Šiandien, spalio 11 d., Vyriausybė svarstys 2018-ųjų nacionalinio biudžeto projektą. Labai tikėtina, kad jis bus patvirtintas ir perduotas Seimo komitetams. Jau žinoma, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas turės daug pastabų. Tai paaiškėjo ūkininkų kvietimu Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje vykusiame komiteto posėdyje, kuriame iki vėlaus vakaro užtrukusios žemdirbių ir parlamentarų diskusijos tai pasiekdavo kibirkščiuojančią įtampą, tai nuslūgdavo iki juoką keliančių patarimų.

Pritrūko žinių

Neseniai vykusiame pagrindinių žemdirbių organizacijų vadovų susitikime su finansų ministru Viliumi Šapoka bendro vardiklio surasti nepavyko. Kodėl? Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje ūkininkų nuomonę išsakiusio Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko, finansų ministras ignoravo jų patarimą prieš priimant sprendimus dėl mokesčių žemdirbiams įvertinti padėtį ir kitose ekonomikos srityse.

„Visuomenė klaidinama, kai tvirtinama, kad tik žemdirbiai atleidžiami nuo dalies mokesčių. Keista, kad taip mano ne tik kai kurie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, bet ir Kaimo reikalų komiteto nariai“, – rėžė į akis parlamentarams A.Macijauskas.

Konkretizuokime kaltinimą. Pavyzdžiui, kai kurie politikai net nemirksėdami tikina, kad tik žemdirbiams skirta 5 proc. pelno mokesčio lengvata. Kaip yra iš tikrųjų?

„Tokia lengvata taikoma ne tik ūkininkams, bet ir kitiems piliečiams, dirbantiems pagal individualios veiklos modelį: statybininkams, automobilių remontininkams, kirpėjams, siuvėjams ir kt. 5 proc. pajamų tarifas taikomas ir daugeliui mažųjų įmonių“, – aiškino A.Macijauskas.

„Neklaidinkite. Mažosios įmonės turi mokėti 15 proc. pelno mokestį“, – ūkininką nutraukė Seimo KRK narys Aurimas Gudžiūnas.

Kas jau kas, bet A.Gudžiūnas tikrai privalėtų žinoti mokesčių tarifus net naktį pažadintas. „Valstiečių laikraštis“ primena tiek jam, tiek jo suklaidintiems žemdirbiams: jeigu mažojoje įmonėje darbuotojų skaičius yra iki 10 žmonių, o metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir jeigu mažosios bendrijos nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse, pelno mokesčio tarifas yra 5 proc. Taigi kodėl šiuos reikalavimus atitinkantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nepriekaištaujama dėl lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo, o ūkininkams ketinama jį padidinti iki 15 proc.?

Painiojamos pelno ir pajamų sąvokos

Paaiškėjo, kad ne tik A.Gudžiūnui trūksta elementarių žinių apie mokesčius ir ekonominius dalykus.

„Patikėkite, per Seimo posėdžius, kuriuose svarstomi žemės ūkio ekonominiai klausimai, dažnai atsiduriu beviltiškoje padėtyje, nes neįmanoma diskutuoti, pavyzdžiui, su viena itin rėksminga parlamentare. Nesakysiu pavardės. Jūs ją žinote, ji nuolat šmėžuoja televizorių ekranuose, vadina save ekonomiste, tačiau nesugeba atskirti pajamų nuo pelno. Patarkite, kaip su ja diskutuoti. Kai tik aš imu kalbėti apie pajamas, apie apyvartą, ji pradeda rėkti: „Štai dabar matote, kiek daug ūkininkai uždirba!“ – teisinosi Seimo KRK narys Vytautas Kamblevičius, tačiau net ūkininkų į kampą remiamas nepasakė, apie kurią kolegę iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto kalbėjo.

V. Kamblevičius

„Ne kartą ją kvietėme į Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos posėdžius, norėjome pateikti savo argumentus, bet anksčiau ji teisinosi nieko neišmananti apie žemės ūkio reikalus, o dabar mus apskritai ignoruoja. Kas kitas, jeigu ne jūs, Vytautai, turėtumėte su ja susėsti prie apskritojo stalo ir paaiškinti visus niuansus, kurių ji gal nežino, nes neturi tokios patirties?“ – siūlė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

„Tegul kas nors kitas su ja ginčijasi, aš neturiu tiek sveikatos. Tačiau kalbant iš esmės – valdantiesiems trūksta politinės valios, jie neturi tvirto stuburo“, – teigė V.Kamblevičius.

