LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Daugelyje sodų didieji pavasario darbai jau nudirbti. Medžiai, krūmai išgenėti, pasodinti nauji sodinukai. Tačiau ir gegužę sodininkams nėra kada sėdėti sudėjus rankas. Dabar reikia ne tik padėti augalams gintis nuo kenkėjų ar ligų, bet ir papildomai juos pamaitinti.
Kokios ligos ir ką puola
Šiuo metu sode atliekami profilaktiniai purškimai nuo kamieno nekrozių plitimo. LAMMC profesorė Alma Valiuškaitė vardija, kad obelims taikomos priemonės nuo rauplių pirminės infekcijos, serbentams ir agrastams – tamsios miltligės, kaulavaisiams pavojinga moniliozė. Šiai ligai plisti palankiausios sąlygos yra šaltas ir drėgnas oras žydint kaulavaisiams. Jeigu pernai būta daug amarų, galimi pavieniai jų pažeidimai.
Gausinti naudingųjų vabzdžių
Kalbėdama apie biologinę apsaugą nuo sodams pavojingų kenkėjų, A.Valiuškaitė ragina pradėti gausinti naudingųjų vabzdžių, tokių kaip auksaakės, boružės, grobuoniškos ir plėšrios erkės, skaičių. Vabzdžių suaugėliai ir jų lervos ėda įvairių rūšių kenkėjus: amarus, tripsus, voratinklines erkes, drugių kiaušinėlius, miltuotuosius skydamarius. „Jų gausinimui reikia sėti medinguosius, aromatinius augalus, kurie priviliotų šiuos natūralius kenkėjų naikintojus, taip pat statomi vadinamieji vabzdžių viešbučiai. Sode dar galima pasikabinti naudingų vabzdžių vilioklius „Medžio auskariukus“. Galima augalus purkšti įvairių fitoncidinių savybių turinčių augalų ištraukomis“, – biologinius augalų kenkėjų kontrolės būdus vardija A.Valiuškaitė.
Viena taisyklė prieš medelių sodinimą gegužę
Įprastai vaismedžius ar vaiskrūmius sodiname ankstyvą pavasarį, kol sodinukai dar „miega“. Tačiau ir gegužę vyksta aktyvi sodinukų prekyba. Tad ar neprašausime juos sodindami gegužę? Patyręs sodininkas Juozas Lanauskas siūlo laikytis paprastos taisyklės. Jei medelis renkamas vėlyvą pavasarį, geriau rinktis tą, kuris dar nepradėjo stipriai leisti pirmųjų pumpurų. „Augalas labai stipriai nekentės, jeigu jo pumpurėliai tik vos išsprogę. Praktika rodo, kad gegužės pradžioje vaismedžiai, vaiskrūmiai prigyja juos tinkamai sodinant ir prižiūrint. Kadangi šis pavasaris kiek lėtokas, augalus pasodinus pirmąją gegužės savaitę, galima tikėtis, kad rezultatai bus neblogi“, – tikina pašnekovas.
Sodinukas iš krepšio – ką reikia žinoti?
Populiarėja sodinukų, persodintų į vazonus ar į polietileninius maišus, prekyba. Tokių vaismedžių persodinimo laikotarpis ilgesnis nei įprastų sodinukų atviromis šaknimis. Tačiau, kad jis sėkmingai prigytų, būtina viena sąlyga – vazone augalas privalėjo augti ne trumpiau kaip metus. Pasak J.Lanausko, tik tokiu atveju augalo šaknys pakankamai sustiprėjusios, įsitvirtinusios substrate, jame pilnai išsiraizgiusios. Sodinimo duobėje šaknelės neturėtų nulūžinėti, reikėtų nepamiršti prakedenti šaknų galiukus, juos nukreipti ne į apačią, o į kraštus.
„Jeigu vaismedis į krepšį ar vazoną pasodintas tik rudenį arba ankstyvą pavasarį, iš to jokios naudos. Sakyčiau, tada geriau sodinti vaismedžius atviromis šaknimis. Sodinant į krepšius nukarpoma nemažai šaknų, kad jos tilptų į ribotą tūrį, todėl šviežiai į vazoną pasodintą augalą iš jo ištraukus substratas nubyrės, dalis šaknelių nulūš, augalas patirs didelį stresą. Labai didelė tikimybė, kad augalas neprigis“, – pabrėžia J.Lanauskas.
Kaip nepatyrusiam sodininkui neapsišauti renkantis tokio tipo medelį? Pašnekovas sako, kad atskirti nesudėtinga. Sezoną vazone praleidę medeliai bus gerokai labiau suvešėję, sulapoję. Galima dirstelti ir į substratą. Jeigu jis stipriau suslėgtas, vadinasi, augalas jame praleido sezoną ar ilgiau.
Apsaugoti nuo vėjo
Dar galima suskubti pasisodinti ir egzotiškesnių mūsų lietuviškam klimatui vaismedžių – persikų, abrikosų ar nektarinų. Sodininkas pataria tokiems medžiams parinkti tinkamą vietą. Ji turėtų būti pietinėje, šiltesnio mikroklimato vietoje, apsaugotoje nuo šalčiausių šiaurės ar šiaurės rytų vėjų.
Kuo galime padėti avietėms?
Auginantiems remontantines avietes jų stiebus reikėjo nukirpti iš rudens arba vėliausiai kovą. Gegužės mėnesį jas galima patręšti. Jei to nesuspėta padaryti balandį, pusę normos amonio salietros galima pabarstyti jų eilėse gegužę. Ne per vėlu panaudoti ir kompleksines trąšas. „Jei balandį buvo patręšta amonio salietra, antrą kartą galima tręšti kompleksinėmis trąšomis. Tarp tręšimų būtina padaryti mėnesio pertrauką. Svarbiausia rinktis bechlores trąšas. Į tai gana dažnai nekreipiama dėmesio. Tokias trąšas barsto javų augintojai, nors sudėtis jų ir nebloga, bet jos turi chloro. Tai toksiškai veikia šaknis, sutrinka jų vystymasis. Norėdami sutaupyti, galime pražudyti augalus. Geriau rinktis sulfatines trąšas“, – praktiniais pastebėjimais dalijasi J.Lanauskas.
