Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB) vyksta teisinė ir politinė kova. Didesnioji šios tautinės bendrijos dalis protestuoja prieš neskaidrią LŽB vadovybės veiklą. Ginčas vyksta ir dėl demokratijos principų, ir dėl Geros valios fondo pinigų skirstymo. Vilniaus ir Šiaulių krašte net įkurtos alternatyvios žydų bendruomenės, kurių veiklą remia LŽB lyderė Faina Kukliansky su bendražygiais. Dauguma žydų organizacijų narių tai laiko piktybine vadovybės destrukcija.

Veikiausiai vos trečią kartą po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos žydai susirinko į mitingą. Kokios nors sovietų organizuotos manifestacijos, žinoma, nesiskaito. 1970-aisiais Paneriuose žydai reikalavo teisės į etninį atminimą ir galimybės emigruoti į Izraelį. Būta areštų, represijų. Kažkas panašaus vyko ir perestroikos laikais. Tačiau naujausioje nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai pirmas toks precedentas. Dėl ko 2018 metų gegužės 28 dieną Vilniuje, priešais LŽB pastatą, protestavo žydai? Apie tai „Valstiečių laikraštis“ teiravosi Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) lyderio Simono Gurevičiaus.

Patys muša, patys rėkia

Gegužės 28-ąją vyko mitingas. Kokios problemos ir nuotaikos paskatino žmones mitinguoti?

Tądien apie 100 žydų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės susirinko priešais Lietuvos žydų bendruomenės pastatą, kad išreikštų nepasitikėjimą LŽB pirmininke F.Kukliansky, protestą prieš valdžios ir finansų koncentraciją jos vienos rankose ir neskaidrią bendruomenės veiklą. Šiuo metu LŽB atstovauja fondams, lojalių Fainai Kukliansky organizacijų interesams, bet ne Lietuvos žydams. Todėl ir buvo surengta ši simbolinė protesto akcija. Pasirinkta gegužės 28-oji, nes tą dieną turėjo vykti LŽB eilinė ataskaitinė konferencija, kurioje didžiajai daliai Lietuvos žydų nėra atstovaujama.

Pastaruoju metu LŽB gyvenime jaučiama įtampa – oponentai teigia, kad Vilniaus ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės suburtos siekiant išgelbėti žydų nuosavybei atkurti skirtas lėšas. Esą dabartiniai tvarkytojai pravalgo ateities žydų lėšas. Kokia jūsų nuomonė?

Sutinku, kad LŽB lėšos galbūt skirstomos neskaidriai. Daug pasako vien faktas, kad LŽB auditą vykdančių ir jos buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių atsakingi darbuotojai prieš kelerius metus buvo bendradarbiai! Viešųjų pirkimų organizavimo konkursams skiriamos kelios dienos, perkamas didžiulis valandų skaičius, o laimi vis ta pati įmonė.

Tačiau keista šiuos faktus girdėti iš Vilniaus krašto žydų bendruomenės, nes jos pirmininkas Semionas Finkelšteinas kartu yra ir Geros valios fondo valdybos narys. Vien jis vienas, balsuodamas dabartinėje LŽB konferencijoje, turi du balsus, nes, be kita ko, dar atstovauja Lietuvos žydų sporto organizacijai „Makabi“, kuri prieš kelerius metus gavo apie 70 000 eurų finansavimą. Išeina, kad jis, kaip ir dar maža grupelė F.Kukliansky lojalių žmonių, skirsto lėšas, jas panaudoja, o vėliau dar ir skelbia, kad jos netinkamai panaudotos. Vilniaus ir Šiaulių krašto žydų bendruomenės galbūt ir yra sukurtos tik tam, kad atsirastų alternatyva realioms ir Fainai Kukliansky oponuojančioms Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenėms.

Ką manote apie nuskambėjusius teiginius, kad dauguma VŽB narių yra rusakalbiai, kurie net nelabai lojalūs Lietuvai?