Valstybės dalis mažėja

Palyginkime 2017 m. ir 2018 m. valstybės biudžeto projekte numatytas ne tik pajamas, bet ir išlaidas šalies žemės ūkiui. Pagrindinis projekto akcentas – nacionalinio biudžeto dalis žemės ūkiui, palyginti su 2017-aisiais, yra mažinama 20 mln. eurų. Kodėl? Teisinamasi, kad didėja parama iš ES. Tiesa, ES mokamos tiesioginės išmokos (TI) didėja per 40 mln. eurų.

„Tačiau gerokai mažėja nacionalinio biudžeto dalis, todėl 2018-aisiais bendros išlaidos žemės ūkiui padidės tik 7 milijonais eurų – iki 1,048 milijardo“, – sakė A.Macijauskas.

Kai kurie politikai šįmet ūkininkams priekaištauja, kad šie nesusitaupė pinigėlių rezervui – nenumatytoms išlaidoms dėl liūčių, nuo kurių negalėjo apsidrausti, kompensuoti.

„Patarkite, kaip mums sukaupti tokį rezervą, jeigu pelno mokesčio tarifą dar padidinsite?“ – klausė J.Talmantas.

„Kodėl jūs rūpinatės pelno mokesčio tarifu, jeigu sakote, kad negaunate pelno?“ – jau girdime virtualų rėksmingosios parlamentarės priekaištą.

„Šįmet apie pelną neverta kalbėti, bet gal kitąmet bus palankesnės sąlygos ir jo uždirbsime. Kodėl mokesčius norima didinti tik žemdirbiams?“ – retoriškai klausė A.Macijauskas.

A. Macijauskas

Kofinansavimo badas

Dar daugiau bėdų kyla dėl ES projektams kofinansuoti skirtų valstybės lėšų. 2017 m. tam skirta 81 mln. eurų, o 2018-aisiais finansavimas mažinamas iki 79,7 mln. eurų. Tačiau tikroji bėda slypi 2013-aisiais.

„Prisiminkime 2013 metų rudenį. Tada, nepasitarusi su žemdirbiais, Vyriausybė nusprendė kofinansavimą sumažinti nuo 25 iki 15 proc.“, – sakė A.Macijauskas.

Beje, pagal EK reglamentą valstybėms nustatyta tik minimali riba – 15 proc., o maksimalios ribos nėra. Todėl kai kurios šalys ir nesikuklina. Negalutiniais skaičiavimais, vien dėl šios priežasties Lietuvos žemdirbiai per 2014–2020 m. laikotarpį iš valstybės negaus apie 350 mln. eurų. Beje, net 2009-aisiais, pasaulinės ekonomikos krizės antraisiais metais, kai visiems teko veržtis diržus, kofinansavimui buvo skirta 87 mln. litų, o 2010-aisiais ši suma padidinta net 3,5 karto – iki 317 mln. litų. Šis Vyriausybės sprendimas šalies ekonomikai buvo naudingas, nes būtent žemės ūkis, didindamas eksportą, padėjo valstybei greičiau išbristi iš ekonomikos krizės. Deja, gera patirtis užmiršta. Kodėl?

„Nepavyksta Vyriausybės įtikinti, kad kofinansavimui skirtos lėšos ne pravalgomos – jos naudojamos gamybai plėsti, įvairiems projektams įgyvendinti. Ir atvirkščiai – vis daugiau lėšų skiriama pravalgymui, pavyzdžiui, daugiau TI skiriama už pirmuosius 10 ha, o juk šia parama naudojasi vadinamieji sofos ūkininkai“, – tikino A.Macijauskas.

Ūkininkai siūlė kofinansavimui skirtą sumą didinti iki 150 mln. eurų 2018 m. ir tokį finansavimą išlaikyti iki 2020-ųjų. Seimo KRK nariai pažadėjo siūlyti, bet ar pritars valdančioji dauguma?

Melioracijos privatizavimo planai

Pastarąjį dešimtmetį valstybės lėšos melioracijos įrenginiams, t. y. savo turtui prižiūrėti, buvo nuolat mažinamos, nors specialistai jau seniai valdžios vyrus bandė įtikinti, kad tokia politika pražūtinga. Gal ir šįmet žemės ūkis būtų patyręs mažiau nuostolių, jeigu melioracijos įrenginiai būtų veikę idealiai. Deja... Ir kitąmet neveiks, nes melioracijos įrenginių priežiūrai šįmet buvo skirta tik 9 mln. eurų. Ūkininkų nuomone, 2018-ųjų biudžete tam reikėtų numatyti nors 50 mln. eurų. Kita vertus, net ir tokia suma keliolikos metų praradimų nekompensuotų.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet valstybė labai rizikuoja melioracijai skirdama tiek mažai lėšų. Maža to, puoselėjami planai magistralinius griovius, užtvankas, pralaidas ir net tiltus perduoti žemės savininkams“, – stebėjosi A.Macijauskas.

