Šiandien Telšių rajono Degaičių miestelio gyventojai siekia būti įrašyti į Gineso rekordų knygą – jie pasirengę numinti šimtą metrų dviračiu, sveriančiu beveik pusantros tonos. Kaip ir dera, dviratis turi ir pedalus, ir stabdžius, ir lempas, ir net garso signalus. Daugkartinis Gineso rekordininkas – Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas – įsitikinęs, kad vietovės žinomumas neatsiejamas nuo išskirtinumo.

Sunkiausias dviratis pasaulyje

Miestelio gatvės tai kopia į kalvą, nuo kurios matyti vos už kelių kilometrų į dangų kylantys Telšių bokštai, tai staigiai neria žemyn, kur jau ramiai gali pasigrožėti tvarkingomis, pavasariniais žiedais pasipuošusiomis sodybomis. Tokia ta kalvotoji Žemaitija. Ir su niekuo jos nesupainiosi, juolab kad vandentiekio bokšte plevėsuoja vėliava su žemaitiška meška. „Tarybiniais metais čia buvo Anulėnų paukštininkystės ūkis. Negavęs Telšiuose sklypo, žmogus atvažiuodavo pas ūkio direktorių, sugerdavo buteliuką, įsidarbindavo kokiu sargu ir gaudavo sklypą namui statyti“, – tarybinių laikų realybę prisiminė seniūnas A.Kontrimas, kartu atsakydamas į klausimą, kodėl, ieškodama seniūnijos, taip ir nesutikau beveik nė vieno žmogaus. Pasirodo, dauguma jų išvažiavę dirbti į Telšius ir tik vakare sugrįžta į namus.

Sunkiausias pasaulio dviratis, kuriuo šiandien siekiama Gineso rekordo, sukurtas Degaičiuose (Autorės nuotr.)

„Degaičiai turi botanikos parką, tačiau Lietuvoje parkų daugybė. Žmones galima pritraukti tik unikaliais dalykais. Pradėjau galvoti, kas Degaičiams suteiktų išskirtinumo. Aptikau informacijos, kad Olandijoje atsirado 888 kg sveriantis dviratis. Pamaniau, o kodėl mums šio rekordo nepralenkti? Prie Degaičių bažnyčios seniai gulėjo girnos, niekaip nesugalvojome, kur jas panaudoti. Pamaniau, kad jos tiks sunkiausiam dviračiui sumontuoti. Tad pernai ėmėme ir sukūrėme dviratį, sveriantį 1 350 kg. Norėdami pasiekti Gineso rekordą, dviratį numynėme 20 m. Tačiau mums atsakė, kad iki rekordo trūksta – reikia numinti 100 m. Tad šį šeštadienį tą atstumą ir bandysime įveikti, – entuziazmu degė seniūnas. – Pas mus vyksta Petro ir Povilo atlaidai. Pernai daugybė žmonių į juos susirinko. Ir visi norėjo mūsų dviratį pamatyti. Juk jį dėl miestelio reklamos ir kūrėme. O Palangoje per ilgojo stalo šventę per visą J.Basanavičiaus gatvę šventės dalyviai dviratį mynė. Ir moteriškės, ir vaikai, ir ambasadoriai. Šiemet dviratį kiek patobulinome ir vėl bandysime siekti rekordo.“

Rekordų siekimas – gyvenimo būdas

Miesteliui unikalumo suteikia ir pats seniūnas A.Kontrimas, nes neretas į Degaičius užsuka susitikti ir pabendrauti su pasaulyje stipriausios barzdos savininku ir daugkartiniu Gineso rekordininku.

Degaičių seniūnas A. Kontrimas įsitikinęs, kad didžiausią žinomumą suteikia unikalūs dalykai (Autorės nuotr.)

