Apsaugai nuo netikrosios miltligės rekomenduojama naudoti fungicidus ar alternatyvias priemones, ypač jei sąlygos ligai plisti yra palankios.

Agurkai yra skanios ir sveikos daržovės, kurias augina daugelis iš mūsų. Tačiau įvairios bakterinės, grybelinės ir virusinės agurkų ligos gali sumažinti derlių ar visai jį sunaikinti. Taigi kokios yra pagrindinės agurkų ligos ir kaip jas atpažinti?

Alternariozė arba sausligė

Ją sukelia moliūginis sausgrybis (Alternariacucurbita). Dažniau serga šiltnamių augalai, bet šiltą, lietingą vasarą serga ir lauko agurkai bei moliūgai.Liga pirmiausia pasireiškia ant senesnių, o vėliau ir ant jaunesnių lapų – atsiranda nedidelės, kampuotos, gelsvai rudos dėmelės. Šios dėmelės greitai didėja sudarydamos dideles, kampuotas, koncentriškai rievėtas dėmes, kurios būna apjuostos pageltusiu lapalakščiu.Susiliejusios tokios dėmės kartais apima didelę lapalakščio dalį.Dėmių vietose kartais matomos tamsios apnašos. Pažeisti lapai džiūsta, anksčiau nukrinta, dėl to augalai nusilpsta, prasčiau formuoja žiedynus ir mezga vaisius, darosi jautresni kitiems žaladariams, mažėja derlius, blogėja jo kokybė.

Šios ligos sukėlėjas yra šilumą mėgstantis grybas. Ligai plisti šiltnamiuose palankios sąlygos atsiranda tada, kai ilgiau nei 18 val. vyrauja 25–28°C oro temperatūra, blogai vėdinama, didelis santykinis oro drėgnumas (85 proc. ir didesnis). Šilta ir lietinga vasara skatina ligos plitimą ir lauke auginamų agurkų plotuose.Lengviausias būdas nutraukti šios ligos ciklą yra dviejų metų augalų rotacija, tai yra agurkų sodinimas į tą pačią vietą ne anksčiau nei praeis du auginimo sezonai. Rekomenduojamos kitos profilaktinės apsaugos priemonės: kaip pagrindinį alternariozės infekcijos šaltinį sunaikinti augalų liekanas, šiltnamyje palaikyti tinkamiausias agurkams augti sąlygas, optimaliai tręšti, kartu didinant augalų atsparumą. Pastebėjus pirmuosius ligos pažeistus lapus, rekomenduojama juos nuskinti, o ligos židinio vietas nupurkšti fungicidais ar kitomis priemonėmis.

Agurkų miltligė

Šią ligą sukelia grybas, vadinamas polifagu, t. y. jis minta daugelio rūšių augalais.Jautresni ligai šiltnamiuose auginami agurkai. Pažeisti agurkai menkiau dera, skursta, ligai išplitus augalaimasiškai žūva.Nors daugelio veislių agurkai yra atsparūs miltligei, renkantis veislę vis tik reikėtų atkreipti dėmesį į jų atsparumą ir auginti tik atsparių veislių agurkus. Būtina šalinti ir naikinti sirgusių augalų liekanas – miltligės infekcijos šaltinį. Jeigu pasireiškia pirmieji ligos požymiai, reikia naudoti fungicidus ar kitas rekomenduojamas priemones.

Kekerinis puvinys

Kekerinis puvinys gali pažeisti visas augalo dalis. Vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis, ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių, stiebas suminkštėja ir apsitraukia apnašomis.Iš apnašų dulka grybo konidijos ir užkrečia naujus augalus. Virš pažeistos stiebo vietos esanti agurko dalis nudžiūsta.Esant palankioms sąlygoms gali padaryti didelių nuostolių

Kekerinis puvinys daug žalos padaro šiltnamiuose, kuriuose būna per žema oro temperatūra ir didelis oro drėgnumas. Pilkojo kekero vystymasis sulėtėja, kai oro temperatūra būna aukštesnė kaip 25°C ir drėgnumas mažesnis kaip 90 proc. Labai svarbu vėdinti šiltnamius, palaikyti iki 90 proc. oro drėgnumą, o oro temperatūra neturėtų nukristi žemiau nei 18 °C. Reikia šalinti sergančius augalus, taip pat sergančias agurkų dalis, purkšti fungicidais ar kitomis priemonėmis.

