Rubrika

Floristinių kilimų kūryba suburia bendraminčius

Rudens dovanos iš tiesų begalinės. Apdovanojęs gausiu derliumi, šis metų laikas pateikia ir dar vieną dovaną – atveria kūrybiškumą, kuris tarsi užkratas plinta tarp Lietuvos miestų ir miestelių. Skveruose, aikštėse, parkuose aplinka pasipuošė nuostabiais floristiniais kilimais, kuriuos tarsi mandalą iš miško samanų, kviečių, surištų į mažas gubeles, grūdų, vaisių, gėlių ir kitų gamtos bei sodo gėrybių sudėliojo bendruomenės ir kolektyvai.

Bendruomeninis darbas

Pasak floristės Vilenos Šimukauskienės, šis trumpalaikis žemės menas reikalauja daug pastangų: „Visų pirma reikia viską apgalvoti, pasiruošti eskizus, tuomet apsispręsti, kokiomis medžiagomis viską iliustruoti. Žinoma, be gėlių galima naudoti ir vaisius, samanas ir visas gamtos suteikiamas gėrybes, tačiau labai svarbu derinti spalvas.“

Taigi floristinių kilimų kūrimas suvienija visą bendruomenę, nes būtent jos pagalbos reikia rūpinantis ir medžiagomis, ir „audžiant“ kilimus gamtoje. V.Šimukauskienės teigimu, to būtų neįmanoma padaryti vienam žmogui, procesas užtrunka ir taip labai ilgai. „Paprastai „austi“ vidutinio dydžio kilimą užtrunka 4–5 valandas, jei tai darai su grupe, o jei vienas, gali būti, kad rezultatą išvysi tik kitą dieną“, – pasakojo ji. Tačiau svarbiausia – parengiamieji darbai, kai visi kartu kelias dienas renka gamtinę medžiagą, rudens gėrybes, aptaria jų išvaizdą, naudingąsias savybes, grožisi spalvomis ir įvairove. Ruošiamas eskizas, be kurio floristinis kilimas būtų chaotiškas, todėl ir čia reikia kolektyvo patarimų.

[caption id="attachment_111082" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Gal ši kūryba dėl bendruomeniškumo ir patinka tautiečiams, nes Lietuvoje nėra krašto, kur tokie kilimai nebūtų kuriami ir demonstruojami visuomenei. Miestai ir miesteliai visoje šalyje kuria tokius gamtos meno atributus ir kviečia pasigrožėti. Rengiami ir tarptautiniai konkursai. Štai anykštėnai floristinius kilimus audžia jau ne vienerius metus. Paskutinį liepos savaitgalį vykstančios Anykščių miesto šventės metu organizuojami floristinių kilimų konkursai kasmet sulaukia vis daugiau šalies smalsuolių dėmesio, o konkurse dalyvaujančios komandos pasidalija ir Anykščių rajono savivaldybės įsteigtą prizinį fondą. Paprastai į kovą pasitelkiamos visos įmanomos gamtos dovanos: gėlės, daržovės, vaisiai, uogos, gilės, kaštonai ir kitokios gamtoje randamos medžiagos. Net ir pandemija neatgrasė kilimų kūrėjų bei svečių nuo šio mėgstamo kolektyvinio užsiėmimo.

[caption id="attachment_111079" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Konkurso nugalėtojai

Šiais metais A grupėje nugalėtoju pripažintas Mitkaičių kaimo bendruomenės kilimas „Gamtos pinikai“. Komisiją sudomino pinikų technika, kuri pradėta naudoti Rytuose, keli tūkstantmečiai prieš Kristų. Manoma, ji atsirado pradėjus austi (kai paprastu mazgu imta rišti metmenis audinio gale, kad jie neiširtų) ir ilgainiui tapo meniška ornamentų technika. Iš Rytų pinikai paplito Europoje, Amerikoje; inkai ir Šiaurės Amerikos indėnai išplėtojo labai savitą pinikų rūšį – vadinamąjį vampamą (gausiai įpinama karoliukų). Pradėjus naudoti jūrinius mazgus, pynimo menas darėsi dekoratyvesnis. Įmantriais mazgų raštais apipinti baldai, šviestuvai, išpintos užuolaidos puošdavo didikų namus, aukštuomenė neapsieidavo be šia technika pintų aksesuarų – rankinių, dirželių. Renesanso epochoje Italijoje atsirado mezginius primenantys plokšti, raštuoti pinikai, vadinamieji cavandoli. Stebint gamtą norisi žaisti spalvų tonais, faktūromis, formomis ir taip atkartoti pinikų technikos dekoratyvumą, ornamentiškumą.