„Šiemet mano barzdai jubiliejus – jau 40 metų. Draugai ir pažįstami sako, kad reikia švęsti, – nusijuokė Antanas. – O mintis išbandyti barzdos stiprumą gimė prie alaus. Per televizorių buvau matęs, kad kažkas pasiekė Gineso rekordą kažką pakeldamas. Pagalvojau – o ką, jei pabandyčiau svorį pakelti su barzda? Kiek besidomėjau, niekur neradau informacijos, kad kas būtų bandęs tai padaryti. Ryškėnuose per Kovo 11-osios šventę vykdavo sunkumų kilnojimo varžybos. Tada aš alų gaminau ir buvau dažnos šventės rėmėjas. Susėdome prie alaus, šnekamės, aš ir sakau: „Ar galiu per šventę kokį svorį su barzda pakelti?“ Visi sužiuro į mane, ar čia aš rimtai šneku. Pasakyta, dar nepadaryta. Grįžau namo, užsidariau alaus darykloje, prisipyliau 40 kg alaus bačkelę ir bandau kelti. Skaudžiai plėšia. Keliu, dedu, vėl keliu, vėl dedu. Niekaip nesiseka. Užsikišau ranką, sukandau dantis, ašaros eina... Pakėliau. Sėkmingai pasirodžiau ir per varžybas. Pakėliau 40 kg 950 g svorį. Tada televizija ne tiek varžybas, kiek mano rekordą, kaip didžiausią sensaciją, rodė. Gerai, kad nuo 40 kg pradėjau. Užtat 12 Gineso rekordų pasiekiau. Gediminas Navaitis tada mano barzdą išmatavo – buvo ilgiausia Lietuvoje. Tačiau pasaulyje 3 cm mane lenkė viena moteris. Jos barzda – 35, o mano – 32 cm. Kur benuvažiuodavau, mane kaip muziejinę beždžionėlę rodydavo.“

Paskui A.Kontrimui pasiūlė patraukti atbulomis užvestą lėktuvą. Pavyko. Žemdirbių šventėje pakėlė 50 kg maišą grūdų. Ant jo barzdos pakilo ir pirmoji pasaulyje moteris – televizijos diktorė Eglė Bučelytė. Pasaulio rekordą A.Kontrimas pasiekė 2001 m. Jis barzda pakėlė 61,3 kg sveriančią merginą. Tai buvo pirmasis kėlimo barzda pasaulio rekordas, įrašytas į Gineso rekordų knygą. Jį Antanas gerino kelis kartus. Naujausias jo rekordas – barzda pakeltas 63,2 kg svoris.

„Kai manęs paklausia, kokia iš to nauda, atsakau: „O ar tu buvai Amerikoje, Turkijoje, Kinijoje, ar filmavaisi Holivude? O aš buvau. Ir vežė mane visur veltui“, – per barzdą šypsojosi seniūnas, puoselėjantis dar vieną idėją. Už kelių kilometrų nuo Degaičių esančiame Eigirdžių miestelyje jis pradėjo kurti akmenų su natūraliai susiformavusiu kryžiumi kolekciją. „Kol kas ten yra tik keli akmenys, bet kviečiu visus, aptikusius akmenį su natūraliu kryžiumi, paskambinti į seniūniją. Mes surasime rėmėjų, kurie padės jį parsivežti. Tikiu, kad po 10–15 metų Eigirdžiai garsės unikalių akmenų kolekcija.“

Prisidėkite kuriant unikalią akmenų su natūraliai susiformavusiu kryžiumi kolekciją. Radę jai tinkamą akmenį, skambinkite Degaičių seniūnui Antanui Kontrimui.

Parke – reti augalai

Miestelio centre – 10 ha botanikos parkas, kuriame įsikūrusi ir Degaičių seniūnijos administracija. Parke auga 300 rūšių augalai. Vien alyvų per 50 rūšių žydi. „Beveik kiekvienas medis – vis kitoks. Visokių ąžuolų čia mes turime: ir karpotųjų, ir raudonųjų, ir dar kitokių. Atvažiuoja į ekskursiją biologijos mokytojai, parodau jiems ąžuolą, o jie net neatpažįsta, kad tai – ąžuolas, tokie įdomūs lapai, – kiekvienu čia augančiu medžiu džiaugėsi seniūnas. – Ir pupmedį, ir tulpmedį, ir dar daug retų augalų turime. Kai medžiai pradeda žydėti, būna fantastiškas vaizdas.“

jau ne vieną dešimtmetį ant mėnulio sėdinti mergaitė laukia, kada parką pažadins pavasaris (Autorės nuotr.)

