Gydytojos pulmonologės ir radiologės Zofijos Tikuišienės „Gandrų dvaras“, esantis Kojelių kaime (Klaipėdos r.), išskirtinis – juk ekosodybų Lietuvoje nėra daug, vos kelios. Garsi žolininkė, natūropatė ir fitoterapeutė pripažįsta, kad vien tradicinė medicina ne visuomet pajėgi padėti sveikatos trokštančiam žmogui, todėl natūralūs sveikatinimo būdai šiandien vertinami kaip niekada anksčiau.

Ekologiški augalai

Žalumoje paskendusioje sodyboje kvepia žolėmis ir gamtos galia. Ekologišką sodybą supa natūrali gamta: miškas, pievos, vandens telkiniai, arti – jokių taršos šaltinių. Šeimininkė pripažino nesižavinti egzotiškais augalais – labiausiai vertina vietinius tradicinius protėvių augalus, kuriais puošia aplinką.

Senovinę vokišką sodybą šeimininkai atkūrė savo rankomis.

Čia auga burnočiai, margainiai, topinambai, anyžiaus kvapą skleidžiantys lofantai, ugniažolės, mėtos, šaltmėtės, kraujažolės, bazilikai, nakvišos, rykštenės, levandos ir daugybė kitų. Vietą rado ir šaltalankis, karklai – visi jie itin vertingi savijautai ir sveikatai. „Noriu tausoti gamtą, išsaugoti natūralų kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Tai yra didžiulis mano profesijos baras, nes vaistažoles, iš kurių darau arbatas, auginu ir renku ekologiškose pievose bei miškuose“, – pasakojo Z.Tikuišienė. Visi jos naudojami produktai turi sertifikavimo ženklus, yra ekologiški, išgauti savame ūkyje ir surinkti čia pat miške, pievoje.

Beje, gydytojos arbatos vertos atskiro pasakojimo – jos sukurti mišiniai valo organizmą, šalina toksinus, šarmina kraują ir limfą, suteikia energijos, aprūpina būtinais mikroelementais. Jų galią išbandė ir „Valstiečių laikraščio“ redakcijos darbuotojai, kuriuos Z.Tikuišienė apsiėmė savanoriškai šviesti ir konsultuoti.

Vaistažolių kambaryje gydytoja ruošia sveikatai itin vertingas arbatas.

Auksinių rankų meistras

„Gandrų dvaro“ pavadinimą „padiktavo“ virš sodybos iškilęs gandralizdis. Prieš pat nepriklausomybės atkūrimą šį apleistą Dievo kampelį nusipirko kartu su vyru Robertu. Vis dėlto gydytojų porą labiausiai sužavėjo tegul ir griūvantis, tačiau ilgą istoriją menantis vokiško stiliaus pastatas, kurį norėta nugriauti.

Tuomet teko pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus – tvarkyti apleistą pastatą, puošti aplinką, sodinti augalus. Dienomis abu darbavosi ligoninėje, o laisvą laiką atidavė šiam kampeliui, įprasminusiam jų svajonę – sukurti ekologinį ūkį.

Daugelį darbų atliko auksinių rankų gydytojas Robertas. Daug metų Vaikų chirurgijos skyriui vadovavęs medikas rasdavo laiko ne tik ūkio darbams (buvo stalius, stogdengys, statybininkas), bet ir kitiems pomėgiams, tarkim, muzikai ar krepšiniui. Chirurgo rankos mokėjo ne tik skalpelį laikyti, bet ir kontraboso, bosinės gitaros stygas virpinti, profesionaliai liesti sintezatoriaus klavišus. Robertas nepabūgo ir audringų Atlanto bangų – nepriklausomybės atgavimo pradžioje jachta „Lietuva“ perplaukė vandenyną.

Nuo mokyklos laikų gydytojas žaidė krepšinį. Jam teko pakovoti Kauno „Žalgirio“, „Spartako“, „Dinamo“ komandose, gynė ir „Neptūno“ garbę, vėliau – „Neptūno“ veteranų, pelnė Lietuvos krepšinio čempiono vardą.

Auksinių rankų meistru operacinėje garsėjęs Robertas tvirtino, kad rankos yra skirtos darbui, todėl sodybą restauravo pats.