[caption id="attachment_111077" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Antrąją vietą užėmė Sarkanų seniūnija (Madonos regionas) – „Paleiskite liūdnas mintis į Šventąją ir jos vėl taps ryškios!“, trečiąją – Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos Katlėrių bendruomenė – „Anykščių lobiai“, ketvirtąją – Mažeikių rajono klubas „Mano namai“ – „Gera pasitikti saulę“.

B grupėje nugalėjo Anykščių socialinės globos namų kilimas „Legendinis herojus“, antrąją užėmė Lietuvos socialdemokratų partijos kilimas „Prasmė“, trečiąją – Ceikinių kaimo bendruomenės kilimas „Čia gera“.

C grupėje pirmąją vietą užėmė Anykščių rajono Burbiškio kaimo bendruomenės kilimas „Takelis į vaikystės namus“, antrąją – Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro kūrinys „Anykščių rojaus obelis“, trečiąją – Viešintų bendruomenės kilimas „Vasaros vaivorykštė“.

Labiausiai konkurso temą atspindinčiu floristiniu kilimu pripažintas Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos Katlėrių bendruomenės kilimas „Anykščių lobiai“.

[caption id="attachment_111080" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Istorija skaičiuoja šimtmečius

Kaip kilo ši kilimų tradicija, ištakų surasti sunku. Galima spėti, kad pirmiausia tokia kūryba užsiimti pradėjo pietų šalys, kuriose gėrybės ir gėlės auga net jomis nesirūpinant. Tarkime, gėlių kilimai Ispanijoje ir kitose pietų valstybėse gaminami daugiau nei 200 metų. Ten jie turi religinę prasmę. Per kiekvienus atlaidus, religines šventes žmonės jais išpuošia gatveles, kuriomis eis procesija. Tradiciškai moterys ir vaikai laukuose renka augalus, o vyrai kuria ir ant grindinio braižo eskizus.

Šiais laikais gėlių kilimais nuklotos gatvės traukia turistus, todėl jų gamyba pagrindinėse aikštėse ar gatvėse yra remiama savivaldybių ar merijų – taip yra ir Anykščiuose. Bet vis dar yra pavienių žmonių, kurie gėlėmis gatves išpuošia savo iniciatyva. Be jokios abejonės, šis menas paplitęs visame pasaulyje – įdomu yra tai, kad netgi šaltesnio klimato šalys jau perėmė iniciatyvą į savo rankas ir garsėja kaip šio meno iniciatorės.

[caption id="attachment_111078" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Vėliava tikrai galėtų atitekti Belgijai, kuri puoselėja gėlių kilimų tradicijas daugelyje savo miestelių ir miestų. O vienas labiausiai laukiamų Briuselio renginių – tradicinis gėlių kilimo festivalis Didžiojoje aikštėje su fejerverkais, koncertais ir kitomis pramogomis. Pirmasis gėlių kilimas ant aikštės grindinio atsirado dar 1971 metais. Jį sukūrė belgų kraštovaizdžio architektas E.Stautemansas su pagalbininkais. Dabar kiekvienoje floristinių kilimų šventėje įprasminamos vis kitos temos.

[caption id="attachment_111076" align="alignnone" width="1024"] Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Įdomu tai, kad nuo 1986 metų reguliariai, kas dvejus metus, didžiausioje Belgijos sostinės aikštėje atsiranda milžiniškas gėlių kilimas tik iš įvairiaspalvių begonijų. Originalios ir neprilygstamos gėlių kompozicijos kiekvienoje šventėje įprasmina vis kitokias organizatorių sugalvotas temas ir idėjas. Visos ankstesnės gėlių kompozicijos buvo skiriamos žymiems Belgijos ir Europos istoriniams bei dabarties įvykiams pažymėti. Šis titaniškas vienerių metų didžiulio kolektyvo darbas skirtas grožiui įprasminti, kad tūkstančiai Belgijos gyventojų ir turistų iš kitų kraštų penkias dienas ir naktis galėtų džiaugtis bei grožėtis nuostabia ir kaskart netikėta gėlių puošmena. Štai ką reiškia senos tradicijos, kurios jau užgimė bei sėkmingai gyvuoja ir mūsų šalyje.