Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Politikai nuščiuvo: prabilo rinkėjai

Pirmasis Seimo rinkimų turas jau pakeitė politinės šalies ateities kontūrus, bet jie dar neryškūs.

Šiapus ir anapus

Sakoma, kad nacionaliniai rinkimai į valdžią patekusius Lietuvos politikus pagydo nuo keistos klausos ligos: kartą per ketverius metus Seimo nariai pradeda girdėti, ką jiems sako rinkėjai.  Neretai toks klausos atgavimas būna pavėluotas ir sukelia įvairių komplikacijų, pirmiausia asmeninių. Šįkart daugumos „tautos tarnų“ klausa buvo iki skausmo įtempta spalio 9-osios naktį, kai iš rinkimų apylinkių pradėjo plaukti pirmieji Seimo rinkimų rezultatai. Ką iš tikrųjų jiems pasakė prie balsavimo urnų atėję 1 271 137 Lietuvos piliečiai, dar ilgai aiškinsis politologai, sociologai, kiti visuomenės nuotaikas ir nuostatas tyrinėjantys specialistai. Tautai atstovaujantiems politikams ši skaičių kalba pirmiausia reiškia esminę jų pačių likimo permainą: ketverius metus kovoti dėl geresnės tautos ateities Seime ar lėkti už borto, ten, kur kasdienybės kovoje už išlikimą ir savo šeimos gerovę kaip įmanydami kapstosi jų pačių rinkėjai.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, spalio 9 d. vykusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 50,52 proc. rinkėjų sąrašuose esančių piliečių. Dar 161 072 jau buvo „nubalsavę kojomis“: tiek žmonių, oficialiais duomenimis, emigravo iš Lietuvos nuo praėjusių Seimo rinkimų. Jei šį skaičių palygintume su Seimo narių mandatų skirstymo kvota daugiamandatėje rinkimų apygardoje, balsavimo teisę turintys išvykusieji būtų galėję išrinkti 11 Seimo narių. Dabar už juos tai padarė kiti.

Skaičių kalba

Pirminiai VRK duomenys, gauti iš visų, išskyrus vieną, rinkimų apylinkių, rodo, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnė Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai: jie surinko 21,66 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir gavo 20 mandatų. Antroje vietoje, atsilikusi tik 1 474 balsais, atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (21,54 proc.), iš pat pradžių rinkimų lenktynėse išsiveržusi į priekį ir tik balsų skaičiavimo pabaigoje truputį nusileidusi konservatoriams. „Valstiečiai ir žalieji“ iškovojo 19 mandatų. Trečioje vietoje, gavusi 14,43 proc. balsų, liko Lietuvos socialdemokratų partija. Jai teko 13 mandatų. Toliau eina Liberalų sąjūdis su 8 mandatais (9,04 proc. rinkėjų balsų). Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga užėmė 5 vietą (5,49 proc.) ir gavo 5 Seimo mandatus. Tiek pat mandatų iškovojo ir po jų einanti partija „Tvarka ir teisingumas“, už kurią balsavo 5,33 proc. rinkėjų. Kitoms partijoms ir koalicijoms daugiamandatėje apygardoje mandatų pelnyti nepavyko. Taigi, pusę Seimo narių balsų išsidalijo 6 politinės partijos.

Tarp jų nėra per praėjusius Seimo rinkimus geriausiai pasirodžiusios Darbo partijos, kuri prieš 4 metus gavo 19,84 proc. rinkėjų balsų. Šįkart ji surinko vos 4,69 proc. ir nepateko į Seimą. Daugiamandatėje apygardoje rinkėjų balsų pritrūko ir Antikorupcinei N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijai: už ją balsavo 6,06 proc. piliečių. Kad jos atstovai patektų į Seimą, reikėjo peržengti koalicijoms iškeltą 7 proc. rinkėjų balsų barjerą.

Jau pateko į Seimą

Remiantis pirminiais VRK duomenimis apie balsavimo rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose bei rinkėjų reitinguotais partijų kandidatų sąrašais, į Seimą pateko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Agnė Bilotaitė, Rasa Juknevičienė, Žygimantas Pavilionis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Mantas Adomėnas, Tadas Langaitis, Dainius Kreivys, Mykolas Majauskas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Jurgis Razma, Kęstutis Masiulis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Emanuelis Zingeris, Audronius Ažubalis.

