Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas infektologas Linas Svetikas teigia, kad siaučiant koronaviruso pandemijai, žmonėms bus ypač sunku atskirti, ar jie užsikrėtė gripu, ar naujuoju virusu. Todėl svarbu žinoti pagrindinius gripo simptomus ir laiku apsilankyti pas gydytoją. Gripo simptomai Gripas yra ūmi, virusinė, sezoninė liga.

Dažniausiai ji užklumpa šaltuoju sezonu spalio pradžioje ir tęsiasi iki gegužės vidurio. Gydytojas L. Svetikas akcentuoja, kad šiai ligai būdingas karščiavimas, aukšta temperatūra, kuri gali pakilti net iki 40 laipsnių. Taip pat gali pasireikšti įvairūs skausmai.

„Kai žmogus serga gripu, jaučia stiprų bendrą silpnumą, nuovargį. Gali atsirasti galvos, gerklės ir raumenų, kaulų skausmai. Taip pat gali užgulti nosis, atsirasti sloga ar net pasireikšti vėmimas ir viduriavimas“, – teigia L. Svetikas.

Anot gydytojo, norint apsisaugoti nuo gripo, ypač svarbu laikytis rekomendacijų. Šiuo atveju jis išskiria priemones, kurios taikomos koronaviruso prevencijai. Tai apsauginės veido kaukės, rankų dezinfekcija, atstumų laikymasis. Taip pat jis pabrėžia, kad susirgus labai svarbu apriboti kontaktus su kitais asmenimis.

 „Šios pagrindinės priemonės padeda bet kokios kvėpavimo takų infekcijos atveju. Ar mes kalbame apie koronavirusą, gripą, peršalimą ar net rotovirusą. Jeigu mes įprasime pabuvę viešoje vietoje plauti rankas, vengsime kontakto su sergančiais, bus galima išvengti susirgimų ne vien kvėpavimo takų infekcijomis. Taip pat žmonės turėtų pamiršti įprotį eiti į darbą sirgdami“, – teigia L. Svetikas.

Gydytojas pabrėžia, kad visos priemonės, tarp jų ir kaukės, negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos. Tačiau, jo teigimu, gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką. „Kai kaukę nešioja žmogus, turintis ligos simptomų, tikimybė užkrėsti kitus tikrai sumažėja. Arba jeigu žmogus dėvi kaukę kontaktuodamas su sergančiu asmeniu. Tai tikrai gali padėti apsisugoti nuo susirgimo. Žinoma, tai nereiškia, kad užsidėjęs kaukę ir priėjęs prie sergančio gripu, žmogus tikrai nesusirgs. Tačiau rizika užsikrėsti tikrai mažėja“, – įsitikinęs infektologas.

Pasaulyje plintanti COVID-19 infekcija gripo sezoną daro dar keblesniu. Gydytojas nuogąstauja, kad žmogui atskirti ar jis serga gripu, ar koronavirusu, be specialisto pagalbos praktiškai neįmanoma. Tačiau akcentuoja simptomus, kuriuos pajutus, reikėtų kuo skubiau atlikti koronaviruso testą. „Vienintelis išskirtinis koronaviruso simptomas yra uoslės ir skonio praradimas. Iš esmės gripas ir koronavirusas kliniškai neatskiriami. COVID-19 infekcija gali pasirodyti lengva besimptome forme arba priminti gripą, su aukšta temperatūra, kosuliu, skausmais krūtinėje ir kitais būdingais simptomais, tokiais kaip raumenų skausmas. Pačiam žmogui suprasti, ar jis serga gripu, ar koronavirusu, praktiškai neįmanoma.

  Išsiaiškinti, ar žmogus serga koronavirusu, galima tik atlikus tepinėlį iš nosiaryklės. Bet tai irgi nėra šimtaprocentinė garantija, kad bus nustatyta tiksli diagnozė. Nėra nė vieno medicinos tyrimo, kuris atsakytų į visus klausimus.

Kartais net atlikus testą galima gauti neigiamą atsakymą. Taip nutinka nedažnai, bet tokių atvejų pasitaiko. Jeigu temperatūra yra aukštesnė kaip 39 laipsniai ar yra kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip dusulys, tikrai reikėtų pasirodyti gydytojui“, – įspėja L. Svetikas.

