Mes prisitaikome prie pokyčių, keičiasi ir supratimas, vertinimas. Lietuva nėra ta šalis, kuri tiesiogiai nukentėtų, bet pasaulis yra labai susijęs, todėl pasakyti, lai kažkas vyksta Indijoje, mūsų tai neliečia – negalime. Mus tai liečia. Nes mes turime skirti finansų gelbėti žmonės arba ten investuoti, priimti žmonės, kurie iš ten bėga.

Arba, jei kažkur nederlius dėl klimato kaitos, maisto kainos kyla ne kur kitur, o pas mus. Pasidairykite parduotuvėse: bulvės iš Egipto, vaisiai iš Pietų Amerikos, riešutai iš Afrikos. Taigi, viskas labai susiję, nors dažnai to ir nematome. Mes taip pat kenčiame nuo, tarkime, šiltų žiemų. Nes jų metu nesušąla erkės, kiti kenkėjai, kurie vasara mus kankina. Po šaltesnės žiemos vasarą viskas yra sveikiau. Išnyksta kenkėjai, susiformuoja mažesnė jų populiacija.

Tai jau yra problema su kuria mes dabar susiduriame, nors kartais to nė nesuprantame. Arba brangsta duona, jos kaina susijusi ne su Lietuvos javų derliumi, o su pasauline grūdų kaina. Jei kažkur siaučia sausra ir yra blogas derlius, mes tai pajusime savo kailiu net tada, kai mūsų derlius bus puikus. Jei gerai pasikapstytume pamatytume, kad konfliktai dėl, tarkime, vandens, jau kyla. Vyksta kova dėl resursų pasiskirstymo Nile. Etiopija statosi užtvanką, o vandens kiekis aukštupyje ir žemupyje – mažėja. Šiaurės Afrikoje vandens resursų klausimai yra vieni sunkiausių. Vyksta derybos, kaip pasidalinti vandenį. Jei daugiau sausringesnių metų, vandens mažėja, žmonių kiekis auga, sąnaudos – taip pat. Tada kyla konfliktai. Mes kartais nesuvokiame, kad vanduo gali būti problema, nes jo turime itin daug. O štai pasaulis labiausia kenčia nuo vandens resursų trūkumo. Nuo troškulio nemiršta, nes tokį kiekį gal ir galima surasti, bet tam, kad galėtum užsiauginti maisto, reikia vandens. O jei tai nepavyksta, susipakuoji daiktus ir vyksti į kitą valstybę.