Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lygumų platybėje įsikūręs miestelis vilioja užsukti

Šunskai – nedidelis, beveik 300 metų skaičiuojantis miestelis pačiame Suvalkijos (Sūduvos) centre. Jis garsus ne tiek derlingomis apylinkėmis, kiek savo žmonėmis – mokslininkais, kūrėjais, ūkininkais.

Praeitis neatsiejama nuo dabarties

Šunskuose gyvenantis teologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Kęstutis Žemaitis, tyrinėjęs šio krašto istoriją ir parašęs knygą apie Šunskų miestelį, yra linkęs papolemizuoti su istoriku, kunigu Jonu Totoraičiu, kuris teigė, kad Šunskai atsirado ne anksčiau, kaip po 1744 m. „Vilkaviškio valsčiaus sąrašuose, sudarytuose 1738 m., jau minimi Šunskai ir net išvardyti gyventojai. Tarp jų paminėtas ūkininkas Šumskas, nuo kurio pavardės ir reikėtų kildinti mūsų miestelio vardą“, – teigė K.Žemaitis ir pridūrė, kad gali būti, jog miestelis yra dar senesnis, įsikūręs apie 1670 m. Tik tiesiogiai užfiksuoto tokio fakto neišlikę.

Pasak K.Žemaičio, ne iš karto kaimas ir miestelis buvo pavadintas Šunskų vardu. Iš pradžių tai buvo Šumskas, paskui – Šumskai ir tik nuo praėjusio amžiaus pradžios įsivyravo Šunskų pavadinimas. Šunskų miestelis visada buvo nedidelis ir gana savotiškas – jame niekada nebuvo žydų bendruomenės. Todėl Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo gana ramu – nebuvo jokių žydų pogromų, nes ir šios tautybės žmonės čia negyveno.

Šunskietis profesorius Kęstutis Žemaitis teigė, kad Šunskai gali būti kur kas senesni, nei dabar manoma (R. Kazakevičienės nuotr.)

„Manoma, kad iš Šunskų yra kilę apie 50 kunigų, iš čia kilę ir vieni iš 1863 m. sukilimo vadų broliai Katiliai, su Šunskais susiję tokie literatūros ir visuomenės žmonės kaip Kazys Bridžius, Vincas Pietaris, taip pat vyskupas Vincentas Borisevičius. Vertėtų paminėti ir garsų pedagogą Tomą Ferdinandą Žilinską“, – pasakojo K.Žemaitis. Anot jo, ir dabar Šunskų miestelis traukia žmones – yra vos už 10 kilometrų nuo Marijampolės, o iki „Via Baltica“ magistralės – dar arčiau. „Vienam savo kolegai vilniečiui, kai jis nusistebėjo mano gyvenimu kaime, sakiau, kad aš greičiau nuvažiuoju iš Šunskų į Marijampolę, negu jis pervažiuoja per Vilnių“, – kaimo ir didmiesčio patogumus lygino ne tik Vytauto Didžiojo universitete dėstytojaujantis, bet ir Marijampolės kolegijos kapelionu dirbantis K.Žemaitis.

Laikas pakeitė veidą

Dešimtuosius metus Šunskų seniūnu dirbantis Rimantas Lekeckas „Valstiečių laikraščiui“ neneigė, kad emigracija ir mirtingumas vis ištuština po keletą miestelio trobų. Šiuo metu Šunskuose gyvenamąją vietą deklaravę 456 gyventojai, o anksčiau jų būdavo apie 550. Tačiau yra pasiturinčiai gyvenančių ūkininkų, kurių anūkai statosi naujus namus ir juose kuriasi. „Negaliu sakyti, kad gyvenvietė labai į visus šonus plečiasi, bet per metus išdygsta 1–2 nauji namukai“, – pasakojo seniūnas. Nuo pernai Šunskai naujakuriams patrauklūs dar ir dėl modernizuotos vandentvarkos sistemos.