Agurkų askochitozė

Ši liga yra labai pavojinga, jos simptomai pasireiškia ant visų antžeminių augalo dalių. Ant lapų atsiranda didelės, stambios, apskritos ar netaisyklingos dėmės. Iš pradžių jos yra pilkšvos, šviesesniu centru ir rudu pakraščiu, vėliau tamsėja ir džiūsta. Ant stiebų dėmės būna pailgos, pilkšvos, sausos, kiek įdubusios. Audiniai plyšta išilgai, iš jų sunkiasi rudas skystis. Ant vaisių sukelia juodąjį puvinį. Pažeidžia ir šaknies kaklelį, tuomet augalai nuvysta ir žūva. Ant senesnių augalų liga vystosi lėčiau nei ant jaunų. Ligai išplitus daigų tarpsniu, jie žūva.

Agurkų askochitozeiplisti palankios sąlygos susidaro, kai dieną ir naktį labai svyruoja temperatūra (naktį žema, o dieną aukšta). Infekcijai yra svarbesnė drėgmė nei temperatūra. Drėgnu oru susidaro piknosporų išbarstymo pikai. Kad atsirastų infekcija, būtina 1 val. trukmės lašelinė drėgmė. Vaisių puvinio simptomai pradeda ryškėti praėjus trims dienoms po užsikrėtimo. Labiau išplinta ant šiltnamiuose auginamų agurkų. Grybas žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais ir ant sėklų (jei buvo pažeisti vaisiai). Grybas įsiskverbia į augalą per žioteles, įvairias smulkias žaizdeles, kenkėjų pažeidimus.

Dar kartą primename – būtina laikytis dviejų metų augalų rotacijos. Kitos profilaktinės apsaugos priemonės: kaip pagrindinį infekcijos šaltinį naikinti sirgusių augalų liekanas, sudaryti optimalias sąlygas agurkams augti, vėdinti šiltnamius, kad ant augalų nesusidarytų lašelinė drėgmė, papildomai tręšti kalio trąšomis, didinti augalų atsparumą. Jeigu būtina, naudoti fungicidus ar alternatyvias priemones.

Agurkų rauplės

Šią ligą sukelia agurkinis juodgrybis (Cladosporiumcucumerinum).Ligos simptomai gali pasireikšti ant įvairių antžeminių augalo dalių, ypač ant lapų, atžalų ir vaisių. Ant lapų susidaro iki 1,5 cm skersmens rudų, kampuotų, su šviesiu apvadu dėmių. Dėmėms sudžiūvus, iškrinta audiniai. Ant vaisių atsiranda pavandenijusių 3–4 mm skersmens dėmelių, vėliau – įdubusių žaizdelių, iš kurių sunkiasi gelsvas stingstantis skystis. Ligai palankiomis sąlygomis žaizdos gali būti labai gilios. Rauplių padarytas žaizdas apninka bakterijos ir supūdo ligotus vaisius. Liga žalingiausia, kai ji išplinta ant vaisių, kada jauni pažeisti vaisiai deformuojasi ir pūva.Ligai plisti palankios sąlygos susidaro vėsiu ir lietingu oru, kai vyrauja ūkanoti orai, rūkas.GrybasC. Cucumerinumžiemoja dirvoje ant ligotų moliūginių šeimos augalų virkščių. Gali plisti ir su sėklomis. Ligos užkratas pernešamas su darbo įrankiais, jį platina vabzdžiai.

Tokiu atveju reikia nepamiršti taikyti 2–3 metų augalų rotaciją. Sėti sveikas sėklas, jas beicuoti. Sudaryti sąlygas greičiau išdžiūti augalų lapijai, kad nesusidarytų palankios sąlygos ligai plisti. Jeigu būtina, naudoti fungicidus ar alternatyvias priemones.