Seimo nario mandatą turėtų gauti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė, Aurelijus Veryga, Povilas Urbšys, Eugenijus Jovaiša, Dainius Kepenis, Stasys Jakeliūnas, Viktoras Pranckietis, Andriejus Stančikas, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Valerijus Simulik, Jonas Jarutis, Bronius Markauskas, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė, Viktoras Rinkevičius, Stasys Tumėnas bei Virgilijus Poderys.

Jau po pirmojo rinkimų rato Seimo durys atsivėrė ir socialdemokratams Algirdui Butkevičiui, Gediminui Kirkilui, Rasai Budbergytei, Algirdui Sysui, Juozui Olekui, Juliui Sabatauskui, Jurui Poželai, Algimantui Salamakinui, Linui Linkevičiui, Ramintai Popovienei, Irenai Šiaulienei, Juozui Bernatoniui, Rimantei Šalaševičiūtei.

Naujame Seime darbuosis ir Liberalų sąjūdžio nariai Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Gintaras Steponavičius, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vitalijus Gailius, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas ir Kęstutis Glaveckas. Rinkėjai taip pat delegavo į Seimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovus Ritą Tamašunienę, Vandą Kravčionok, Zbignev Jedinskij, Jaroslav Narkevič, Michal Mackevič, Leonard Talmont ir Česlav Olševski. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjai į Seimą išrinko Remigijų Žemaitaitį, Petrą Gražulį, Kęstutį Pūką, Kęstą Komskį ir Rimą Andrikį.

Ačiū, nebereikia

Spalio 9-oji lemtinga tapo ir beveik 30 dabartinių Seimo narių, kurie rinkėjų valia turės netrukus jį palikti. Pirminiais duomenimis, naujame Seime nebebus „darbiečių“ Vytauto Gapšio, Gintaro Tamošiūno, Artūro Paulausko, Valdo Skarbaliaus, Sergejaus Ursulo, Vilijos Filipovičienės, Sergejaus Dmitrijevo, Mečislovo Zasčiurinsko, Vydo Gedvilo, Raimundo Paliuko, Kęstučio Daukšio, Audronės Pitrėnienės, ZitosŽvikienės, Ričardo Sargūno, Šarūno Biručio, Viktoro Fiodorovo, Gedimino Jakavonio ir Raimundo Markausko. Visi jie nepateko ir į antrąjį rinkimų turą vienmandatėse rinkimų apygardose.

Rinkėjams neprireikė ir kitų dabartinių Seimo narių – Audriaus Nako, Jono Varkalos,  Vidos Marijos Čigriejienės, Arimanto Dumčiaus, Remigijaus Ačo – paslaugų. Naujame parlamente greičiausiai nepamatysime ir Sauliaus Bucevičiaus, Jolitos Vaickienės, Rimo Ručio, Eduardo Šablinsko, Albino Mitrulevičiaus, Arūno Dudėno, Broniaus Paužos ir Antano Nesteckio.

Politinė švytuoklė

Politologas Laurynas Kasčiūnas, svarstydamas apie pirminius Seimo rinkimų rezultatus, „Valstiečių laikraščiui“ sakė manantis, kad suveikė politinės švytuoklės principas. „Socialdemokratai patyrė pralaimėjimą. Jie ne vienus metus aukštai laikėsi visose apklausose, atrodė nepajudinami ir nenugalimi, bet tapo kuklioje trečioje vietoje likusia politine jėga. Manau, tai yra aiškus signalas, kad mandato tęsti darbus jie toliau nebeturi“, – sakė pašnekovas. L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Liberalų sąjūdis sugebėjo peržengti 5 proc. barjerą, ir tai yra tikrai nemažas šios partijos laimėjimas, nes buvo kilęs pavojus nepatekti į parlamentą. „Darbo partijai nepavyko to padaryti, o tai jau yra beveik neįtikėtinas politinis krachas. Juk dar beveik prieš savaitę atrodė, kad jiems tikrai pavyks peržengti 5 proc. barjerą. Aš tikrai maniau, kad Seime nebebus „Tvarkos ir teisingumo“, bet, atrodo, jie turi savybę išgyventi“, – pridūrė L.Kasčiūnas.

