Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Norėdami apsisaugoti, turime žinoti viruso kelius

Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) yra kiaulinių šeimos (lot. Suidae) užkrečiamoji liga, kuria serga naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Šią ligą sukelia Asfarviridae šeimos virusai, dėl kurių neįprasto sudėtingumo yra sunkiau kurti vakciną. Todėl norint apsaugoti kiaules nuo šios klastingos ligos, reikia, kad kiaulių savininkas suprastų, iš kur ir kaip AKM virusai gali patekti į kiaulių laikymo vietą ir tinkamai įgyvendintų biologinio saugumo priemones ūkyje.

Virusas šalia mūsų

2007 m. AKM virusas atkeliavo iš Afrikos į Europos žemyną. Pirmą kartą jis nustatytas Gruzijoje. Iš Gruzijos per Rusiją ir kitas šalis 2014 m. virusas pateko į Baltijos valstybes ir Lenkiją. Tais pačiais metais virusas pirmą kartą nustatytas Lietuvoje. AKM virusas pavojingas kiaulėms, taip pat yra išplitęs šernų populiacijoje. AKM plinta tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais keliu, taip pat per užkrėstus pašarus, virtuvės atliekas, gyvūninius produktus, užkrėstų gyvūnų gaišenas, virusu užterštus ūkyje naudojamus įrankiu, batus, rūbus. Ūkyje nustačius AKM, visos kiaulės yra naikinamos siekiant užkirsti kelią viruso plitimui ir kiaulių laikytojams sukelia didelių ekonominių nuostolių.

Kaip tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro vadovas prof. dr. Alvydas Malakauskas, apsisaugoti nuo šios ligos įmanoma, nes dauguma komercinių ir nekomercinių ūkių iš daugiau kaip 12 tūkstančių kiaulių laikytojų Lietuvoje sugebėjo tą padaryti.

Tyrimas

Kaip kiaulių laikytojai galėtų išvengtų ligos, atsakymo bendromis pastangomis ieškojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkai. Pasak prof. A.Malakausko, 2019 m. vykdytas kiaulių AKM protrūkių tyrimas, bandant išsiaiškinti, kokiais būdais ligos virusai patekdavo į ūkius. „Per šiuos metus Lietuvoje buvo patvirtinti 19 AKM protrūkių kiaulių laikymo vietose: Kazlų Rūdos sen. – 8 protrūkiai, Marijampolės sen. – 3 protrūkiai, Kauno r. sav. – 3 protrūkiai, Prienų sav. – 3 protrūkiai, Alytaus sav. – 1 protrūkis ir Šakių sav. – 1 protrūkis. Protrūkiai kilo daugiausia nekomerciniuose kiaulių ūkiuose ir keliuose labai mažuose komerciniuose. Visuose šiuose ūkiuose kiaulės buvo tinkamai likviduotos ir atliktas epidemiologinis atvejo-kontrolės tyrimas. Jo metu buvo lyginamos ir tiriamos kiaulių laikymo ir priežiūros sąlygos, galimi rizikos veiksniai, savininkų ir darbininkų supratimas apie AKM riziką ir prevenciją“, – pasakojo jis.

Tokie patys duomenys buvo surinkti ir iš neužkrėstų kontrolinių ūkių, pasirenkant vienam ūkiui su AKM židiniu du kontrolinius ūkius. Tokiu būdu buvo galima surasti rizikos veiksnius, kurie lemia šios ligos patekimą į ūkius. Kontroliniai ūkiai kiekvienam atvejui buvo priskiriami pagal vietą ir ūkio dydį, imti ūkiai, kurie yra artimiausi protrūkio ūkiui ir kuriuose yra panašus kiaulių skaičius. Ir kontroliniuose, ir atvejų ūkiuose buvo atliekamas epizootinis tyrimas pagal sudarytą vienodą klausimyną – 27 klausimai, susiję su rizikos veiksniais (biologinio saugumo reikalavimais, žmonių ir transporto judėjimu, šėrimu, pakratais, kitų gyvulių laikymu ir kt.).