„Šunskai – žemės ūkio kraštas, bet kai reikia į artojų varžybas rasti artoją, tai pas mus Šunskuose daugiau galima rasti automobiliams vežti skirtų priekabų nei akėčių“, – pasakojo seniūnas ir vis dėlto pripažino, kad žemdirbystė nuo jų miestelio gyventojų nenutolusi. Dažnas miestelio gyventojas – ūkininkas. Ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantis Šunskų gyventojas Algis Blockus „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad dabar augantis jaunimas nelabai linkęs ateitį sieti su kaimu. „Prieš penkerius metus ir mano vyresnis anūkas pabandė ūkininkauti, bet po poros savaičių pasakė, kad žemės ūkis – ne jam. Dabar jaunesnis anūkas grįžo į kaimą baigęs mokslus. Tai gal jis ir ūkininkaus“, – vylėsi A.Blockus, kad turės kam palikti ūkį.

Algis Blockus (R. Kazakevičienės nuotr.)

Ūkininkas pasakojo, kad, be jo anūko, Šunskų krašte yra dar keletas jaunų vyrų – Almantas Kmieliauskas, Giedrius Stankevičius, broliai Frėderiai, kurie ūkininkauja. Vien tik Šunskų miestelyje registruoti 26 ūkininkai. „Mes išsiskiriame iš kitų žemdirbyste užsiimančių Marijampolės seniūnijų, nes esame vieninteliai, neturintys žemės ūkio bendrovės. Viską taip privatizavo, kad bendrovių neliko. Tada atsirado gana stambių ūkininkų. Bent 6 ūkininkai valdo per 50 ha žemės“, – apie šunskiečių gyvenimo būdą sakė R.Lekeckas.

Ne vien žemės ūkis

Pastaraisiais metais Šunskuose kuriasi ne vien tik ūkininkai, bet ir smulkūs verslininkai. Tiesa, prieš kelerius metus jų būta gal kiek daugiau, nei yra dabar. Yra likęs danų valdomos siuvyklos sukirpimo cechas, buvusiose kolūkio dirbtuvėse išlikęs „Faber klasika“ baldų cechas, kuriame gaminami prabangūs sendinti baldai. Atidaryta nauja lentpjūvė, iš kurios pagaminta produkcija iškeliauja į Lenkijos rinką. Metalo apdirbimo įmonė pasistatė naują cechą ir siūlo dažymo paslaugas – netradiciniu milteliniu būdu dažo metalinius laiptų, balkonų turėklus, metalines detales.

Taip pat veikia miško ruošos darbų įmonė – pagal klientų pageidavimus kerta mišką, miškavežiais išveža medieną. Šunskų seniūnas R.Lekeckas neslėpė, kad viena kita atsirandanti darbo vieta dažniausiai būna skirta vyrams. O moterims įsidarbinti gana sudėtinga. „Šunskuose buvo surengta darbo mugė, kurios metu nors ir buvo siūlomas darbas moterims Marijampolėje, o į darbą buvo ketinama net vežioti, neatėjo nė viena“, – stebėjosi seniūnas ir pridūrė, kad aplink darbai nesimėto.

„Net elektros nedegame naktimis, kad tik gimstamumas didėtų, bet ir tai menkai padeda“, – juokavo Šunskų seniūnas R.Lekeckas (R. Kazakevičienės nuotr.)

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas seniūnas neslėpė, kad vienas didžiausių rūpesčių – mokyklos ateitis. Mat kai dalis tėvų važinėja į darbą Marijampolėje, ten jie išsiveža ir savo vaikus. Todėl nuogąstaujama, kad laikui bėgant mokykla iš pagrindinės gali virsti tik pradine. Juolab kad demografinė situacija nekokia: vaikų gimsta vos keliolika, o kasmet miršta per 30 gyventojų. „Siekiame, kad tik kuo daugiau vaikų mūsų miestelyje būtų. Net elektros nedegame naktimis, kad tik gimstamumas didėtų, bet ir tai menkai padeda“, – juokavo R.Lekeckas.