Vilniaus žydai nuo seno palaikė, palaiko ir palaikys nepriklausomą Lietuvą. Tai dirbtinai kuriamas šmeižtas apie mūsų bendruomenės narius. Mylime, gerbiame savo šalį ir miestą. Bendruomenės narių skaldymas pagal kalbą yra antisemitizmo kurstymas pačios Lietuvos žydų bendruomenės rankomis. Buvusi VŽB pirmininkė Faina Kukliansky viename straipsnyje pavadino VŽB konferencijoje dalyvavusius žmones žydais, neturinčiais nė lašo litvakiško kraujo. Tai jau net ne įžeidimas, o rasizmas, kylantis negalint susitaikyti su pralaimėjimu rinkimuose.

Kokią įtaką šios peripetijos turės kompensavimo už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą mechanizmui? Kaip reaguoja valdžios atstovai ir užsienio partneriai, taip pat įtraukti į fondo reikalus? Juk vykstantis ginčas skatina antisemitines nuotaikas ir cinišką ironiją, kad visada pykstatės dėl pinigų...

Buvusi VŽB pirmininkė, galbūt neteisėtai išrinkta Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke F.Kukliansky, kartu yra Lietuvos žydų paveldo fondo, vienintelio Geros valios fondo steigėjo, pirmininkė. Ji jau daugiau nei metus neperduoda teisėtai išrinktiems VŽB vadovams finansinių ir kitų dokumentų, turto. Tarptautinių žydų organizacijų pastangomis, nors ir pavėluotai, bet buvo patvirtintas VŽB finansavimas iš Geros valios fondo lėšų. Tik yra viena bėda – norėdama jį gauti, VŽB turi fondui pateikti dokumentus, kurių net ir teismo būdu mums nepavyksta išsireikalauti iš dabartinės šio fondo pirmininkės. Taip atsitinka, kai ta pati žmonių grupė skirsto lėšas, jas naudoja ir tvirtina, ar tinkamai jos panaudotos. Ne dėl pinigų kovojame – mums tai kova už demokratines vertybes, skaidrumą. Siekiame, kad Lietuvos valstybės kompensuota simbolinė suma būtų panaudota visų Lietuvos žydų interesams, o ne mažos grupelės asmeninei naudai.

Kokie bus tolesni jūsų veiksmai?  

Visada stengiamės kalbėtis taikiai ir skatiname dialogą. Tačiau su didžiajai daliai žydų atstovaujančiomis bendruomenėmis LŽB nesikalba. Pasirinkome teisinį kelią, kol kas, ačiū Dievui, mūsų teisininkai skina vien pergales. Atvirai kalbamės su žiniasklaidos atstovais, esame pradėję dialogą su politikais ir tarptautinėmis organizacijomis. Tikimės, kad visa tai nepasibaigs viešojo intereso gynimu prokuratūroje.

Kita varpinė

Kita šalis turi savo tiesą ir teigia, kad nepritariantieji F.Kukliansky bei jos aplinkos veiklai esą negerbia kitos nuomonės ir neva nori iššvaistyti lėšas, kurios skiriamos okupacijų metais prarastai žydų nuosavybei kompensuoti. Apie tai pasakoja vienas aktyviausių iš F.Kukliansky politikos šalininkų, alternatyvios Vilniaus krašto žydų bendruomenės architektas Daumantas Todesas.

Kaip atsitiko, kad Vilniuje ir Šiauliuose į jau suburtas bendruomenes kažkas nebetilpo?

Šiaulių ir Vilniaus padėtis yra ir panaši, ir ne. Šiauliuose bendruomenė susiskirščiusi į tam tikras grupes. Tai išryškėjo pernai, kai buvo keičiama jos valdyba ir pirmininkas. Nuo pirmos minutės prabilta apie atskiros bendruomenės steigimą, nes žmonės nesugebėjo suvienyti savo interesų ir tikslų. <...> Mano sprendimą (įkurti Vilniaus krašto žydų bendruomenę – red. past.) lėmė du veiksniai. Vienas jų – keturių žydų bendruomenių viešas laiškas, kuriame išreikštas nepasitikėjimas LŽB pirmininke F.Kukliansky ir valdyba. Antras – socialiniai tinklai. Diskusijose buvo peržengta labai daug etikos sampratų. Žmonės, kurie naudojasi socialiniais tinklais, jaučiasi kaip aukštuminio bombonešio pilotai. Jie mėto bombas ir mato gražius fejerverkus, dūmus, bet nemato nei kraujo, nei skausmo, nei ašarų. Ir už nieką netsako. Iškeikti žmogų į akis nemalonu, o tai padaryti feisbuke – paprasta. Nenoriu manyti, kad tai darė kokia nors organizuota grupė, bet buvo labai nemalonių ir kryptingų pasisakymų prieš kitaip manančiuosius.

