Jei gyventojai surinks šiukšles, bet neturės sąlygų jų išgabenti, jie jas galės palikti ir vietovę pažymėti mobilioje programėlėje „Mes darom“.

Visuomenę tvarkytis aplinką raginusi akcija „Darom 2021“ po metų pertraukos grįžta atsinaujinusi. Anksčiau surinktų šiukšlių likimu rūpinosi savivaldybės kartu su komunalininkais, šiemet tai pačių talkininkų rūpestis. Akcijos dalyviai turės ne tik surinkti, surūšiuoti šiukšles, bet ir jas pristatyti į atliekų tvarkymo centrus. Nauja tvarka patenkinti ne visi, tačiau organizatoriai ir atliekų tvarkymo centrai atšauna, kad pokyčiai buvo būtini. Tik ar jie geri?

Nenori laukti spūstyse

„Mes darom“ akcijos organizatoriai šiemet pranešė, kad viešųjų erdvių tvarkymo akcija po metų pertraukos grįžta su nauju šūkiu – „DAROM IKI GALO. Surink. Rūšiuok. Priduok“! „Per daugiau nei dešimt akcijos gyvavimo metų visuomenės įpročiai gerokai pasikeitė, tad natūraliai ir akcijos formatui atėjo laikas atsinaujinti“, – skelbė organizatoriai.

Tačiau ne taip entuziastingai naujienas priėmė Bukiškio (Vilniaus r.) seniūnaitis Artūras Semenikas. Su nauja tvarka susipažinęs vyriškis sako pasigedęs logikos: parduotuvių eilėse stovėti galima, o miestelių, kaimų gyventojams šiukšles nešti ir mesti į vieną krūvą draudžiama.

„Skelbiama, kad dėl galiojančio karantino ir būriavimosi ribojimų gyventojai negali krauti šiukšlių į krūvas, jas turi vežti patys. Mūsų rajono teritorijoje artimiausia aikštelė yra Sudervėje. Ten keliaus dešimtys aplinkinių kaimų. Įsivaizduokite, kokios eilės susidarys prie aikštelių, jeigu visi pradės savo maišus nešti per vieną ar dvi dienas. Ten bus gyvos eilės, lauks gal net keli šimtai žmonių. Teko bendrauti su Sudervės atliekų surinkimo centro darbuotoja. Ji sakė, kad šiukšlės bus priimamos bendra tvarka. Vadinasi, net papildomai nebus žmonių, kurie padėtų suvaldyti srautus“, – kritikos naujai švaros akcijos tvarkai negaili A.Semenikas.

Jo nuomone, dalis gyventojų akcijoje nedalyvaus dėl baimės įkliūti kamštyje, kitiems šiukšlių išgabenti savo transportu paprasčiausiai nebus galimybės, nes neturi automobilio ar nevairuoja, treti nenorės svetimų šiukšlių vežti nuosavu transportu. Bendruomenės aktyvisto manymu, logiškiau būtų buvę kaime paskirti, tarkime, penkias šiukšlių surinkimo vietas. Tokiu būdu būtų išspręstos abi problemos: gyventojai nesibūriuotų ir jiems nereikėtų laukti spūstyse prie atliekų tvarkymo centrų.

Pasigedo informacijos

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasigedo aiškumo, kas, kur ir kaip organizuoja švarinimosi darbus. Jo teigimu, informacijos trūksta net tik jam, bet ir vietos gyventojams. Išgirdęs, kad šiemet švarinimosi iniciatyva grįžta, iš ankstyvo pavasario su bendruomenėmis susitikęs A.Poškys pasakoja darbus pradėjęs organizuoti pagal seną modelį, o tik gerokai vėliau gavo informaciją apie iš esmės keičiamas „Darom“ taisykles. „Vėl sušaukėme vietinius aktyvistus, pasiskirstėme darbus, – prisimena Darbėnų seniūnas. – Žmonės pripratę surinktas šiukšles krauti į krūvas, kurias vėliau išveža savivaldybės siųsti komunalininkai. Nerimaujame, kad po šio savaitgalio akcijos pagal įpratimą suneštus šiukšlių maišus seniūnijos turės vežti savo lėšomis.“

Asociatyvi nuotr.

Bijo didesnių sąnaudų

Šiemet seniūnas tikisi mažesnio gyventojų įsitraukimo, esą žmonėms tai buvo savotiška bendruomeniškumo akcija, kai visi susirinkdavo ne tik apsišvarinti, bet ir pabūti gamtoje, paiškylauti. „Žmonės pavieniui tvarkytis dar neįpratę, jiems norisi bendruomeniškumo. Pavieniui kažin ar kas aktyviai eis pakampių tvarkyti“, – svarsto A.Poškys.

Pasak jo, žmonės, kurie tvarkysis individualiai, didžiąją dalį atliekų vers į bendrus konteinerius. Nors buvo pažadėta, kad akcijos dienomis nebus taikomas „vartų mokestis“, seniūnas baiminasi, kad išvežimo sąnaudas seniūnijai teks padengti iš savo kišenės.