Kad lankytojui būtų lengviau orientuotis, prie medžių lentelės su lietuvišku ir lotynišku medžio pavadinimu pastatytos. O prie seniūnijos esančioje aikštelėje pastatytoje parko schemoje parodyta, kur koks medis auga.

Išlikę šaltiniai liudija, kad parkas prie Degaičių dvaro įkurtas XIX a. pabaigoje. Tikslesnių duomenų, kas parką projektavo, neišliko. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1913 m., dvarą nusipirko valstiečiai broliai Liaugaudai. Naujieji dvaro šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė ūkiniams reikalams, tad tvarkydami parką jie apsiribojo tik retų medžių ir krūmų išsaugojimu.

Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms. Nukentėjo europiniai kėniai, sibiriniai maumedžiai, daug vietinių medžių.

Parko atgimimas

Nelengvas išbandymas parkui buvo ir tarybiniai metai. Ypač pirmieji jo dešimtmečiai. „Kur dabar seniūnija, buvo gyvenamasis namas. Tad parke gyventojai buvo įsirengę daržus, šiltnamius, – nelinksmą parko praeitį prisiminė seniūnas. – Parko atgimimas prasidėjo 1972 m., kai Anulėnų paukštininkystės ūkio direktorius Mykolas Ežerskis pasikvietė savamokslį dendrologą Adolfą Kišoną.“

„Tikras šabakštynas parko vietoje buvo. Pilna krūmokšnių, jokių takų“, – prisiminė devyniasdešimtmetį pasitinkantis Adolfas, kurio namai prisišlieję parko pašonėje. Net nepajunti, kaip iš parko pereini į jo sodybą, kuri yra buvusi pripažinta gražiausia Lietuvoje. Čia pat, kieme, dendrologas turi įsirengęs nediduką medelyną, kuriame užaugina sodinukų parko augmenijai papildyti. „Gauti skiepą yra paprasčiau negu nupirkti sodinuką. Tad, pamatęs retą augalą, paprašau, kad leistų nusipjauti skiepui tinkančią šakelę. Parsivežu, įskiepiju, o užaugintą medelį parke pasodiname“, – pasakojo mus svetingai pasitikęs A.Kišonas. Jis pakvietė užsukti į namus ir pamatyti kitą jo pomėgį. Daugelį parko ir Degaičių vaizdų jis įamžina savo paveiksluose. Dalyvauta ne vienoje parodoje. Sulaukta įvertinimų. Tapo ir artimų žmonių portretus. „Čia mano žmona, bet ji prieš kelerius metus pas kitą išėjo“, – į dangų pirštu parodė vyriškis.

Parko atkūrėjo dendrologo A. Kišono sodyba pripažinta gražiausia Lietuvoje (Autorės nuotr.)

Didžiausia parko pertvarka prasidėjo 2009 m., kai Degaičių seniūnu tapo A.Kontrimas. „Išpjovėme daugiau kaip 250 medžių. Tai juk botanikos parkas, todėl labai svarbu parodyti jo augmenijos įvairovę, atverti erdves, kad į parką atėjęs žmogus matytų jo grožį. Tačiau tikriausiai suprantate, ką reiškia medį nupjauti. Prieš mane dirbęs seniūnas vieną medį nupjovė, tai kilo toks triukšmas, kad nebeliko noro kitus pjauti. Tad, išgirdęs Adolfo pasiūlymą, paskambinau rajono merui. Tuo metu juo dirbo Valdemaras Ramšas. Sakau, parke reikia 50 medžių išpjauti. O jis man: „A to bepruotis. Nespieje kuojų apšėltė. Juk soies tavi.“ O paskui pridūrė: „Daryk, kaip nori“,– parko tvarkymo peripetijas prisiminė Antanas.

