėmesį. Netrukus ji ėmė siautėti namie ir taip pasiekdavo, ko norėjusi.

Šeimos laimė pamažu tirpo, moteris nepastebėjo, kad ir artimi draugai ėmė vengti su ja bendrauti. Gal dėl to, kad įsivaizdavo, jog be pykčio ji bus pažeidžiama, išnaudojama, ignoruojama. Taip pyktis jai tapo svarbiausiu „išlikimo“ poreikiu, bet kas toliau?

„Psichologai tikina, kad neryžtingam žmogui pykstant lengviau priimti sprendimus. Tačiau žmogus nesupranta, kad nusprendė ne jis pats, o jį užvaldęs pyktis, ir ilgainiui tų sprendimų padariniai tik retai tampa teigiami.“

Psichologai tikina, kad neryžtingam žmogui pykstant lengviau priimti sprendimus. Tačiau žmogus nesupranta, kad nusprendė ne jis pats, o jį užvaldęs pyktis, ir ilgainiui tų sprendimų padariniai tik retai tampa teigiami. Norint atsikratyti šios priklausomybės, pirmiausia reikia pažvelgti jai tiesiai į akis: kada kyla pyktis, kaip jis veikia ir kokią kainą už jį tenka sumokėti.

Savijauta supykus

Supykus padažnėja pulsas (širdies susitraukimų dažnis), kvėpavimas, padidėja kraujo spaudimas, prakaitavimas, į kraują plūsteli adrenalinas ir noradrenalinas, įsitempia raumenys, nuslopsta virškinimo ir medžiagų įsisavinimo procesai, parausta veidas, kaklo sritis, galima justi energijos antplūdį, judesiai tampa stipresni ir greitesni, pasikeičia netgi mąstymas ir tuomet galime atlikti didelius uždavinius per trumpą laiką, esame pasiruošę kovoti, apginti save.

Pasak kinų medikų, pagrindinės priežastys, lemiančios kepenų ligas, yra emocijos. Ypač žalingas pyktis. Supykus sutrinka širdies ritmas, darosi sunku kvėpuoti, todėl sergantiems kepenų ligomis reikia išmokti taisyklingo kvėpavimo technikų.

Štai kodėl užslopintas pyktis gali sukelti depresiją ar net fizinę negalią. Jei pyktis ignoruojamas, atitinkamos cheminės medžiagos užsilaiko organizmo ląstelėse, o ilgainiui tokios pakrautos ląstelės gali sukelti ligą. Neišlietas pyktis dažnai virsta nuoskauda, kuri įsisenėjusi organizme gali pasireikšti liga ar negalia. Manoma, kad artritas gali susiformuoti tuomet, kai susikaupęs pyktis neturi kur išsilieti, arba kad aukštas kraujo spaudimas būdingas stiprų pyktį išgyvenantiems žmonėms – pyktis tarsi susikaupia kraujagyslių sistemoje ir ją užkemša. Gausus kraujavimas per mėnesines taip pat gali būti pykčio išsiliejimo išraiška. Pyktis, susikaupęs pilvo (skrandžio) srityje, gali pasireikšti padidėjusiu rūgštingumu. Tvirtinama, kad ilgai slepiamos nuoskaudos ir pyktis gali tapti chroniškų infekcijų priežastimi. Su užgniaužtu pykčiu susijusios ir autoimuninės ligos, simbolizuojančios organizmo kovą prieš save patį. Neišreikštas pyktis gali provokuoti ir netiesioginį keršijimą kitiems, tapimą cinišku, nedraugišku žmogumi.

Kaip atpažinti pyktį

Nemokant tinkamai elgtis supykus, gali kilti problemų. Todėl svarbu išmokti pastebėti, kada pradedame pykti, o tada sustoti, pagalvoti ir nuspręsti – išreikšti pyktį ar jį užslopinti. Nes:

  • supykus paaštrėja dėmesys tam tikriems ženklams, pvz., ima erzinti ne ten, kur įprasta, padėti daiktai, kurių nepavyksta rasti;
  • kenčia bendravimas – vietoje abipusio supratimo svarbiau įrodyti savo tiesą ir kas stipresnis;
  • priimami neefektyvūs, neapgalvoti ir impulsyvūs sprendimai, puolame ginčytis, kaltinti, priekaištauti ar net muštis, trankome durimis, grasiname;
  • po pykčio dažnai aplanko kaltės jausmas;
  • jei jus supa vien pikti žmonės, tai ženklas, kad pati esate pikta. Pyktis gimdo pyktį arba išgąsdina kitus. Pasikalbėkite su patikimu žmogumi apie savo savijautą – galbūt viskas susitvarkys pamačius save iš šalies;
  • pyktis, nukreiptas į vidų, gali sukelti hipertenziją ar depresiją;
  • neišreikštas pyktis gali išprovokuoti situacijas, kai vietoje atviro pokalbio netiesiogiai prikišama ar nepasakoma, dėl ko pykstama, ciniškai ar priešiškai elgiamasi. Paprastai tokie žmonės yra vieniši.

Kaip įveikti pyktį?

  • Nelaukite, kol viskas praeis. Tai retai padeda. Susivaldysite sumažindama jausmo intensyvumą ir fiziologinius pokyčius, atsirandančius supykus, t. y. kontroliuodama pykčio reakcijas.
  • Išsakykite pyktį (neagresyviai). Kad pavyktų tai padaryti, išsiaiškinkite, kokie yra jūsų poreikiai ir kaip juos galima pateisinti nežeidžiant kitų.
  • Pasitelkite vaizduotę. Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimas pasitelkus vaizdinius (pvz., besileidžianti saulė virš ramios jūros, ošiantis miškas) padeda nurimti.
  • Pasikliaukite logika. Prisiminkite, kad supykusi situacijos nepakeisite ir tikrai nesijausite geriau. Juk nemaloni situacija tuo metu jūsų gyvenimo iš esmės nesugriauna.
  • Pasijuokite. Kartais paprasčiausias juokelis sugrąžina vidinę pusiausvyrą: neutralizuojant įtampą pavyks situaciją vertinti ne taip rimtai. Pyktį išprovokavusios mintys staiga gali pasirodyti netgi juokingos.
  • Pakeiskite aplinką. Ji gali kelti susierzinimą ir pyktį dėl to, kad ten jaučiatės užspęsta problemų ir atsakomybės. Įtemptu metu skirkite daugiau laiko sau, bent keliolika minučių pabūkite tik su savimi.
  • Pakeiskite laiką. Jei su vyru paprastai susiginčijate prieš miegą, pasistenkite rimtomis temomis diskutuoti kitu paros metu.
  • Išlaikykite ramybę. Jei kaskart jus supykdo netvarka, kurią randate grįžusi iš darbo, uždarykite duris ir nesiaiškinkite su vaikais ar su vyru, kuris iš jų kaltas ir kas turi sutvarkyti.

Dažniau pabūkite gamtoje. Mokslininkai įrodė, kad medžiai – neįkainojamas puikios savijautos šaltinis. Būtent gamtoje slopsta pyktis, agresyvumas, mažėja stresas, depresija,