Skirtingai nuo kitų virusinių infekcijų, sukurti priešvirusiniai vaistai gripo gydymui. Tačiau toks gydymo būdas rekomenduojamas ne kiekvienam sergančiajam. Dažniausiai ligoniams taikomas nespecifinis gydymas, kurio svarbiausias akcentas, pasak gydytojo, yra poilsis. „Ekspertai nerekomenduoja kiekvieno sergančio gripu gydyti priešvirusiniais vaistais.

Vaistai skiriami turintiems didelę gripo komplikacijų riziką ir tiems, kurių būklė sudėtinga. Visų pirma, sirgdamas gripu, žmogus turi ilsėtis: būti namie, jokiu būdu neiti į darbą, gausiai gerti skysčius, šiltas arbatas. Jei yra poreikis – išgerti vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeno, paracetamolio. Taip pat rekomenduojama vartoti kitus simptominius preparatus: jeigu užgulė nosis – įsipurkšti lašiukų, jeigu skauda gerklę, naudoti įvairias pastiles“, – pasakoja L. Svetikas.

Augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui, nuogąstaujama, kad prasidėjus gripo sezonui, ligonines užplūs dar daugiau sergančiųjų. Todėl specialistai ragina žmonės pasiskiepyti, o vis daugiau poliklinikų praneša, kad jau yra galimybė tai padaryti mokamai.

  L. Svetikas atkreipia dėmesį, kad vakcinacijos nuo gripo tikslas yra ne apsaugoti nuo susirgimo, bet padėti išvengti komplikacijų ir mirties atvejų. „Jeigu mes skiepijame žmogų nuo virusinio hepatito, tai tikslas yra vienintelis ir kategoriškas – kad susidarytų imunitetas ir žmogus nesusirgtų. Gripo vakcinos esmė yra užkirsti kelią komplikacijoms. Gripo viruso tipų yra ne vienas. Bet pats gripas skirstomas į keturis tipus. Iš jų A ir B tipai sukelia infekcijas žmonėms, o kiti gyvūnams. Kiekviena vakcina nuo gripo turi tris arba keturis komponentus, kurie vyrauja tam tikrais metais. Vakcina tikrai negarantuos, kad jūs nesusirgsite gripu, tačiau ji gali užkirsti kelią komplikacijoms. Žinoma, vakcina gali ir pataikyti į tais metais vyraujantį gripą ir užkirsti kelią susirgimui“, – pasakoja gydytojas.

L. Svetiko teigimu, skiepijant siekiama apsaugoti žmones nuo gripo sukeliamų komplikacijų: bronchų, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo. Jis pabrėžia, kad gripas gali ne tik sukelti komplikacijas, bet ir tapti mirties priežastimi. „Pagrindinė gripo komplikacija yra plaučių uždegimas. Dažniausiai tai bakterinė ar virusinė pneumonija. Gripas taip pat gali sukelti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių būklės pablogėjimą. Ypač sergančių širdies , kraujagyslių ligomis, diabetu, brinchine astma, plaučių ligomis. Pablogėjus žmogaus būklei, gripas gali tapti ir mirties priežastimi“, – įspėja L. Svetikas. Gydytojas akcentuoja, kad gripas ypač pavojingas rizikos grupėje esantiems žmonėms. Šiai grupei priklauso maži vaikai iki 5 metų, nėščiosios, visi vyresni kaip 65 metų ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

 „Šios žmonių grupės turi didesnę komplikacijų riziką. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rizikos grupei nepriklausantis žmogus susirgs lengvai ir jam nebus komplikacijų“, – sako infektologas.

Gripo profilaktikos priemonės NVSC specialistai primena, kad norint apsaugoti save ir kitus nuo gripo, svarbios ir nespecifinės profilaktikos priemonės:

Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją;

Sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų;

Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C;

Valgyti daugiau vaisių, daržovių;

Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį;

Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje);

Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas;

Tinkamai rengtis, neperšalti;

Aktyviai leisti laisvalaikį.