Aikštelė arčiau, bet į ją vežti negali

A.Poškys įžvelgia dar vieną kliuvinį kaimo gyventojams – atstumas iki stambiagabaričių atliekų surinkimo vietų. Jo teigimu, Darbėnų seniūnijoje esanti Joskaudų atliekų surinkimo aikštelė priklauso Palangos savivaldybei ir vietiniai seniūnijos gyventojai į ją vežti šiukšlių negali. Surinktas atliekas jie privalo gabenti į tolimesnę Ankštakių kaime esančią aikštelę, įsikūrusią visai šalia Kretingos. Iki jos vietiniams reikia nukakti net 18 km. „Man tai iš tiesų paradoksali situacija. Mums iki artimiausios aikštelės yra apie 10 km, bet esame įpareigoti šiukšles vežti į toliau esantį surinkimo centrą. Vien kelionė pirmyn ir atgal užtruks daugiau nei valandą. Grūšlaukės, Senosios Įpilties gyventojams kelionė į vieną pusę – apie 40 km. Žmonės pyksta, kad reikia važiuoti tokį didelį atstumą. Todėl net ir senos padangos ar baldai ne taip jau retai atsiduria pakelėse arba prie bendrų konteinerių. Galiausiai šis darbas vis tiek gula ant seniūnijų pečių“, – gyventojų rūpesčius gabenant šiukšles į regionuose esančias atliekų surinkimo vietas įvardija Darbėnų seniūnas.

Padėtų papildoma aikštelė

Darbėnų seniūnas neabejoja, kad jei šie centrai būtų arčiau didesnių seniūnijų, atliekų išvežimo klausimas būtų sprendžiamas operatyviau. A.Poškys sako, kad problemą padėtų išspręsti ir papildoma atliekų surinkimo aikštelė. „Jei aplink Salantus, Grūšlaukę būtų dar vienas šiukšlių surinkimo centras, manau, kad tai gyventojams labai padėtų. Dabar jis visai šalia Kretingos. Kaip žinia, Kretinga yra rajono pakraštyje, dėl to žmonės turi važiuoti per visą rajoną, kad pasiektų aikštelę. Tai nėra patogu. Rajono centre reikalingas dar vienas atliekų surinkimo centras, kur iš kaimiškų vietovių gyventojai galėtų suvežti šiukšles“, – įsitikinęs A.Poškys.

„Gimtojo Rokiškio“ nuotr.

Nori atsikratyti vienadienės akcijos

VšĮ „Mes darom“ projektų vadovė Indrė Kazakauskaitė pripažįsta, kad projektui iš esmės atsinaujinti teko dėl pandemijos, pokyčių įpūtė ir nauja komanda. Anot jos, pernai dėl visuotinio karantino akcija neįvyko, todėl šiemet imamasi visų įmanomų saugumo priemonių. „Būriuotis viešose vietose negalima, vadovaujamės nurodymais. Eiti prieš taisykles negalime. Formato pokyčiai mums leidžia įgyvendinti akciją“, – švarinimosi akcijos „Darom“ taisyklių pakeitimo būtinybę motyvavo I.Kazakauskaitė.

Pašnekovė sutinka, kad naujas akcijos formatas gali atbaidyti dalį talkininkų, o jam prigyti gali prireikti ne vienų metų. Kalbėdama apie akcijos tikslą, „Mes darom“ projektų vadovė akcentuoja norą „išlipti“ iš vienadienės tvarkymosi akcijos ir gyventojus įpratinti šiukšles pamatyti, surūšiuoti ir išvežti visus metus.

Tiesa, dalis savivaldybių šiųmetę akciją organizuoja hibridiniu formatu. Paprastai sakant, gyventojai vis vien raginami šiukšles išvežti patys, o kai kur savivaldybės savo iniciatyva kvies tvarkyti iš anksto numatytas teritorijas ir pačios pasirūpins surinktų atliekų išvežimu.

Formavosi nelegalūs sąvartynai

I.Kazakauskaitė sako, kad spūstis regioniniuose atliekų tvarkymo centruose padės mažinti akcijos savanoriai. Jų šiemet bus apie pusė tūkstančio. Patys regionų atliekų tvarkymo centrai turėjo kreiptis į akcijos organizatorius ir aiškiai nurodyti, kiek reikės papildomų rankų šį savaitgalį.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus pasiteiravus, kiek savanorių ruošiasi prisijungti akcijos metu, jis patikino informacijos dar neturintis. T.Vaitkevičius tvirtina palaikantis naująją tvarką, nes ankstesnioji ėmė daryti nemažai žalos.