Pabandykime įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, užtvanką valdys 30–50 žemės savininkų. Šalyje kooperacija vos juda, o politikai panoro itin daug išlaidų reikalaujančius objektus grupei savininkų perduoti prievartos būdu. Galima numatyti pasekmes.

Pinigų yra – trūksta noro

Žemdirbiai kritikuoja ir Finansų ministerijos ketinimą mažinti savivaldybių finansavimą.

„Sumažinus savivaldybių finansavimą pirmiausia nukentės žemės ūkis, skaudžiausiai – smulkieji ūkiai. Stambieji ūkiai turi agronomų ir kt. specialistų, o štai smulkiesiems bus sunkiau, nes seniūnijos, kaip suprantu, nebegalės skirti lėšų etatiniams darbuotojams samdyti. Manome, kad reikia palikti nors tą dalį, kuri buvo numatyta seniūnijose žemės ūkio funkcijoms atlikti, t. y. 1,6 milijono eurų“, – siūlė A.Macijauskas.

Ekonomistai tikriausiai jau pasiruošę klausti ūkininkų patarimo, kur gauti lėšų, iš ko finansavimą atimti, kad jiems padidintų, juk valstybės biudžetas ribotas...

„Valstybė gali gauti lėšų pardavusi mums, ūkininkams, nuomojamą žemės ūkio paskirties žemę. Pagalvokite, ar logiškiau šią žemę skirti ūkininkams 25 metus iš esmės nemokamai, ar ją parduoti ir gautus pinigus investuoti“, – siūlė idėją A.Macijauskas.

Šiuo metu valstybė ūkininkams nuomoja apie 200 tūkst. ha. Žinoma, visos žemės gal ir neverta parduoti, bet nors 50 proc. naudos neduodančio turto galima panaudoti, juo labiau kad jis liks čia pat, Lietuvoje.

Valdantieji garantijų nedalija

Andriejus Stančikas, Seimo KRK pirmininkas

Nors Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra valdančioji ir Seimo Kaimo reikalų komitetas daugelį žemdirbių pasiūlymų palaiko, negaliu garantuoti, kad Seimas jiems pritars. Net Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra įvairių nuomonių. Valstybė pastaraisiais metais prisiėmė papildomų finansavimo įsipareigojimų, todėl vos tik primeni žemdirbiams duotus pažadus, kai kuriuos parlamentarus ištinka alergija. Populiaru sakyti, kad žemės ūkiui skiriami pinigai pravalgomi, užkasami po žeme ir t. t., tačiau kai mes patys siūlome sudaryti galimybes daugiau investuoti, apie kofinansavimą nenorima girdėti. Juo labiau kad buvo žadama įvedus eurą kofinansavimo dalį padidinti net iki 30 proc. Nėra lėšų? Tai pritarkime siūlymui ūkininkams parduoti valstybinę žemę, kurios dalis dar yra apleista. Žemės savininkai ją tikrai geriau prižiūrėtų, o valstybė gautų pajamų ne tik ją pardavusi, bet ir vėliau jos savininkams mokant mokesčius.

Jiems vis negana

Juozas Rimkus, Seimo KRK narys

Vienas politikas man skundėsi, sako, nesuprantu, ko tie žemdirbiai nori – mes jiems vis žadam ir žadam, o jiems vis negana ir negana! O kalbant rimtai ir atvirai, daugelis gerų mūsų ir jūsų pasiūlymų net nepasiekia komiteto posėdžių darbotvarkės. Blokuoja Teisės departamentas arba ateina žinutė iš frakcijos su priminimu, kad nevargtume, nes toks ir toks pasiūlymas Seime net nebus svarstomas. Juk Seime yra 141 parlamentaras, o žemės ūkio niuansus išmano absoliuti mažuma. Pavyzdžiui, aš pirmąją sesiją net Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje atlikau įtikinėtojo vaidmenį, turėjau aiškinti elementarius dalykus. Pasisodinu prieš akis ir diskutuoju, aiškinu iki prakaito. Kai kuriuos išmokiau, bet daug liko mąstančių kitaip. Supraskite – tai tik pirmoji mūsų kadencija. Yra parlamentarų, Seime dirbančių po 3–4 kadencijas, bet apčiuopiamų rezultatų jie taip pat nepasiekė.