Tada seniūnas nusprendė pasitelkti žiniasklaidą. Pasitaręs su dendrologu, surengė spaudos konferenciją, į kurią sukvietė visų Telšių laikraščių atstovus. Jiems išaiškino, kodėl reikia kai kuriuos medžius iškirsti. Šie viską išdėstė laikraščiuose ir darbai prasidėjo. Žiemą buvo iškirstas pirmas penkiasdešimtukas nereikalingų medžių, kitais metais – dar 50, ir taip buvo atvertos visos sumanytos erdvės. „Man pačiam širdį skaudėjo, kai didžiulius medžius kirtome. Netoli tulpmedžio augo štai toks ąžuolas,– seniūnas išskėtė glėbį, rodydamas kamieno storumą.– Adolfas pasakė: „Nori ąžuolo ar tulpmedžio? Jei paliksime ąžuolą, tulpmedis žus.“ Pasirinkome tulpmedį. Po kelerių metų jis atsigavo, išsišakojo. Norint pamatyti mūsų parko grožį, jį reikia bent kartą per mėnesį aplankyti. O rudenį kas per spalvos!“

Meistriškai suformuotos erdvės atskleidžia kiekvieno medžio ar jų kompozicijos grožį. Žavesio parkui suteikia šeši tvenkiniai, skulptūros, 26 t sveriantis Žemaičių vienybės akmuo, atitemptas dar prieš pradedant atnaujinti parką. Akmens atvežimą parėmė nidiškio Algirdo Marčiaus šeima. Tvarkant parką įrengta ir jaunavedžių jau pamėgta meilės prieplauka. „Ant meilės prieplaukos grandinės spynas jau pradeda kabinti. Kai visa grandinė bus spynomis apkabinta, darysime iš jos atitvarą. Mes nemesime jų kaip prancūzai į metalo laužą, o panaudosime unikaliam dalykui sukurti“, – pareiškė Antanas.

Lemia bendravimas

Kad žmogus žinotų, kur jam eiti, ant medinių rodyklių išskaptuoti žemaitiški parko takų pavadinimai. Yra parko atkūrimo pradininko Mykolo Ežerskio, dendrologo Adolfo Kišono, amžinatilsį Telšių mero Vytauto Kleivos ir kiti takai. „V.Kleivai dirbant rajono meru, pavyko gauti lėšų parkui sutvarkyti. Tik viena bėda, kad ta teritorija įvardijama ne parku, bet viešąja erdve. Metus laiko minu slenksčius, bandydamas įteisinti Degaičių parką. Tačiau kol kas niekaip nepasiekiame tikslo. Kai kreipiesi į savivaldybės finansininkus, jie pasako, kad pas mus nėra jokio parko. Ir neduoda nei žmonių, nei specialistų nuolatinei jo priežiūrai“, – guodėsi seniūnas.

A.Kontrimo iniciatyva Degaičių miestelio gyventojai jau ne vienus metus parkui dovanoja gėlių, žiedais džiuginančių nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. „Net nebežinau, kiek ir kokių gėlių esame prisodinę. Vienas patys atveža, kitų važiuojame parsivežti. Nesame nė vieno kelmelio pirkę. Pernai miestelio gyventojai Ruzgai padovanojo 700 našlaičių. Moterys klausia manęs: „Seniūne, ar žinote, kiek vienas našlaičių kelmelis kainuoja? 50 centų.“ Kai paskaičiuoji, visos dovanotos gėlės nemažais pinigais pavirsta. Darbo biržos atsiųsta moteris iš gėlių sukuria įvairias kompozicijas. Parką visi su meile tvarkome.“