Akcentuose – fazanai ir silkės

Dabar gal tik vietos gyventojai dar pamena, kad sovietmečiu ties Šunskais buvo įkurtas didžiulis fazanynas, kuriame išauginti fazanai būdavo paleidžiami į mišką, kad juos galėtų sumedžioti čia atvykę pramogauti sovietinės valdžios šulai. Ir dabar seniūnas R.Lekeckas puoselėja mintį Šunskų parke įkurti nedidelį fazanyną, kad lankytojai galėtų pamatyti, kaip atrodo šie paukščiai, puošiantys ir Šunskų miestelio herbą.

Be fazanų, šunskiečiai ketina parke atkurti ir silkių kasyklą. Apie šios kasyklos atsiradimą pasakojamos kelios istorijos, perduodamos iš lūpų į lūpas. Jomis ketinama remtis kuriant turistinį taką miestelį aplankantiems svečiams. Taip šunskiečiai bandys išgyvendinti kitą miestelio bėdą – miestelio centre autobusų stotelėje ant suolelio sėdinčius girtuoklius.

Seniūnas pasidžiaugė, kad nedidelį skverelį, kur vyksta mažesni kultūriniai susibūrimai, jau papuošė šviestuvai, įrengti takai, o vietoje sąvartyno įkurtame Šunskų parke vyksta visos didžiosios miestelio šventės. Prie teritorijų tvarkymo, švenčių organizavimo nemenkai prisideda ir Šunskų kaimo bendruomenė. Jos pirmininkė Lina Mileckienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jau tradiciniais jų renginiais yra tapusios Užgavėnės, Žolinė, sporto varžybos tarp Šunskų miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų. „Labai norėtume turėti bendruomenės namus, kur galėtume susirinkti, pasidžiaugti, pasiguosti, pabūti drauge. Bet kol kas mes jų neturime, todėl gana dažnai susiburiame seniūnijos salėje, o šiltuoju metų laiku – skvere, parke“, – pasakojo L.Mileckienė.

Aktyvūs ir saviti

Šunskuose kultūrinis gyvenimas, anot Šunskų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorės bei folkloro ansamblio „Žvirgždė“ vadovės Eglės Alenskaitės, išsiskiria tokiais renginiais, kokių nelabai rasime kitame miestelyje. Šunskiečiai jau nuo 2007 m. Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį – rengia tradicines kapelų varžytuves „Ant tėvelio didžio dvaro“. Iš pradžių jos vykdavo Šunskų miške, o įrengus parką – naujoje vietoje.

Eglė Alenskaitė (R. Kazakevičienės nuotr.)

Dar vienas šunskiečių sumanymas, ko nedaro kiti, – rengti paramos vakarus prie gyvo laužo su gitara ir dainomis. Idėją paskatino maestro Vytauto Kernagio liga, o po jo mirties prie laužo vakaro metu surinktas lėšas šunskiečiai skiria vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis. Iš šio sumanymo išsirutuliojo dar vienas kultūrinis renginys „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, kuris iš Šunskų jau persikėlė į Marijampolę.

Šunskiečiai rengia ir kitur Lietuvoje neįprastus Vėlinių žygius – lanko nelankomas senas kapines. Vėlinių dieną jie patraukia ir į Puskepurius, kur yra dvejos neveikiančios kapinaitės, ir į kitus kaimus. Šunskų folkloro ansamblio „Žvirgždė“ iniciatyva tradicijos išsirutuliojo per folklorą. Mat ir pati E.Alenskaitė dar mokykloje dalyvavo vaikų folkloro ansamblyje, o 1998 m. atėjo į suaugusiųjų ansamblį ir jame liko, tapo vadove, baigusia etnologijos ir folkloristikos mokslus.

Šunskai savo istoriją skaičiuoja šimtmečiais (R. Kazakevičienės nuotr.)

Rekomenduojami video