Agurkų septoriozė

Ant augalų lapų susidaro smulkios, 1–2 mm skersmens apskritos arba kampuotos, tamsiai rudos, su vandeningu apvadu dėmelės. Sausu oru jos įgauna smėlio ar beveik baltą spalvą. Dėmėti lapai gelsta ir džiūsta. Tokių dėmelių gali atsirasti ir ant vaisių. Liga labiau išplinta ant lauko agurkų antrojoje vegetacijos pusėje.

14635603630_96a69c17d0_b

Šiai ligai plisti yra palankus vėsus ir drėgnas oras. Didelė santykinė oro drėgmė, lietus ir 16–19°C oro temperatūra yra optimalios sąlygos infekcijai ir tolesniam ligos vystymuisi. Šiltą, sausą vasarą liga nebesivysto, tačiau rudeniop, susidarius palankioms sąlygoms, ji vėl atsinaujina.Kadangi grybas žiemoja augalų liekanose, būtina bent dviejų metų augalų rotacija be moliūginių šeimos augalų. Reikia šalinti ir naikinti augalų liekanas. Prevencijai naudoti natūralų augalų atsparumą žaladariams skatinančias priemones.

Netikroji miltligė

Liga plinta ant lapų, bet gali pažeisti ir stiebus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvos dėmės, kurios vėliau nuruduoja. Dėmės kampuotos formos, apribotos lapo gyslų, kartais atrodo lyg mozaika. Vėliau, dėmėms susiliejus, lapai nudžiūsta. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje susidaro pilkšvai violetinės apnašos – grybo sporos. Jas oro srovės perneša ant kitų augalų lapų (lauke sporos pernešamos dideliais atstumais). Panašūs ligos simptomai ir ant stiebų. Esant palankioms sąlygoms, augalai užsikrečia per trumpą laiką ir liga išplinta masiškai, kyla ligos epidemija – per kelias dienas gali žūti dideli agurkų plotai. Sudžiūvus lapams, agurkai nedera. Ligai išplitus ankstyvaisiais agurkų augimo tarpsniais, gali būti labai dideli derliaus nuostoliai.

Palankios sąlygos susidaro, kai drėgmė ant agurkų lapų išsilaiko 6–12 valandų, susidaro gausi rasa, ilgai laikosi rūkas, vyrauja vėsios ir drėgnos naktys (temperatūra 10–12 °C arba 15–16°C). Liga sparčiau plinta blogai vėdinamuose šiltnamiuose, kurie įrengti pavėsingose, vėjo neperpučiamose vietose, arti vandens telkinių. Siekiant išvengti šios ligos, reikia auginti mažiau jautrių ligai veislių agurkus.Apsaugai nuo netikrosios miltligės rekomenduojama naudoti fungicidus ar alternatyvias priemones, ypač jei sąlygos ligai plisti yra palankios.

Pagrindinės ligų profilaktikos taisyklės

  1. Būtina laikytis sėjomainos – neauginti agurkų toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Geriausia, kai toje pačioje vietoje agurkai auginami tik po ketverių metų.
  2. Auginti ligoms atsparias agurkų veisles.
  3. Pasibaigus derliaus sezonui, laiku ir kruopščiai nurinkti visas augalų liekanas.
  4. Kiekvienais metais dezinfekuoti šiltnamius ir gruntą, kur augo agurkai.
  5. Agurkų nesodinti per tankiai.
  6. Nakčiai uždarinėti šiltnamį, kuriame auginami agurkai, kad vidutinė temperatūra nenukristų žemiau 23 °C, o lauke auginamus agurkus vėsiomis naktimis uždengti plėvele, kad būtų išlaikyta ne žemesnė kaip 18 °C temperatūra.
  7. Nepertręšti azoto trąšomis.
  8. Agurkus laistyti reguliariai ir tik šiltu (oro temperatūros ar dar šiltesniu) vandeniu.
  9. Gerai vėdinti šiltnamius.
  10. Kruopščiai šalinti užsikrėtusias augalo dalis.