LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pernai ir šiemet piniginei socialinei paramai finansuoti savivaldybėms buvo skirta po 228,7 mln. eurų. Praėjusiais metais savivaldybės nepanaudojo apie 126 mln. eurų šių lėšų.
Didžiausią nepanaudotų lėšų dalį – 64,4 proc. – savivaldybės skyrė kitoms socialinėms reikmėms finansuoti. Pavyzdžiui, socialinės globos paslaugoms apmokėti, neįgaliųjų gyvenimo kokybei gerinti, vaikų iš nepasiturinčių šeimų studijoms remti, specialiosios techninės pagalbos priemonėms įsigyti ir kt.
Likusią beveik visą nepanaudotą sumą „suvalgė“ kitos savivaldybių reikmės: buvo steigiamos ikimokyklinės ugdymo grupės, finansuojamas neformalusis ugdymas, dengiamos skolos, tvarkomas miestas, jo gatvės.
Pernai daugiausia socialinei paramai skirtų lėšų nepanaudojo: Akmenės (71,9 proc.), Šilalės (70,8 proc.), Švenčionių (66,8 proc.), Kretingos (66,5 proc.), Raseinių (65 proc.) rajonų bei Šiaulių miesto (66,6 proc.) savivaldybės.
Mažiausiai nepanaudotų šiam tikslui lėšų liko Rokiškio (38,7 proc.), Kalvarijos (37,8 proc.), Biržų (37,3 proc.) rajonų bei Neringos miesto (18,9 proc.) biudžete. „Valstiečių laikraštis“ domėjosi, kaip kai kurios savivaldybės panaudojo sutaupytas piniginei socialinei paramai skirtas lėšas. Nurėžė paramą Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis pasakojo, kad jų rajone nuo 2014 m. visose seniūnijose buvo suformuotos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos. Jų atstovai kvietėsi ir išaiškino asmenis, įtariamus neteisėtai gaunančius pašalpas, pavyzdžiui, dirbančius nelegalų darbą ir pan. Taip rajone sumažėjo neteisėtai pašalpas gaunančiųjų skaičius. 2014 m. komisijos dėmesį buvo patraukę 527 asmenys, 148 asmenims nutrauktas pašalpų mokėjimas. Per 2015 m. į komisijos akiratį buvo patekę 297 asmenys, pašalpų nuspręsta nebemokėti 83 asmenims. Mažėjant pašalpų gavėjų skaičiui, buvo taupomos socialinei paramai skirtos lėšos. Tad pernai Šilutės savivaldybėje buvo nepanaudota 540 tūkst. eurų. Iš jų 235 tūkst. eurų buvo skirta kitai socialinei paramai, o likusi dalis –kitiems savivaldybės įstaigų poreikiams: seniūnijų socialinių darbuotojų gerovei pagerinti bei priedams prie atlyginimų mokėti, transporto išlaidoms padengti ir kt. Pinigų buvo skirta Saugų vaikų ir Šilutės senelių globos namams, Šilutės socialinių paslaugų centrui. Net 66 tūkst. eurų atiteko rajono švietimo reikmėms, 229 tūkst. eurų – Savivaldybės investicinių programų skoloms padengti (už pavėžėjimą, šildymą ir kt.). „Kur panaudoti pinigus, sprendžia nepanaudotų lėšų skirstymo komisija. Žinoma, norėtųsi, kad daugiau pinigų būtų skiriama kitai socialinei paramai, tačiau didžiausia dalis nepanaudotų lėšų buvo skirta Savivaldybės investicinių programų skoloms padengti“, – aiškino A.Šimelionis. Kokioms reikmėms skyrė daugiau nei 1 mln. eurų nepanaudotų socialinei paramai skirtų lėšų, pasakojo ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė. Ji teigė, kad lėšos Tarybos sprendimu buvo skirtos Socialinės paramos centrui finansuoti ( 266,8 tūkst. eurų), asmenims globos įstaigose apgyvendinti (241,3 tūkst. eurų), keleiviams lengvatiniu tarifu pervežti (624,5 tūkst. eurų), parapijos namams finansuoti (44,2 tūkst. eurų), išlaidoms už šilumos energiją subsidijuoti (58,8 tūkst. eurų). Remontavo pastatus Ukmergės rajono savivaldybė ne piniginėms išmokoms, o kitai socialinei paramai skyrė sutaupytus 1 mln. 488,6 tūkst. eurų. Pasak šios savivaldybės Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Radvilienės, daugiausia lėšų – 378,9 tūkst. eurų atiteko vaikų globos