Vasarai prasidėjus rekordiniais karščiais, daugelis gyventojų, nutaikę laisvesnę valandėlę ar dieną, traukia į paežeres, paupius, sodybas ar sodus. Visuomet į tokias iškylas pasiimama ir maisto. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai (VMVT) perspėja, kad gyventojai turėtų būti akylesni rinkdamiesi ne tik produktus, iš kurių gamins maistą namuose, bet ir tuos, kuriuos pasiims kelionėn į gamtą. Antraip net ir trumpas pabuvimas gamtoje gali ilgam paguldyti į ligos patalą.

Tinka ne visi maisto produktai

Anot VMVT specialistų, šiltuoju metų laiku ypač suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių), biologinis vystymasis, gerokai sutrumpėja laikas, per kurį mikroorganizmai sugeba daugintis ir augti. Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu.

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Sadūnaitės, kasmet 85–90 proc. visų šalyje registruojamų apsinuodijimo maistu protrūkių kyla dėl namų sąlygomis netinkamai pagaminto, nesaugaus maisto. Todėl, anot jos, išvykose gamtoje ruošiant maistą, naudinga žinoti kelias pagrindines taisykles ir jų laikytis – jos padės išvengti nemalonių situacijų. Išvykoms gamtoje reikėtų įsigyti optimalaus dydžio šaltkrepšį su šaldymo kasetėmis (greitai gendantiems maisto produktams) arba automobilinį šaldytuvą.

Iškylai gamtoje geriausiai rinktis negreit gendančius, ilgo vartojimo termino kietuosius sūrius, konservuotus ar vytintus mėsos gaminius, vaisius, riešutus, sausus konditerijos gaminius be kremų ar įdarų. Prie keptos mėsos ar žuvies patiekalų gamtoje puikiai tiks kuo paprastesni ir natūralesni produktai, pavyzdžiui, švieži agurkai, pomidorai, lapinės salotos, svogūnai ar kitos daržovės.

Iškyloms pirkti reikia tik geros kokybės, šviežius maisto produktus, nenaudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę, produktų su pradiniais gedimo požymiais – pakitusios spalvos, kvapo.

VMVT specialistė taip pat pataria vengti vežtis iš anksto namuose paruoštas mišraines su majonezu, grietine ar aliejumi, įvairius užtepus, kremus, paštetus, šaltieną, drebučius, kurie karštą vasaros dieną genda ypač greitai. Be to, reikėtų prisiminti, kad dešrelių, ar kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska), negalima kepti ant atviros liepsnos.

Svarbu švara

Norint išvengti nemalonumų mėgaujantis maistu, svarbu ne tik rinktis kokybišką maistą, bet ir laikytis higienos reikalavimų jį ruošiant bei tinkamai jį paruošti ir laikyti. Pasak VMVT vyriausiosios specialistės R.Sadūnaitės, labai svarbu namuose prieš kelionę po tekančiu vandeniu nuplauti iškylai skirtas daržoves, vaisius, uogas. Visi maisto produktai turėtų būti tvarkingai sudėti į uždaromas plastikines dėžutes, krepšelius ar maišelius.

Duoną geriau raikyti vietoje, todėl jai transportuoti tinka didesni popieriniai maišeliai, medinės dėžutės, pinti krepšeliai. Kraunant į transporto priemonę maisto produktus, juos reikia atidžiai surūšiuoti, atskirti žalius nuo šiluma apdorotų, plautus nuo neplautų.

Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi, paruoštus šaltus produktus reikėtų laikyti šaltkrepšiuose, o karštus – virš žarijų. Tačiau ne ilgiau kaip dvi valandas, palaikant 68 laipsnių temperatūrą. Keptas karštas daržoves taip pat reikėtų nedelsiant suvartoti.

Gamtoje, kaip ir namų virtuvėje, reikia vengti kryžminės taršos – termiškai apdorotas, pagamintas maistas jokiu būdu neturėtų liestis su žaliavomis. Pusgaminiams ar patiekalams pjaustyti reikia naudoti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles, plauti juos prieš ir po panaudojimo.

Valgant gamtoje asmeninė higiena – svarbiausia. Iškylautojai, o ypač gaminantys maistą, privalo plauti rankas vandeniu su muilu arba naudoti kitas efektyvias rankoms dezinfekuoti skirtas priemones tiek prieš valgio ruošimą, tiek ir po jo. Būtina plauti ir valyti visus maistui gaminti naudojamus paviršius bei įrankius, o valgant naudotis įrankiais ir vengti liesti maistą rankomis.