„Kol kas rinkimų švytuoklė švystelėjo taip, kad Seime nebeliko Darbo partijos, tačiau spręsti apie tai, ar iš tikrųjų suveikė šis principas, bus galima tik po antrojo rinkimų turo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas. Jam nepasirodė įtikinantys ligi šiol politiniuose reitinguose besipuikavusio socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus paaiškinimai, kodėl ši partija taip prastai pasirodė pirmajame rinkimų ture. „Šyptelėjau išgirdęs premjero žodžius, kad politiniai išpuoliai prieš rinkimus buvo nukreipti ir prieš jį patį bei jo šeimą. Aš manau, kad tai yra ketverių metų, kai socialdemokratai vadovavo valdančiajai koalicijai, veiklos įvertinimas. Suprantama, premjeras negali pasakyti, kad mes ketverius metus blogai dirbome, tad sugalvojo vos ne sąmokslo teoriją, neva kažkieno propaganda buvo stipresnė“, – sakė politikas.

Kas pakišo koją?

Vienu didžiausių pirmojo rinkimų rato netikėtumų tapęs sąlyginai prastas socialdemokratų pasirodymas Aleksandrui Posochovui, Trišalės tarybos nariui, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, nepasirodė netikėtas. „Prieš pat rinkimus teko dalyvauti kai kuriuose „socdemų“ forumuose. Tada sakiau, kad, priimdami ypač liberalų Darbo kodeksą, pasipriešindami prezidentės pasiūlytam jo švelninimui, jie padarė didelę klaidą. Praktiškai visos profesinės sąjungos aiškiai pasakė, kad per rinkimus nepalaikys socialdemokratų. Manau, jie dėl to neteko daugiau nei 100 tūkst. rinkėjų balsų“, – sakė pašnekovas.

A.Posochovas prastą šios partijos pasirodymą rinkimuose pirmiausia sieja su atkakliai stumtu Darbo kodeksu, kuris atstovauja verslo interesams. „Nuo socialdemokratų nusisuko pagrindinis elektoratas, kuris juos visą laiką rėmė – samdomi žmonės. Aš manau, kad premjeras turėjo labai prastą patarėjų komandą. Vieni jam aiškiai padlaižiavo, o kiti tiesiog buvo iš verslo atėję žmonės, su kuriais dirbo įvairūs lobistai. Man atrodo, kad premjeras per daug pasitikėjo savo patarėjais“, – svarstė A.Posochovas, pridurdamas, kad toks rinkėjų signalas, ko gero, bus naudingas socialdemokratams. Pasak pašnekovo, Lietuvoje praktiškai nėra kairiosios partijos, net dalies konservatorių ir „valstiečių“ socialinės politikos nuostatos atrodo geriau nei socialdemokratų. Jo žiniomis, Socialdemokratų partijoje šiuo metu vyksta labai aršios diskusijos dėl atsitraukimo nuo socialdemokratinių vertybių.

Spręsti dar anksti

Politologas profesorius Algis Krupavičius, mūsų laikraščiui komentuodamas pirminius rinkimų rezultatus, sakė, kad dar per anksti kalbėti apie aiškius naujos valdžios kontūrus. „Laukia antrasis rinkimų turas, kuriame bus pasidalyti 68 mandatai. Tai tikrai daug. Antra aplinkybė – dvi pirmaujančios partijos daugiamandatėje apygardoje turi labai panašų mandatų skaičių, ir jų galimybės antrame rate irgi ne itin skirsis. Kuri iš jų bus pirmoje vietoje ir kiek mandatų turės, sudėtinga pasakyti, šiek tiek kortas gali maišyti ir socialdemokratai, nes tikrai bus vienmandačių rinkimų apygardų, kur jų atstovai turėtų gauti mandatus, jų balsų dalis tikrai didės. Tad šiandien pasakyti, kad viskas nuspręsta, yra gerokai per anksti“, – sakė A.Krupavičius.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę: ar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga sugebės sutarti su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais dėl politikos prioritetų. „Panašu, kad gana artimoje perspektyvoje tarp jų gali išryškėti skirtumai. Jau pirmąją naktį po rinkimų R.Karbauskis kalbėjo apie neatidėliotiną darbą – Darbo kodeksą, kurį esą reikės svarstyti iš naujo. Tiek liberalai, tiek TS-LKD iš esmės rėmė dabartinį Darbo kodekso variantą. Akivaizdu, kad dėl šio klausimo, kuris, atrodo, tikrai bus svarbus, pozicijos išsiskiria“, – teigė pašnekovas.

