R. Dovydėno pieš.

„Daugelis geba atsakyti į klausimą „Ar jums sekasi?“ Po to belieka suskaičiuoti, kiek tarp manančių, jog juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, žmonių su vienokiu ar kitokiu išsilavinimu, šeimine padėtimi ir t. t. Ar tikrai taip yra gaunamas vidutinis, statistinis sėkmingo žmogaus portretas?“ – klausia Rimgailė.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Palo Alto (JAV) universiteto psichologai panašiai ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti ir be tyrimo. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, gauna neblogas pajamas, užima atitinkamą padėtį visuomenėje.

Įdomūs duomenys apie jų asmenines savybes. Be abejo, jie pasitiki savimi, geba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad sekasi, jie yra linksmi. Dar svarbiau, kad jie kūrybiškai žvelgia į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis. Jų priešingybė – žmonės, kuriems nesiseka. Jie visada įsitempę, linkę nerimauti, tačiau tiksliai vykdo tai, kas jiems pavesta.

Psichologinis eksperimentas. Tiriamųjų grupėms, sudarytoms iš sėkmingųjų ir nesėkmingųjų, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, beveik šimto puslapių laikraštyje. Antrajame specialiai parengtame puslapyje – didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.

Sėkmingieji perskaito skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o nesėkmingieji skelbimo nepastebi ir kruopščiai vykdo užduotį, t. y. skaičiuoja nuotraukas, nes į skelbimus žiūrėti jiems juk niekas neliepė.

Taigi, sėkmė nelanko žmonių, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o kartu ir savo intuicija, neieško naujų galimybių ar sprendimų. Žmonės, kuriems sekasi, valdo savo mintis. Atrodo, kad tai padaryti gali visi, bet aplinka įvairiais būdais diktuoja mūsų elgesį ir jausmus: sustojame užsidegus raudonai šviesai, protestuojame prieš neteisybę, džiaugiamės pagirti. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kai kada apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne. Pavyzdžiui, raudonas šviesoforo signalas bei jo vertinimas sąmonėje šmėkšteli itin greitai, kaip ir atsakas į daugelį kitų poveikių.

Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi pats su savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą bei emocijas. Šios greitai pralekiančios, gal net nepilnai įsisąmonintos mintys gali būti nesunkiai atskleistos, tereikia įsivaizduoti įvairias situacijas ir išsiaiškinti, kokias mintis jos sukelia. Jau minėtos sėkmingųjų ir nesėkmingųjų grupės tokiu principu ir buvo ištirtos.

Apmąstykite, kokius jausmus jums sukels paryškinti teiginiai.

Gyvenimas yra džiugus. Žmonės, kuriems sekasi, jam pritars ir pajus, kad ir patys patiria džiaugsmą. Jie laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį. Tiems, kuriems nesiseka, toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus ir kupinas problemų, o norint patirti ką nors gero, teks sunkiai dirbti bei aukotis. Jie pritaria minčiai, kad tas, kas šiandien juokiasi, rytoj verks.

Aukščiau bambos neiššoksi. Žmonės, kuriems sekasi, tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali „iššokti“. Jiems įdomu dar kartą pabandyti pasiekti maksimumą. Tie, kuriems nesiseka, jaučia, jog jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos. Jie netiki sėkme ir dažnai atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes galvoja, kad negali būti taip gerai, kaip atrodo, matyt, čia slypi klasta.

Ir sėkmingos, ir nesėkmingos mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, smarkiai išauga tikimybė, kad jis toks ir bus.