O svarbiausia, pasak seniūno, kad nuoširdžiai jį tvarko ir tie, kurie čia ateina dirbti siunčiami darbo biržos. „Neretai manoma, kad „biržiečiai“ nieko negali padaryti. Neteisybė. Parodau, ką ir kaip daryti, dar pamokau, ir viskas kuo puikiausiai žmonėms pasiseka. Vienam darbo biržos atsiųstam vyriškiui pasiūliau pasirinkti: lapus parke grėbti ar rodykles daryti. Be abejo, vyriškis pasirinko pastarąjį užsiėmimą. Išbraižiau raidę. Pamokiau, kaip su kaltu ją iškalti. Jis pabandė. Ir per porą mėnesių visas rodykles padarė. Negali iš žmogaus reikalauti, jo nepamokydamas, kaip ir ką reikia daryti. Viską su „biržiečiais“ pasidarome. Patys susimeistravome ir smulkintuvą, kuriuo šakas į skiedras susmulkiname. Net sugalvojome, kaip lapus susmulkinti. Sugrėbi, sumeti į smulkintuvą, o paskui išbarstai parke. Jokių rūpesčių su lapais“, – patirtimi dalijosi A.Kontrimas.

Bažnyčiai – kultūros namai

Parko pakraštyje stovi jauki medinė bažnytėlė. „Pastatas buvo skirtas kultūros namams, bet, matyt, tas, kuris jį projektavo, jautė, kad ateis laikai, kai miesteliui bus reikalinga bažnyčia. Nieko nereikėjo keisti. Ant scenos tik altorių pastatėme. Net vieta giedotojams buvo“, – pasakojo seniūnas.

Jo pastangomis prie bažnyčios atsirado kryžius. Lėšų jam nupirkti skyrė vienas miestelio gyventojas. „Pastačius kryžių, atėjo moterėlė ir sako: „Seniūne, gal kokią koplytėlę pastatome, aš turiu Mariją.“ Vėl per galvą verčiausi. Pats viską išmūrijau. Ir kokie akmenukai surinkti... Čia Kristaus ašara, čia jo erškėčių vainikas, va čia – jo batelis, o centre – gailestinga Kristaus širdis. Bendromis jėgomis koplytėlę ir pastatėme. Vienas tą, kitas aną davė. Ir užrašą užrašėme: „Tikėk, tikėk, tai tikrai nepakenks“, – apie kiekvieną parko statinį seniūnas galėjo valandomis pasakoti.

Netoli bažnyčios – vaikų darželis. Jis įkurdintas buvusios mokyklos pastate. Tame pačiame pastate įsikūręs paštas. Buvusiose kolūkio dirbtuvėse įrengta sporto salė. Po ūkio griūties pastatas buvo perduotas Telšių „Ateities“ mokyklos filialui Degaičiuose. Uždarius mokyklą, seniūnijai pavyko perimti pastatą su sporto salę. Priešais ją – tinklinio ir krepšinio aikštelės, sūpuoklės, kita vaikams ir paaugliams energiją išlieti padedanti įranga, sukurta vietos žmonių rankomis. „Jei vaikai neturės, kuo užsiimti, jie eis į parką, karstysis po medžius ir nelabai juos galėsi išprašyti. Jie tada paklaus: „Dėde, o kur mums eiti?“ Dabar galiu pasakyti, kad visas aikštynas vaikams įrengtas,– tęsė seniūnas.– Turime ir savo skaudulį – prieš ūkiui suyrant, buvo pastatyti kultūros namai. Dabar jie šmėkšo apgriuvę. Gal kažkada atsiras galimybių pastatą suremontuoti ir pritaikyti miestelio poreikiams, bet kol kas jis mūsų miestelio nepuošia.“ Priešais sporto salę pastatyta vasaros estrada.

„Visi Telšių rajono miesteliai įdomūs ir unikalūs, bet Degaičiai iš jų išsiskiria. Tą jų išskirtinumą, be abejo, kuria seniūnas A.Kontrimas“, – miestelio ypatumus apibendrino Telšių rajono meras Petras Kuizinas, pasidžiaugdamas, kad šioje seniūnijoje žmonės nelaukia, kol jiems kažką padarys. Jie grožį ir jaukumą kuria patys.