Pasak politologo, pats svarbiausias rinkėjų pasiųstas signalas – tai, kad jie tikrai nusivylę valdančiąja dauguma. „Darbo partija net neperžengė 5 proc. barjero, o tai tikrai buvo netikėtas rezultatas. Socialdemokratai prarado labai daug balsų, jų reitingų kritimas labai didelis. Prieš pat rinkimus vykdytos apklausos nerodė tokių didelių grėsmių, kurios paaiškėjo rinkimų dieną“, – pridūrė A.Krupavičius.

Tarp dviejų polių

„Pirminiai naujų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad Lietuvoje susiformavo mažo intensyvumo stabili politinė sistema, kurią sudaro 5–6 partijos“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. „Yra du poliai, vienas neva kairysis, siejamas su socialdemokratais, ir kitas atvirai dešinysis, sudarytas iš dviejų partijų. O kitos yra per vidurį. Dabar į jį įsiterpė „valstiečiai“, kurie, priklausomai nuo antrojo turo, gali būti pirmi, bet šiaip ar taip ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų užimti kokią nors aiškesnę vietą. Juk socialdemokratai gali ir nusivažiuoti: klasikiniai socialdemokratai dabar visoje Europoje yra patekę į krizinę situaciją“, – sakė politologas. Anot jo, panašu, kad pagaliau pirmoji rinkimuose bus Tėvynės sąjunga. „Bet aiški dauguma, pozicionuojant pagal lietuvišką kairės ir dešinės principą, atrodo, nelabai išeis. Galimas dalykas, kad reikės platesnės Vyriausybės, nors dar sunku pasakyti“, – svarstė A.Kulakauskas.

Šiuose Seimo rinkimuose matyti nemažai dramatizmo apraiškų – vien ko vertas dviejų dabartinei valdančiajai koalicijai priklausančių politinių partijų lyderių atsistatydinimas net nelaukiant antrojo turo rezultatų. Tačiau net ir į kritimą iš politinio Olimpo turbūt galima pažvelgti į su šypsena: ką labiau primena partijų ir politikų prieš šiuos rinkimus regztos politinės kombinacijos – žaidimą šachmatais, šaškėmis ar pliekimą kortomis? „Sakyčiau, kad labiausiai panašu į šaškes, – pajuokavo A.Kulakauskas. – Tai paprasčiausia.“ Ką gi, priartėjus antrajam rinkimų turui pamatysime, ar azartiškas politikų žaidimas šaškėmis neperaugs į kitą ant tos pačios lentos žaidžiamą žaidimą – sprigtą, reikalaujantį didelio pirštų miklumo ir greitos reakcijos. Ko jau ko, o mūsų politikams, regis, to netrūksta.

Iš pirmų lūpų

15min. nuotr.

Algirdas Butkevičius, premjeras, Socialdemokratų partijos pirmininkas

Neslėpsiu, kad socialdemokratai tikėjosi didesnio rinkėjų palaikymo, bet galiu suprasti ir tuos, kurie už mus nebalsavo. Po krizės atnešto nuosmukio žmonės tikriausiai tikėjosi greitesnių gerovės permainų, bet puikiai suprantame, kokioje geopolitinėje situacijoje esame, tad kai kuriuos strateginius planus reikėjo pertvarkyti. Suvokiame, kad mūsų valstybės ir žmonių saugumui, krašto apsaugai reikėjo skirti daug didesnes pinigų sumas, nei planavome 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje. Šiandien laikomės nuomonės, kad valstybės ir žmonių gerovę galima sukurti tik atsakingu darbu. Kaip žinote, vykdėme griežtą fiskalinę politiką, neišlaidavome ir nesiskolinome, kad galėtume geriau finansuoti kai kurias socialines programas, sparčiau didinti pensijas.