Įsitikinti, ar tikrai iškepė

Gaminant maistą lauko sąlygomis – jį kepant, verdant, labai svarbu įsitikinti, ar jis yra pakankamai termiškai apdorotas. Pavyzdžiui, ant žarijų kepama mėsa gali greitai apskrusti, bet viduje būti neiškepusi. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi. Rekomenduojama turėti specialų termometrą, kuriuo galima pamatuoti kepinių vidaus temperatūrą. Ji turi būti ne žemesnė kaip 75 laipsniai, išskyrus specialiai ruošiamus ne visai iškepusius gaminius.

Vandenį maisto gamybai reikia naudoti tik kokybišką, rinktis šviežius produktus ir geras žaliavas iš patikimų tiekėjų. Vaisius ir daržoves būtina gerai nuplauti. Negalima naudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti laikas pasibaigęs.

Kryžminė tarša yra viena pagrindinių maisto užteršimo mikroorganizmais priežasčių, todėl reikia stengtis, kad termiškai neapdoroti pusgaminiai, ypač žalia paukštiena, nesiliestų su jau pagamintais, paruoštais valgyti produktais ar patiekalais. Pusgaminiams ir patiekalams pjaustyti būtina naudoti atskirus peilius bei lenteles, plauti įrankius ir priemones prieš ir po jų panaudojimo.

VMVT specialistų teigimu, viena iš dažniausiai daromų klaidų – likučių po iškylų gamtoje ar pobūvių vartojimas. Ilgesnį laiką aplinkos temperatūroje laikytas maistas greitai genda, todėl geriau tokio maisto vėliau nevalgyti. Pasibaigus iškylai maisto likučius reikėtų sutvarkyti ir išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Svarbu atminti, kad gamtoje palikti maisto likučiai gali tapti užkrečiamųjų ligų šaltiniu ir kelti pavojų tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.

Akylumo trūkti neturėtų

Ne vien tik besimaitinantieji savo pačių pagamintu maistu turėtų būti akyli Lietuvą užgriuvus karščiams. Atidžiai rinktis maisto produktus turėtų ir tie, kurie valgo kavinėse ar įvairiose užeigose. Mat ir šiose įstaigose vasarą didėja rizika, kad maisto produktai suges greičiau ar taps nebetinkami naudoti maistui. Karštuoju metų laiku išauga ir apsinuodijimų maistu pavojus

Todėl, VMVT specialistų tikinimu, viešojo maitinimo ir prekybos įmonės turėtų nepamiršti 5 pagrindinių principų, kurie padės užtikrinti tinkamą maisto saugą net ir tvyrant kaitrai. Visų pirma dėmesys turėtų būti skiriamas higienai – asmens higiena, žaliavų ir maisto transportavimo ir laikymo temperatūra bei patiekalų ruošimo technologijos yra itin svarbūs ir jiems būtina skirti didesnį dėmesį tvarkant maistą viešojo maitinimo įmonėse, prekiaujant maisto produktais.

Viešojo maitinimo įstaigų ir prekybos įmonių darbuotojai privalo periodiškai matuoti ir įvertinti, kaip veikia šaldymo įrenginiai, ar produktų laikymo ir apdorojimo sąlygos tinkamos. Maisto ir jo žaliavų laikymo ir transportavimo temperatūra tiesiogiai veikia maisto saugą ir kokybę. Ne mažiau svarbu maisto produktų, žaliavų priėmimo metu įvertinti, ar transporto priemonėje išlaikyta tinkama temperatūra, ar nepažeistos pakuotės, ar produktų kvapas ir išvaizda nepakitę. Kilus įtarimų, kad maisto produktai galėjo būti gabenami netinkamai, būtina išmatuoti temperatūrą produkto viduje. Iš tiekėjų turi būti priimami tik saugūs ir kokybiški maisto produktai ir žaliavos.

Ne mažiau svarbus ir tinkamas paruoštų patiekalų laikymas. Negalima paruošto maisto kambario temperatūroje laikyti ilgiau nei 2 valandas, karštus patiekalus iki patiekimo vartotojui reikia laikyti ne žemesnėje kaip 68 laipsnių temperatūroje, užšaldyto maisto negalima atitirpinti kambario temperatūroje. Viešojo maitinimo ir prekybos įmonės karštuoju metų laiku privalo peržiūrėti ir siūlomą maisto ar patiekalų asortimentą, laikinai sumažinti labai jautrių maisto produktų pasiūlą. Tvarkomas maistas turi būti apsaugotas nuo užteršimo mikroorganizmais.