LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nors Vyriausybė suteikė gerokai didesnę laisvę išskirtinai Joninių šventei, kai kurie ribojimai organizatorius pribloškė. Valdžia, atsisakiusi minties priversti visus linksmintis sėdomis, įpareigojo ratelius eiti ar per laužą šokinėti tik su kaukėmis. O ir ištroškus ar išalkus, užkąsti bus galima nebent iš savos pintinės – jokia prekyba švenčių vietose negalima.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visiškai laisvei dar per anksti. Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje darbuotojos pina puošmenas iš ąžuolo lapų – ruošiasi Joninių šventei. Šienaujamos pakelės, kad būtų kuo patogiau eiti paparčio žiedo ieškoti. Tvarkomos pievos, kur vyks pagrindinė šventės dalis. Na, o varduvininkams ruošiamos tradicinės staigmenos.
Vyriausybė suteikė gerokai daugiau laisvės išskirtinai Joninių renginiams ir dalyvių skaičiaus neriboja. Nereikės žmonėms ir linksmintis tik sėdomis. „Šventinių renginių organizatoriams sudėtinga užtikrinti elektroninę išankstinę registraciją ir suprantame daug žmonių.
Sudėtingas procesas ir galbūt sudėtinga dėl šventės pobūdžio reikalauti, kad visi sėdėtų. Tai tuos reikalavimus šventiniams laikotarpiui pašvelninome“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tad Rumšiškėse laukiama bemaž 2000 tūkstančių žmonių ir po daugelio metų jie galės šėlti per naktį, su vidurnakčio laužais ir saulės pasitikimu rytą.
„Labai džiaugiamės, kad beveik po dvidešimties metų įgyvendiname tai. Bus ir tradicinės privalomos dalys – prausimasis, šokiai, dainos, ugnies apeigos ir saulės sutikimas“, – teigė kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Braziulienė. Tik suksis mažesniais rateliais, nesidalys bendru duonos kepalu.
O ir kupoliauti ar per naktinį laužą šokinėti privalės dėvėdami kaukes – švenčių organizatoriai šį reikalavimą vadina pertekliniu. Kaip priversti tokiame karštyje žmones kelias valandas šusti po kaukėmis, neišmanantys.
„Daugiausia klausimų, kaip suvaldyti visus būsimus šventės lankytojus, kad atsakingai dėvėtų kaukes – teritorija didžiulė – 200 hektarų. Pasirinkimo veiklai, ką tu norėtum per tą šventę veikti, yra tikrai daug, bet klausimų keliantis vienintelis tas reikalavimas“,– aiškina Muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.
Kaune, Nemuno ir Neries santakoje pluša technika: pjauna žolę, stato sceną. Renginio organizatoriai – Kauno kultūros centras, sako telkia pajėgas ir srautus valdys, ir kad visi kaukėti būtų prižiūrėti.
„Bus viešoji tvarka, pasitelksime į pagalbą policiją, apsauginių papildomų, kad reguliuotume tuos srautus ir prašysime žmonių, kad laikytųsi atstumo. Su tomis kaukėmis vargina tokiu šiltu vasaros metu, bet turime išgyventi ir laikytis maksimaliai, kad išliptume iš visų nesklandumų“, – įsitikinusi kultūros centro vadovė Erika Stepankevičienė.
Atėję į šventę žmonės negalės nusipirkti nei gaiviųjų gėrimų, nei užkandžių, mat prekybininkams suktis čia vyriausybė neleido. Tai stebina dalį verslininkų. Jie sako, kad dalyvavimas šventėse po sunkių karantino metų būtų ir šiokia tokia paspirtis, ir teigia užjaučiantys į šventę atėjusius žmones.
„Jeigu karšta, tai troškina, jei ilgesnis renginys, tai žmonės išalksta – ir ką jiems tada daryt? Mes vis važiuodavome į tuos renginius, o paskutinis buvo pernai metų, o paskutinis buvo pernai pavasarį Vilniaus Kaziukas, ir tai buvo 50 proc. pajėgumu, ir nuo to laiko nieko“, – atskleidžia „Bernelių užeiga“ savininkas Adas Jazbutis.
Valdžia atšauna, kad prekyba maistu nesuderinama su kaukių dėvėjimu. „Kadangi žmonės įpareigoti tokiuose renginiuose dėvėti kaukes, tai geriau būtų nepradėti diskutuoti, kokiomis sąlygomis ta prekyba maistu turėtų vykti, tada operacijų vadovas turėtų išleisti papildomą aplinkraštį tam tikslui. Saugumo reikalavimų laikytis reikia, jeigu nenorime naujo epizodo su delta mutacija“, – atkerta I. Šimonytė.
Tad štai Rumšiškėse dalyviai kviečiami atvykti ne tik su savais pledais, bet ir lauknešėliais. Tiesa, norintieji svaigintis alkoholiu, iš šventės bus išprašyti.