Rolandas Paksas, atsistatydinęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

15min. nuotr.

Nesidžiaugiu rezultatais. Man atrodo, kad tas darbas, kurį atlikome, yra vertas daugiau nei 5 proc. su trupučiu. Antras dalykas – turiu Europos žmogaus teisių Teismo sprendimą, kuris Lietuvoje neįgyvendinamas 5 m., taip pat Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimą, kuris taip pat neįgyvendinamas bent 3 m. Valdančioji koalicija, kuri Seime turėjo net konstitucinę daugumą, nesugebėjo jo įgyvendinti. Demonstruodami, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, ir eksportuodami demokratiją į kitas valstybes, nesugebame patys būti demokratiški. Trečias dalykas – manau, kad nacionalinę politiką vykdančios politinės jėgos lyderis turi vesti partiją paskui save asmeniniu pavyzdžiu. Ta garbė ir privilegija man šiandien nėra suteikta. Manau, kad Lietuvos politikos senbuviai dar ilgai blokuos tarptautinių institucijų sprendimus mano atžvilgiu, kol kelsiu nors mažiausią grėsmę jų buvimui politikoje, sudarysiu konkurenciją.

Valentinas Mazuronis, atsistatydinęs Darbo partijos pirmininkas

BNS nuotr.

Priežasčių (kodėl partija prastai pasirodė rinkimuose – red. past.) gali būti ir yra labai daug. Tai neabejotinai ir partijos pirmininko pasitraukimas, tapęs išbandymu, kurį, mano manymu organizacija gana sėkmingai atlaikė. Ir labai stiprus neigiamos nuomonės, į kurią nesugebėjome tinkamai atsikirsti, apie partiją kūrimas. Buvo padaryta klaidų, tarp jų ir gramatinių, bet jos buvo išpūstos iki begalybės. (...) Nesugebėjome atremti visų prieš mus nukreiptų priemonių ir įtikinti rinkėjų, kad siekiama dirbtinai suformuoti negatyvią nuomonę apie partiją.

Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

15min. nuotr.

Manau, pati aiškiausia tendencija yra tai, kad Lietuvos žmonės nori, jog ši valdančioji dauguma Lietuvai nebevadovautų. Tai akivaizdu. Nuo pat pradžių jautėme didžiuosiuose miestuose tvyrančias nuotaikas, matėme prie balsadėžių besirikiuojančius jaunus žmones, o dabar, panašu, ta pati tendencija matoma ir regionuose, mažesnėse apygardose, kuriose, kai rodo turimi duomenys, laimi „valstiečiai“. Aš tai vertinu kaip pasakymą „Stop!“ dabartinei valdžiai.

Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas

15min. nuotr.

Nieko netikėto šiandien neįvyko, galbūt tik man šiek tiek netikėta, kad tiek daug mūsų žmonių bus antrajame rinkimų ture. Bet tai tikriausiai normalu, nes partija pirmauja daugiamandatėje apygardoje. Tikimės, kad antrasis turas taip pat bus sėkmingas, žmonės palaikys permainas, suformuosime didelę koaliciją, patys būsime jos centre ir sėkmingai dirbsime Lietuvos labui.

Jei formuosime profesionalų Vyriausybę, o aš tikiuosi, kad taip ir bus, galbūt partijų požiūris į poziciją ir opoziciją šiek tiek pasikeis, nes nebeliks bandymų dalytis ministerijas pagal koeficientus. Leisime visose srityse tvarkytis profesionalams , o patys imsimės stiprinti Seimo kompetencijas, kad jo įvaizdį pakeltume iki tam tikro lygmens ir žmonės iš tikrųjų imtų pasitikėti parlamentu.

 

 

Rekomenduojami video