„Ilgai buvome su „Darome“, o sovietmečiu tokių talkų buvo ne viena. Dar visi gerai atsimename žodį „subotninkas“. Neretai girdžiu abejonę – kaip mes tvarkysimės be „subotniko“? Šiandien tai, kas vyko anksčiau, atrodo nenormalu. Anuomet reikėjo susikaupimo, susikooperavimo, bet šiandien šiukšlių surinkimo ir jų perkėlimo į kitą vietą negalime laikyti normaliu ar moraliu elgesiu. Žmogus turi jausti atsakomybę nuo pradžios iki pabaigos“, – sako prie pokyčių inicijavimo prisidėjęs T.Vaitkevičius.

Jo teigimu, ankstesnė tvarka buvo žalinga, esą taip miesteliuose formuojami nelegalūs sąvartynai. „Po akcijos šiukšlės būdavo išvežamos vieną, antrą, trečią kartą ir taip atsirado įprotis žmonėms tuose taškuose atsikratyti šiukšlėmis“, – senos tvarkos spragas įvardija atliekų tvarkymo centro vadovas.

Laisva nuo atsakomybės diena

Prieš vežant atliekas į rajono šiukšlių tvarkymo vietas, verta kruopščiai pastudijuoti, kiek ir kokių išrūšiuotų atliekų šį savaitgalį bus galima pristatyti. Atskirų savivaldybių atliekų surinkimo aikštelėse taikomi skirtingi limitai. Pavyzdžiui, Šiaulių ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro aikštelėse pristatytos atliekos nebus įskaitomos į metinius limitus, tačiau tie patys limitai bus taikomi akcijos metu pristatomoms atliekoms, t. y. vienu metu iš gyventojo bus priimamas ne didesnis kaip metinis atliekų priėmimo limitas.

Marijampoliečiai prieš atveždami atliekas turės apskaičiuoti, kiek jų gali gabenti. Nurodoma, kad vienam asmeniui, dalyvaujančiam akcijoje, į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles bus galima pristatyti: ne daugiau kaip 5 vnt. naudoti nebetinkamų padangų, ne daugiau kaip 30 kg statybinių medžiagų, turinčių asbesto, ne daugiau kaip po 30 kg plastiko ir stiklo, ne daugiau kaip 1 m3 biologiškai skaidžių atliekų (frakcija iki 30 cm). Didesnį kiekį biologiškai skaidžių atliekų bus galima pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Vilniečiai į centrus galės pristatyti ne daugiau kaip 4 vnt. padangų.

Kitų pristatomų atliekų priėmimo ribojimai bus taikomi atsižvelgiant į akcijos metu didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esamų konteinerių užpildymą.

„Visos atvežtos atliekos turės būti apskaitytos, – pabrėžė T.Vaitkevičius. – Žmonės anksčiau palaukdavo balandžio mėnesio ir savo padangas, atliekas iš sandėlių pernešdavo į tam tikrą vietą. Taip elgdavosi ir autoservisai. Tai pavadinčiau laisvės nuo atsakomybės diena“, – seną akcijos „Darom“ tvarką kritikavo T.Vaitkevičius.

Apie programėlę žino ne visi

Jei gyventojai surinks šiukšles, bet neturės sąlygų jų išgabenti, jie jas galės palikti ir vietovę pažymėti mobilioje programėlėje „Mes darom“. I.Kazakauskaitės pasiteiravus, kas bus atsakingas už šiukšlių išvežimą, ji negalėjo garantuoti greito jų išgabenimo. Jos teigimu, su rėmėjais, partneriais ir savivaldybėmis bus ieškoma sprendimų, kaip šiukšlinos teritorijos galėtų būti sutvarkytos nelaukiant kitų metų akcijos. Tiesa, ne visais atvejais šiukšles įmanoma išvežti. Jei teritorija priklauso privatiems ar juridiniams asmenims, bešeimininkės atliekos automatiškai virsta teritorijos savininko rūpesčiu.

Kiek vartotojų jau yra parsisiuntę minėtą programėlę, „Mes darom“ organizatoriai įvardinti negalėjo. Apie šią programėlę kol kas sako negirdėję ir VL kaimiškose vietovėse kalbinti pašnekovai.

Įvairioms akcijoms sugalvojami vis nauji formatai, tačiau viešosios įstaigos ir kuriamos tam, kad bendram darbui suburtų ne tik gyventojus, bet ir savivaldybes, įvairias organizacijas. Jei gyventojai viskuo rūpinsis patys, jie tai padarys ir be pompastiškų šūkių. Jeigu jau gyventojai skatinami būti pilietiškais, laisvalaikio metu rinkti ir rūšiuoti šiukšles, ar negali akcijoje sudalyvauti ir savivaldybės, prisidėdamos transportu, pačios aikštelės, netaikydamos atliekų priėmimo ribojimų? O kas, jeigu vienas aktyvistas sugalvos sutvarkyti visą krūvą, na, kokį dvidešimt miškelyje paliktų padangų? Pagal naują akcijos formatą šešiolika vešis atgal.