Žalumoje paskendusioje ekologiškoje sodyboje kvepia žolėmis ir gamtos galia.

Gydo lėtines ligas

Po kurio laiko sodyba, kurioje Zofija užsiėmė vaistažolių auginimu, buvo pritaikyta kaimo turizmui. Čia pat šalia vandens telkinio iškilo pirtelė. Tačiau darbščios poros neaplenkė ir nelaimės – anapilin iškeliavo Robertas, įprasminęs savo atmintį nuveiktais darbais ir savo profesinėje sferoje, ir visuomenėje, ir šeimoje.

Po netekties gydytoja toliau tęsia savo misiją: gyvena sveiku ritmu ir aplinkinius ragina į ligas žvelgti giliau – neužtenka išgydyti ūmią jų būklę. Šeimininkei šiandien sunku rūpintis sodyba, kuri reikalauja daug jėgų ir sveikatos, o ekologiniam ūkiui keliami itin dideli reikalavimai. Vis dėlto ji optimistiškai žvelgia į ateitį ir toliau dirba savo mėgstamą darbą: veda paskaitas, konsultuoja pacientus, ruošia arbatas, priima svečius. Žemė ūkyje smėlėta, tačiau kuo ji skurdesnė, tuo daugiau gydomųjų savybių turi vaistažolės.

Gydytoja ypač vertina ugniažolę, kuri veikia vėžines ląsteles ir gerina virškinimą, garšvą, valančią sąnarius, vingiorykštę – natūralų antibiotiką. Valerijoną žolininkė pataria vartoti atsargiai, nes jis ne visiems tinka. Vietoj valerijono galima vartoti sukatžolę, melisą, apynį, kietį – šie augalai taip pat veikia raminamai. Labai vertingi prieskoniniai augalai – petražolė, bazilikas, salieras. Juos reikėtų įtraukti į kasdienį maisto racioną. Vaistažolių mišinį reikia vartoti 21 dieną, paskui daryti pertrauką arba pakeisti kitomis. Z.Tikuišienė pasakojo, kad žmogus savo silpnus organus turi stiprinti vaistažolėmis, kurios gydo lėtines ligas.

„Gandrų dvaro“ pavadinimą „padiktavo“ virš sodybos iškilęs gandralizdis.

Atsikratyti baimės

Norintiems sveikai gyventi gydytoja natūropatė pataria pozityviau žiūrėti į gyvenimą ir savo sveikatą patikėti ne tik medikams. „Jei sergantis žmogus tikėsis, kad viskas tik gydytojo rankose, jis greitai nepasveiks, – pripažino Z.Tikuišienė. – 60 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos ir tik maža dalis šios atsakomybės tenka medikams. Gerai savijautai svarbus tinkamas maitinimasis, judėjimas ir emocinė būklė. Tačiau pacientai kartais klaidingai suvokia patarimą koreguoti mitybą. Jų manymu, norint sveikai maitintis, būtina laikytis dietų. Nieko panašaus. Tiesiog maistas turi būti ir vaistas.“

Pasak Z.Tikuišienės, imunitetas susideda iš dviejų dalių – organų ir emocinio gebėjimo pasipriešinti ligoms. Būtent dėl šios priežasties būtina išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Kaip pavyzdį ji paminėjo Vydūną, kuris būdamas 19 metų susirgo tuberkulioze, tačiau išgyveno iki 80 metų, nors tuo laikotarpiu daugelis mirdavo nuo šios ligos. Vydūnas anksti keldavosi, melsdavosi, labai mažai valgė, skaitė knygas, muzikavo. „Jei žmonės mažiau tuščiai leistų laiką, jie taip pat būtų gerokai sveikesni“, – įsitikinusi gydytoja.

Baimė – viena didžiausių blogybių, nuodijančių gyvenimą, todėl reikia atsikratyti blogų minčių ir į gyvenimą įsileisti daugiau pozityvumo. „Tiesiog paleisti blogas mintis, patikėti jas Dievui. Nereikia paskęsti smulkmenose ar negatyvios informacijos sraute. Žmogus turi pats valdyti savo gyvenimą, o ne būti aplinkybių auka“, – įsitikinusi gydytoja.