Rezultatai

„Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės AKM protrūkių atsiradimo priežastys yra biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, kurį lėmė nepakankamas kiaulių augintojų dėmesys šiai ligai ir VMVT nustatytiems reikalavimams bei rekomendacijoms. Visi tyrime dalyvavę kiaulių laikytojai buvo girdėję apie AKM, tačiau požiūris į reikalavimus labai skyrėsi. Labiausiai nustebino, kad žmonės, net ir laikydami bei deklaruodami kitus gyvulius, laikomų kiaulių nedeklaravo ir netaikė jokių biologinio saugumo priemonių! Dėl tokių veiksmų, tiksliau neveikimo, įvyko 3 AKM protrūkiai iš 19“, – tyrimo rezultatus atskleidė prof. A.Malakauskas. Jis pabrėžė, kad dėl neatsakingo elgesio labiausiai nukenčia pats kiaulių laikytojas, nes, nedeklaravus gyvulių, kompensacija už jų sunaikinimą, ūkio valymą ir dezinfekavimą, pašarų ir kito užkrėsto turto naikinimą nemokama. Be to, laikytojai baudžiami administracinėmis nuobaudomis dėl teisės aktų nevykdymo. Dėl tokių protrūkių nukenčia ir kaimynai, kurie turi kiaulių 10 km spinduliu, – jiems skiriami apribojimai, negalima vykdyti gyvūnų judėjimo, todėl patiriama ekonominių nuostolių.

„Reikia pabrėžti, kad visus registruotus kiaulių laikytojus bent kartą per metus aplanko VMVT inspektoriai, kurie kvalifikuotai gali patarti, kaip kiaulių laikymo vietoje galima paprastai ir pigiai pritaikyti elementarias biologinio saugumo priemones ir iš kur kyla didžiausia AKM rizika“, – primena VMVT Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro vadovas.

Rizikos faktoriai

Tyrimo metu registruotuose kiaulių ūkiuose, kur įvyko AKM protrūkių, nustatyta daug daugiau biologinio saugumo trūkumų, nei kontroliniuose ūkiuose. „Dažniausia pasitaikantys trūkumai buvo netinkami ir neprižiūrimi dezinfekciniai barjerai (be dezinfekcinio skysčio, ne prie kiaulių laikymo patalpos durų), nekeičiama avalynė bei darbo drabužiai einant į kiaulių laikymo patalpas. AKM protrūkiai dažniausia kilo, kai biologinio saugumo trūkumai sutapo su rizikingomis veiklomis, tokiomis kaip vykimas į mišką (grybų, malkų ir pan.), laukus, ganyklas (melžti karvių, apžiūrėti gyvulius ir pan.), transporto judėjimas prie kiaulių laikymo pastato (pašarų atvežimas, traktorių ir padargų laikymas), gyvūnų judėjimas į kiaulių laikymo vietą ir pastatus (atvesta karvė po veršiavimosi ir pan.). Biologinio saugumo priemonės ūkyje paprastai randamos, tačiau pasitaikė atvejų, kai jomis tiesiog nesinaudota. Taip pat nustatyta, kad už dezinfekcinio kilimėlio laikomi ne su kiaulių šėrimu ar priežiūra susiję daiktai, pvz., dviračiai, daržo inventorius ir pan., o tai dezinfekcinį barjerą ir kitas biologinio saugumo priemones paverčia neveiksmingomis. Kitų gyvulių laikymas kartu su kiaulėmis buvo svarbus rizikos veiksnys AKM protrūkiui atsirasti, nes apsunkina ar visiškai neleidžia laikytis biologinio saugumo reikalavimų“, – vardijo A.Malakauskas.

Vykdant aktyvią žemės ūkio veiklą ir važinėjant iš ūkio teritorijos į laukus ar miškus ir atgal, ūkio savininkams yra didelė rizika parsivežti AKM virusus į ūkio teritoriją. „Todėl siūlome ūkio techniką laikyti kaip galima atokiau nuo kiaulių laikymo patalpos ar pastato, pašarų laikymo patalpos ir kitų vietų, kur kiaulių priežiūros metu vyksta aktyvus judėjimas“, – patarė specialistas kiaulių ūkių savininkams.

Siekiant apsisaugoti nuo viruso, įspėja A.Malakauskas, taip pat būtina neleisti pašaliniams asmenims lankytis kiaulių laikymo patalpoje ir jos pagalbinėse patalpose. Jei tokie vizitai neišvengiami, privaloma gerai nusiplauti rankas, dezinfekuoti avalynę, pakeisti darbo drabužius arba dėvėti apsaugines priemones. „Yra įprasta plauti rankas po darbo tvarte, tačiau esant nuolatinei AKM rizikai rekomenduojama plauti ir dezinfekuoti rankas ir prieš einant į kiaulių laikymo patalpą. AKM nėra tas virusas, kuris lengvai plinta per neplautas ir nedezinfekuotas rankas, tačiau ši procedūra iki minimumo sumažins riziką ir privers stabtelėti bei pagalvoti: ar mano dezinfekcinis barjeras yra tinkamai užpildytas dezinfekciniu skysčiu, ar pasikeičiau batus ir darbo drabužius?“, – dėstė Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro vadovas.