Taigi pirmiausia buvo laiškas. Į jį reaguodami nutarėte kurti alternatyvias struktūras?

Tas keturių bendruomenių laiškas mane labai užgavo. Buvo kalbama visų žmonių vardu. Susitikau su labai daug savo draugų, jie pasakė, kad taip negalvoja. Todėl reikėjo sukurti struktūrą, kuri astovautų kitaip manantiems žmonėms. <....> Susibūrėme, kad dirbtume. Mes palaikome LŽB vadovus.

Kodėl į savo susirinkimą, kaip teigia oponentai, neįsileidote manančiųjų kitaip? Viešumo tikrai nebuvo daug.

Kodėl turime įsileisti tuos, kurie yra nusiteikę prieš mūsų veiklą? <...> Kalbant apie žurnalistus, mes išplatinome oficialų pranešimą spaudai. Reikia kalbėti? Aš pasiruošęs tai daryti.

Dėl ko kilo ginčas? Dėl pinigų, istorinių interpretacijų, ideologijos ar politinių simpatijų?

Kai susirenka žydai, jie kalbasi apie du dalykus: arba apie anūkus, arba apie pinigus. Šiuo atveju kalbame apie pinigus. Čia kaip kai kuriuose uabuose – kol nėra pinigų, visi draugiški, vieningi, džiaugiasi, dirba. Kai tik atsiranda pinigų, prasideda dalybos, kas daugiau nusipelnė jų gauti. Dabar mes esame atgavę tam tikrą savo turėto turto dalį. <...> Tie pinigai skirstomi pagal labai griežtus reikalavimus. 10 metų turime gauti po 3 su trupučiu milijono eurų. Jie visi yra dalijami į tris dalis. Viena dalis skiriama bendruomenės išgyvenimui. Turime regionines bendruomenes, kurioms reikia išgyventi (nuomai, vandeniui, keliems etatams išlaikyti), be to, rūpinamės savo senais žmonėmis ir tai vyksta pagal socialinio centro programą per vietos bendruomenes. Antra dalis lėšų skiriama įvairiems projektams. Tai ir mokymai, ir kultūros paveldas. Tuos pinigus valdo Geros valios fondas. Jis turi savo ekspertų komisiją, savo valdybą ir sprendžia, kam duoti, o kam ne. Čia prasideda pirma konfliktinė situacija. Tas, kas prašė 10 000 eurų, o gavo savo projektui tik 5 000 ir turi pasirašyti, kad jį įvykdys, lieka labai nelaimingas. Trečia dalis, kuri atrodo svarbiausia, – mes gavome baigtinę sumą. 2023-ieji bus paskutiniai mokėjimo metai. Dabar atidedame ateinančių kartų išlaidoms. Iš to, ką gavome, beveik pusė yra atidėta ateities kartoms. Tai kelia itin didelį žmonių, kurie yra įsitikinę, kad jie gali geriau už mus išdalyti pinigus, ir kurie mano, kad palikimas ateities kartoms – neteisingas, nes gyventi reikia šiandien, pasipiktinimą.

***

Kad ir kaip ten būtų – teisinė situacija palanki VŽB, t. y. F.Kukliansky bei D.Todeso oponentams. Trys teismų nutartys įpareigojo LŽB vadovybę perduoti VŽB vadovams pastarosios steigimo ir kitus dokumentus, panaikino ankstesnius LŽB tarybos sprendimus, o 2018 metų gegužės 25 dieną uždraudė F.Kukliansky komandai rinkti naują tarybą, ką buvo planuota padaryti gegužės 28 dieną.