Lietuva jau pusantrų metų šalies rinkai tiekiamuose maisto produktuose riboja transriebalų (oficialiai vadinamų riebalų rūgščių transizomerais) kiekį. Nacionaliniais teisės aktais buvo numatyta, kad tiek prekyboje, tiek ir viešajame maitinime sveikatai nepalankių transriebalų, kurie neturi jokios vertės žmogaus organizmui, privalo būti ne daugiau kaip 2 g/100 g nuo bendro riebalų kiekio. Šių metų balandžio 1 dieną įsigaliojus ir pradėjus taikyti Reglamentą dėl didžiausios leidžiamos transriebalų koncentracijos (2 g/100 g riebalų) apribojimo, toks reikalavimas nuo šiol tiesiogiai galioja visose ES valstybėse.

Šis reikalavimas netaikomas natūraliai gyvūniniuose riebaluose esantiems transriebalams. Svarbu pažymėti, kad Reglamente nustatyta didžiausia leidžiama transriebalų koncentracija (2 g/100 g riebalų) taikoma maisto produktams, skirtiems galutiniam vartotojui ir mažmeninei prekybai.

Kas yra transriebalai ir kokiuose produktuose jų aptinkama?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skiria didelį dėmesį transriebalų kontrolei, o tyrimai atliekami nuolat. Be planinių tyrimų atliekami ir importuotų produktų tyrimai transriebalų kiekiui nustatyti. Savo gaminius tiria ir patys Lietuvos gamintojai.

Transriebalai yra pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūralios kilmės transriebalų yra karvių, avių, ožkų riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Pramoniniai transriebalai, kurie ir yra reglamentuojami, susidaro gaminant iš dalies hidrintus riebalus ar aliejus. Pramoniniu būdu susidarius transriebalus nuspręsta reglamentuoti, atsižvelgus į didelį jų naudojimą maisto gamyboje, be to, tyrimų duomenimis, šie riebalai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Maisto saugą kontroliuojantys VMVT specialistai pastebi, jog iš dalies hidrinti riebalai dažniausiai naudojami ne pirmo būtinumo produktų, pavyzdžiui, saldainių, konditerijos gaminių, kepinių, glaistų, įdarų, margarino, tepių riabalų mišinių, greitai paruošiamo maisto (bulvių traškučių) gamyboje. Gamintojams jie yra patrauklūs dėl savo juslinių ir technologinių savybių (tinkamos tekstūros, ilgesnio tinkamumo vartoti termino) ir patrauklios kainos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) rekomenduoja vartoti kuo mažiau produktų, kuriuose yra šių nepageidaujamų medžiagų. Pavyzdžiui, PSO rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio su maistu gaunama energija yra 2 000 kcal per dieną, patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų.

Šalies gamintojai prie ribojamo transriebalų kiekio maiste jau prisitaikę

Pramoniniu būdu gaminant iš dalies hidrintus riebalus technologinėmis priemonėmis galima sumažinti sveikatai nepalankių transriebalų kiekį juose, todėl maisto gamintojai turi galimybę rinktis mažai transriebalų turinčius iš dalies hidrintus riebalus, kitus, alternatyvius riebalus ar aliejus, kuriuose transriebalų visai nėra arba jų kiekis kur kas mažesnis.

Pagal šiuo metu ES galiojantį reglamentavimą nuo š. m. balandžio 1 d. visos ES lygiu nustatytas ribinis leidžiamas šių riebalų kiekis maiste – t. y. transriebalų, išskyrus natūraliai esančiuosius gyvūniniuose riebaluose, kiekis galutiniam vartotojui ir mažmeninei prekybai tiekti skirtuose maisto produktuose neturi viršyti 2 g/100 g riebalų. Reglamento reikalavimų neatitinkančių maisto produktų rinkai tiekti nėra leidžiama.

Lietuvos atveju maisto gamintojams naujasis reglamentavimas neturėtų sukelti didesnių problemų, nes nacionaliniais teisės aktais nuo 2019 m. lapkričio įvedus ribojimus, savo technologinius procesus jie jau pakoregavę ir situacija, ypač lietuviškuose produktuose, pastaraisiais metais ženkliai pagerėjusi, pažeidimų dėl transriebalų kiekio neatitikimų VMVT nustato tik pavieniais atvejais.

Per pastaruosius dvejus metus rinkoje nustatyti vos keli lietuviški konditerijos gaminiai, kuriuose transriebalų kiekis viršijo normą. Tuo tarpu importuojamuose produktuose viršijimas nustatomas kur kas dažniau. Produktuose nustačius didesnius, nei yra leistini transriebalų kiekiai, tokių produktų tiekimas rinkai iš karto sustabdomas, o platintojas įpareigojamas nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų (jei jie buvo išplatinti), grąžinti gamintojui arba sunaikinti.