Rudenį ypač svarbiais rizikos veiksniais tampa einamųjų metų derliaus grūdų ir šiaudų naudojimas nesilaikant reikalavimų. Reikia nepamiršti, kad AKM virusas, priklausomai nuo aplinkos ar laikymo sąlygų, gali išlikti nuo keliasdešimt dienų iki keleto ar daugiau mėnesių. Todėl būtina atsižvelgti į VMVT reikalavimus pašarų ir pakratų išlaikymui bei apdorojimui prieš naudojimą: šiaudus išlaikyti mažiausiai 90 d. iki naudojimo, o grūdus – mažiausiai 30 d. arba užtikrinti, kad terminio apdorojimo būdu (pvz., apdoroti ne žemesnėje kaip +70 °C temperatūroje ir ne trumpiau kaip 5 min. arba kitu terminio apdorojimo būdu) būtu sunaikinamas AKM virusas.

„Nors šio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiesioginių sąsajų tarp medžiotojų ir AKM protrūkių kiaulių ūkiuose, su medžiokle ir šernais susijusi veikla išlieka viena rizikingiausių ir kelianti didžiausią pavojų. Kadangi Lietuvoje AKM plačiai paplitęs tarp šernų, nė vienu metų laiku negalima pamiršti ar nuvertinti AKM virusų patekimo galimybės dėl šių veiklų“, – perspėjo specialistas.

AKM virusai ilgiau išlieka gyvybingi ir pavojingi šernų gaišenose, sumedžiotų šernų skerdenose, kraujyje, organuose, taip pat išmatose ar net šlapime. Todėl AKM gali plisti ir per sumedžiotų šernų ar naminių kiaulių mėsą, per šernų užkrėstą žolę, grūdus ar šiaudus, jei tai pateks kiaulėms. „Užkrėstos mėsos rūkymas ar sūdymas neužtikrina, kad AKM virusas bus sunaikintas, lygiai taip pat viruso sunaikinimo negarantuoja ir virimas ar kepimas namų sąlygomis. Todėl draudžiama kiaulėms šerti maisto bei virtuvės atliekas bei gyvūninius produktus!“, – sako jis.

Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centro vadovas viliasi, kad kiaulininkystės ūkių savininkai kasmet taps budresni ir atidžiau laikysis biologinio saugumo priemonių: „Žinant rizikos veiksnius ir tai, kaip plinta virusas, galima apsisaugoti nuo AKM viruso patekimo į kiaulių laikymo vietą. Jau kelerius metus iš eilės kiaulininkystės ūkių savininkams VMVT yra rengiami mokymai, kaip apsisaugoti nuo AKM. Jų metu VMVT inspektoriai teikia naudingą informaciją, todėl rekomenduojame aktyviai dalyvauti mokymuose ir nepamiršti deklaruoti kiaulių. Lietuvoje AKM globaliu mastu sustabdyti negalime, tačiau galime apsaugoti savo kiaulininkystės ūkius.“

Pagrindiniai biologinio saugumo aspektai, norint apsaugoti kiaulių ūkį:

-griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų;

-suprasti, kaip ir iš kur gali atkeliauti AKM virusai;

- suprasti, kad šernai yra AKM viruso aplinkoje šaltinis;

- nekontaktuoti su šernais, jų skerdenomis, medžiotojais bei medžioklės aplinka;

-kontroliuoti veiklą aplink kiaulių laikymo patalpas;

- neturėti kontaktų su kitais kiaulių laikytojais;

- neįleisti į ūkius pašalinių žmonių;

- nešerti maisto atliekomis;

- nešerti termiškai neapdorota žole ar kitais žoliniais pašarais;

-pakratams nenaudoti šiaudų tiesiai iš lauko, juos palaikykite sausoje vėdinamoje patalpoje ne mažiau kaip 3 mėn.;

-tvarte reguliariai naikinti graužikus, vabzdžius.

 

 

 

 

Rekomenduojami video