LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kalbos apie Lietuvoje greitu metu turintį pradėti galioti imuniteto pasą kelia audras ne tik opozicijos, bet ir tarp valdančiųjų. Vieni sako, kad atskiro dokumento kurti nereikia, nes jau vasaros pradžioje pradės veikti Europos Sąjungos imuniteto pasas. Taip pat šios priemonės priešininkai atkreipia dėmesį ir į galimą šalies gyventojų diskriminaciją. Tačiau lietuviško galimybių paso šalininkai sako, kad šio paskirtis yra visiškai kita nei europinio.
Kokias papildomas galimybes suteiktų lietuviškas imuniteto pasas ir ar įmanoma išvengti galimos diskriminacijos, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo parlamentarai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Lukas Savickas.
Kodėl Lietuvai reikia atskiro paso? Ar jis atliks kažkokią kitokią funkciją negu Europos Bendrijos kuriamas pasas? Kuo jie skirsis? K. Starkevičius: Dar sausio pradžioje su komitetu nutarėme, kai nagrinėjome turizmo klausimus, kad šis pasas reikalingas, nes mums jau reikia susitaikyti, gyventi su pandemija.
Vienas iš būdų, kad prasidėtų judėjimas, kad atrištume rankas verslui, nes tada buvo viskas uždaryta, kalbėjome apie imuniteto pasą, tada mes jį taip pavadinome, ir netgi tada Vyriausybei rekomendavome, kad iki balandžio 1-osios jau būtų atliktas tam tikras bandomasis to paso testas.
Kodėl dabar jis reikalingas mums šiandien?
Dar visiškai neaišku, kada Europos Sąjunga priims ir nuo kada jis galios. Kad mes viduje galėtume laisviau gyventi ir žmonės psichologiškai geriau jaustųsi, nes dabar ilgas buvimas namuose sukelia didelių ne tik ekonominių, bet ir psichologinių problemų, tai mes tuo keliu ir nuėjome savo siūlymuose. O toliau – mes šitą pasą integruosime į Europos pasą. Europinis pasas bus gal daugiau išorinėmis kelionėmis, o mūsų vidinis galės dar šiek tiek ir skirtis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras sakė, kad planas buvo, kad valstybė testus dengs. Ar tai nebus per didelė našta, jeigu kiekvieno renginio ar kiekvieno žmogaus noras prasitestuoti bus dengiamas valstybės lėšomis? Jums tai neatrodo per didelė suma?
K. Starkevičius: Aš galvoju, kad čia šiek tiek kvepia prabanga ir nebūčiau toks optimistas kaip viceministras, kad mes sugebėsime viską padengti. Tada galėtų atsirasti tam tikra diskriminacija. Štai, sugalvojau nueiti į koncertą, į renginį, o testuoja iš visų mūsų pinigų. Galvoju, kad čia turi atsirasti tam tikros proporcijos. Galbūt, jei restorano savininkas norės daugiau klientų, jis irgi dalį testų dengs, bet čia jau reikia kalbėti su verslu.
Kaip jums, Lukai, atrodo, ar tas testų padengimas valstybės lėšomis atrodo logiškas sprendimas? Vis tiek kažkokią išeitį reikės rasti.
L. Savickas: Kai mes turime iš esmės ydingai laike sukonstruotą sprendimą, kad ir iš kurios pusės mes į jį žiūrėtume, mes vis tiek matome problemas. Ir štai – puikus jūsų pavyzdys. Jūs sakote, kad anksčiau ekonomikos ir inovacijų viceministras sakė, kad lėšomis dengsime testų atlikimą. Tokiu atveju, valstybė iš esmės dotuos tuos piliečius, kurie nori išeiti prabangios vakarienės į restoraną, ir norėdami juos išleisti mes mokėsime už jų kaštus, kad jie pasidarytų testą.
Kita vertus, jeigu mes nedotuosime testų, sukursime nevienodas sąlygas tiems, kurie negali sau leisti nusipirkti testo, ir preferencija bus tiems Lietuvos piliečiams, kurie galės sau leisti pasidaryti tą testą.
Kaip bepasižiūrėsime, kol mes negalėsime pasiūlyti žmonėms masinės vakcinacijos sprendimo, tol nevienodos sąlygos išliks, kurios kels įtampą visuomenėje. Kaip bepasižiūrėsime, jau tiek laiko praėjus, kai galimybių pasas turėjo daug daugiau pagrindo, lieka vis mažiau pagrindo kurti tokį laikiną, trumpą, reikalaujantį resursų, tačiau akivaizdžiai papildomų iššūkių ir problemų visuomenėje sukelsiantį sprendimą.
