Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Netinkama pakuotė maistą gali net sugadinti

Plastikiniai maišeliai, vienkartinio ir daugkartinio naudojimo indai ir indeliai tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus kasdienybės dalimi. Jų prireikia vykstant į sodybą, susirengus iškylauti gamtoje ar tiesiog kasdien besisukiojant šeimininkėms virtuvėje. Tačiau retas kuris susimąsto, kad žodžiai „vienkartinis“ ar „daugkartinis“ nurodyti ne veltui, kad būtina atkreipti dėmesį, kokiems – šaltiems ar karštiems – produktams laikyti tinkami indai ir pan. Kaip tinkamai juos pasirinkti ir naudoti, kokių saugumo reikalavimų būtina laikytis, kad nekiltų grėsmė žmogaus sveikatai, kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąja specialiste-valstybine maisto produktų inspektore Skirmante Ambraziene.

Dėmesys pakuotei

Pasak specialistės, pirmiausia vartotojai, rinkdamiesi pakuotę, turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar ji skirta vienkartiniam naudojimui, ar daugkartiniam. Tai privalo nurodyti pats gamintojas. Ši informacija pateikiama ant paties gaminio, jo pakuotės arba nurodoma etiketėje.

Jei pakuotės, indo, įrankių paskirtis yra vienkartinė (pvz., stalo vandens buteliukas, indelis mišrainei, puodelis karštiems gėrimams ir pan.), jų jokiu būdu negalima naudoti pakartotinai ar daugkartiniam maisto laikymui ar saugojimui.

„Atidarius ar panaudojus vienkartinį indą, jis dažniausiai pažeidžiamas mechaniškai: susibraižo, aplūžta. Todėl padidėja cheminių medžiagų migracijos iš tokios pakuotės į maistą tikimybė, gaminys gali tapti nesaugus“, – aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė.

Naudojami buityje

Šiandien buityje plačiai naudojami ne tik vienkartiniai, bet ir daugkartinio naudojimo plastikiniai indai. Vieni jų skirti sausiems biriems maisto produktams laikyti, kiti – šaltiems, karštiems ar riebiems produktams, treti tinkami kaitinti mikrobangų krosnelėse ar laikyti šaldiklyje, plauti indaplovėje ir t. t. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė įspėja: nėra tokios medžiagos, taip pat ir plastiko, kuris būtų saugus visais įmanomais naudojimo būdais ar visomis įmanomomis naudojimo sąlygomis. Todėl žmogus, rinkdamasis vienokią ar kitokią pakuotę, turi žinoti, kokiam tikslui jam jos reikia, ir atkreipti dėmesį į specialius simbolius, kuriais gamintojas informuoja apie gaminio paskirtį. Tik tokiu atveju jis išsirinks tinkamą gaminį ir galės jį saugiai naudoti.

Pasak S.Ambrazienės, naudojant gaminius ne pagal paskirtį, padidėja cheminių medžiagų išsiskyrimo tikimybė, dėl to maistas tampa nesaugus. Pavojingiausia tai, kad iš plastiko gaminių išsiskyrusios medžiagos gali kauptis organizme, ardyti endokrininę sistemą, sukelti kepenų, inkstų ir kt. ligas. Todėl Europos Sąjungoje didžiausias dėmesys skiriamas būtent plastiko gaminių saugumui ir kokybei užtikrinti. Jiems yra nustatyti konkretūs ir griežti cheminės saugos reikalavimai.

Reikia būti atidiems

Plastikas labai plačiai naudojamas tiek gaminant, tiek pakuojant maistą, nes pasižymi savybėmis, kurių neturi kitos medžiagos ir gaminiai, pvz., apsaugo maisto produktus nuo drėgmės, kvapų skverbimosi.

Naudodami tokius gaminius pagal paskirtį, naudosime juos saugiai. O kokia gaminio paskirtis, nurodo ženklinimas. Jis patvirtina, kad gamintojas ištyrė gaminio tinkamumą naudoti nurodytomis sąlygomis, pvz., šildyti jį ar šaldyti, todėl iš jo į maistą ar gėrimą neišsiskirs pavojingų medžiagų.

„Jei gamintojas nurodo, kad, pavyzdžiui, buteliukas ar gertuvė yra skirta vandeniui, į ją nereikėtų pilti sulčių ar pieno produktų. Jei indą su maistu numatoma kaitinti mikrobangų krosnelėje arba šaldyti šaldiklyje, tai ant tokio indo turi būti nurodytas atitinkamas ženklinimas“, – aiškino S.Ambrazienė.

Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė pabrėžė, kad ant visų, taip pat ir plastiko, gaminių, skirtų liestis su maistu, labai dažnai naudojamas taurelės ir šakutės simbolis. Jis nurodo, kad gaminys yra skirtas liestis su maisto produktais, jis atitinka saugos reikalavimus. S.Ambrazienė atkreipė dėmesį, kad šis simbolis privalo būti nurodytas tik tuo atveju, jei iš paties gaminio neaišku, kad jis yra skirtas liestis su maistu, nėra žodžių „skirti liestis su maistu“ arba nėra konkrečių nuorodų apie gaminio naudojimą (pvz., butelis vandeniui, indas maistui laikyti).

Reikia atsiminti, kad gaminys turi būti naudojamas ne tik pagal paskirtį, jis taip pat neturi būti pažeistas. Pavyzdžiui, šildant riebų maistą nenaujame, subraižytame plastiko inde, ypač padidėja cheminių medžiagų išsiskyrimo į maistą rizika. Todėl tokie plastiko gaminiai nebetinkami naudoti, juos reikėtų išmesti į plastikui skirtus atliekų konteinerius, kad būtų perdirbti.

Savaime suprantama, maisto produktams negalima naudoti plastikinės taros ar pakuotės, kuri buvo skirta ne maisto produktams (pvz., trąšoms, kosmetikai ir kt.).

Griežti reikalavimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė pasakojo, kad maistas (taip pat ir gėrimai), iki bus suvartotas, visais jo gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, ruošimo ir pateikimo etapais liečiasi su daugybe įvairių gaminių ir medžiagų, kurios vadinamos su maistu besiliečiančiais gaminiais ir medžiagomis. Kaip jau buvo minėta, nėra tokios medžiagos ar gaminio, kuris būtų saugus naudoti visais būdais ir visomis sąlygomis. Todėl visi su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi būti gaminami laikantis geros gamybos praktikos reikalavimų, juos naudojant į maisto produktus turi neišsiskirti tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai arba nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį, pabloginti jo skonį ar kvapą.

„Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, Europos Parlamento ir Tarybos, Europos Komisijos bei Lietuvos teisės aktuose nustatytos leistinos medžiagų, galinčių išsiskirti iš su maistu liestis skirtų gaminių, ribinės vertės, t. y. nustatytas toks leistinas išsiskiriančios medžiagos kiekis, kuris net ir ilgalaikėje perspektyvoje nekels pavojaus žmonių sveikatai. Be to, prieš pateikiant šiuos gaminius ir medžiagas į rinką, jie turi būti ištirti akredituotose laboratorijose, kad būtų įrodyta gaminio ar medžiagos sauga ir tinkamumas naudoti“, – pabrėžė S.Ambrazienė.

Rekomenduojami video