namams išlaikyti, net 296,7 tūkst. – socialinių išmokų skaičiavimui administruoti, 167 tūkst. –Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro veiklai užtikrinti, 131 tūkst. –suaugusiems asmenims socialinės globos įstaigose išlaikyti. Kitoms savivaldybės reikmėms finansuoti panaudota liūto dalis – 654,5 tūkst. eurų: pinigų skirta pirčiai įrengti, savivaldybės biudžetinėms įstaigoms bei seniūnijų pastatams išlaikyti ir remontuoti, miesto aplinkai prižiūrėti, nuostoliams, susidariusiems dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensuoti ir kitoms reikmėms. Nepanaudojo per 1,5 mln. Šalčininkų rajono savivaldybėje iš pernai skirtų daugiau nei 4 mln. eurų socialinės paramos lėšų panaudota daugiau nei pusė, nepanaudota – 1 mln. 670 tūkst. eurų. „Sutaupytas lėšas skyrėme Socialinio paslaugų centro paslaugoms teikti – 104,1 tūkst. eurų, senelių globos namams – 224 tūkst., vaikų globos namams – 243,1 tūkst., sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrui – 98,8 tūkst. Taip pat nepasiturintiems gyventojams kaip vienkartinė parama išdalyti 30,9 tūkst. eurų, už 7 tūkst. eurų pritaikyti būstai neįgaliems žmonėms ir kt. Kitoms savivaldybės reikmėms buvo skirta 540 tūkst. eurų“, – sakė Šalčininkų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič. Kiti kalbinti savivaldybių atstovai tikino, kad nuo liepos padidinta minimali mėnesinė alga nurėžė socialines išmokas dar didesniam skaičiui gyventojų. Kiek žmonių jas praras, paaiškės tik spalį. Faktai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam socialinės pašalpos gavėjui 2015 m. Lietuvoje siekė 58,2 euro, o 2016 m. pirmąjį ketvirtį – 57,2 euro. Vidutiniškai per vieną 2016 m. pirmojo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 103,4 tūkst. asmenų – 3,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Socialinė pašalpa priklauso tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 102 eurai vienam asmeniui. Siekė rezultato
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras Socialinė parama susideda iš dviejų dalių. Tai – pašalpos, dažnai mėgstama sakyti, kad mes jas atimame, ir kompensacijos už šilumą bei karštą vandenį. Akmenės rajone yra daug daugiabučių, todėl 2012 m. buvo paleistos biokuro katilinės. Palyginti su 2008 m., šiemet šildymo kaina sumažėjo 42 proc. Galime sakyti, kad 42 proc. mažiau reikės mokėti ir kompensacijų už šildymą. Daugelis žmonių šiuo paramos mechanizmu naudojosi neteisėtai. Turėjome sudarę darbo grupę, kuri stebėjo rezultatus. Pirmais metais beveik kas mėnesį keisdavome pašalpų mokėjimo tvarką, komisijos nagrinėdavo abejotinus pašalpų skyrimo atvejus. Jei šiandien man atvestumėte žmogų, kuriam atėmėme ar neišmokėjome pašalpos, nors ši priklausė, aš asmeniškai atiduosiu jam savo lėšas. Ne viską išleido Svetlana Kulpina, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Jei savivaldybė nepaskirsto turimų pinigų socialinėms reikmėms ir skundžiasi, kad trūksta lėšų, yra negerai. Savivaldybių taryboms suteikti nemaži įgaliojimai spręsti šias problemas. Tokiu atveju kyla klausimas, ar tikrai elgiamasi racionaliai ir toliaregiškai. Juk pagrindinis siekis – paramą skirti taikliai, įvertinus individualią situaciją, tiems, kam labiausiai jos reikia. 100 proc. nepanaudotas lėšas kitai socialinei paramai paskirstė tik Panevėžio bei Šiaulių miestų, Birštono, Biržų, Elektrėnų, Kauno, Kretingos, Pagėgių, Rokiškio rajonų savivaldybės. Visos savivaldybės 64,4 proc. nepanaudotų lėšų skyrė kitai socialinei paramai, 21,7 proc. – savivaldybių reikmėms, o 13,9 proc. lėšų liko neperskirstyta. 
