Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gražuolės blakių žudikės

Blakėžudės (Cimicifuga) – stambūs, puošnūs pavėsio augalai, priklausantys vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Jų šaknų nuoviru senovėje iš tiesų buvo naikinamos blakės.

Aukšti žiedynai

Iki vasaros vidurio matyti tik blakėžudės lapijos kupolas, o vėliau užauga „liepsnelės“, arba žiedynų kuokos, kurių šviesi spalva gražiai išsiskiria tamsių lapų fone. Be to, šio augalo žiedai skleidžia malonų kvapą, kuriam sunku atsispirti. Blakėžudžių šaknų ekstraktai naudojami hormoniniams sutrikimams gydyti, jie palengvina menopauzę, menstruacijų skausmus, ramina ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Blakėžudė suformuoja palyginti neaukštą ir neplatų kerą, kuris siekia vos pusmetrį, užtat žiedynus iškelia net į 1,5–2 m aukštį. Dėl šios savybės reikia gerokai pasukti galvą ir blakėžudėms rasti tinkamą vietą gėlyne.

Jos ypač gražiai atrodo pasodintos didelėmis grupėmis. Tuomet sezono pradžioje sodui puošnumo suteikia blakėžudžių lapai, kurie gėlyne sudaro pilkšvą, žalią ar raudoną spalvinę dėmę, o paskui vaizdas pasikeičia ir iškyla ažūrinių, vėjyje kaip bangos siūruojančių žiedynų jūra. Žiedkočiai tvirti, tuščiaviduriai ir nesunkiai lūžta; juos labai smagu skinti, bet ir stiprus vėjas gali juos pažeisti.

Gėlyne blakėžudes patartina sodinti prie kurpelių (Aconitum), neaukštų spygliuočių, melsvių, astilbių ir paparčių.

Nors blakėžudės natūraliai auga tamsiose ir drėgnose vietose, gėlynuose jos puikiai jaučiasi nedideliame pavėsyje ar saulėje, jeigu žemė drėgnoka ir riebi. Labiausiai joms tinka derlingi priemoliai. Tai puikūs pavėsių augalai, jiems tikrai patiks, jeigu didžiąją dalį saulės jiems užstos namo siena, tvora ar stambesnis kaimynas. Raudonlapės blakėžudės gražiausiai atrodo nedideliame pavėsyje, kur lapus tik retsykiais pabučiuoja saulė.

Persodinimas

Blakėžudės atsparios šalčiui, o pavasarį pradeda želti vienos pirmųjų. Jų žali ar pilkšvi lapai tuščiame pavasariniame gėlyne labai glosto akį. Blakėžudės auga lėtai, yra ilgaamžės ir vienoje vietoje gali vešėti daugybę metų. Vis dėlto kartkartėmis sveika ir joms pakeisti gyvenamąją vietą ar šiek tiek paploninti išvešėjusią taliją. Blakėžudės dalijamos ir persodinamos pavasarį. Laiką dalyti ir persodinti rodo susilpnėjusi vegetacija – augalas auga ir žydi vis prasčiau, nauji ūgliai pavieniai, dažniausiai auga tik kero šonuose.

Net jeigu keras atrodo neblogai, kas 10 metų (bet ne dažniau kaip kas 5 metai) jį rekomenduojama iškasti, padalyti, išrinkti stipresnes dalis ir pasodinti kitoje vietoje. Jeigu nenorite keisti želdyno vaizdo, seną žemę, kurioje gėlė augo daug metų, iškasę kerą pakeiskite šviežia ar bent pagardinkite riebiu kompostu.

Sutankėję ir prastai augantys kerai iškasami ir padalijami į keletą gražesnių gabalėlių su sveikomis šaknimis ir gražiais ūgliais. Sodinkite tuo pačiu gyliu, kaip augalas augo, palaistykite. Blakėžudžių šaknynas tvirtas, tankus, jam padalyti reikės aštraus peilio ar kastuvo. Persodintos blakėžudės supyksta ir metus ar dvejus trypia vietoje, kol vėl pradeda augti ir gausiai žydėti.

 

Petras Klimas

Rekomenduojami video