Praėjusią savaitę Darbėnų seniūnijos Žalimų miške sumedžiotam šernui buvo nustatytas kiaulių maras. Asociatyvi nuotr.

Nuo praėjusio ketvirtadienio visas Kretingos rajonas yra įtrauktas į II zoną – užkrėstą teritoriją. Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Gera žinia ta, kad kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusio gyvūno mėsą draudžiama vartoti žmonėms ne dėl pavojaus užsikrėsti, bet dėl pavojaus išplatinti virusą už ligos židinio ribų.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas lapkričio 19 d. nustatė Afrikinį kiaulių marą sumedžiotam šernui iki vienerių metų amžiaus. Šernas buvo sumedžiotas Žalimų miške, Darbėnų seniūnijoje. Taip pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis (AKM) mūsų rajone.
Iš užkrėstos teritorijos sumedžiotų šernų mėsą bus galima naudoti maistui tik gavus neigiamus atsakymus dėl AKM iš laboratorijos.

II zonoje taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų (laikymo vieta turi atitikti visus biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė oficiali veterinarinė priežiūra). Laikantiems kiaules užkrėstoje teritorijoje, ne vėliau kaip prieš 3 dienas būtina informuoti įgaliotąjį veterinarijos gydytoją apie kiaulės skerdimą savo reikmėms, kad veterinarijos gydytojas po skerdimo ją apžiūrėtų, įvertintų patologinius anatominius pakitimus ir, esant gyvūnų užkrečiamosios ligos įtarimui, paimtų mėginius AKM tyrimams.

Minimo užkrėsto šerno mėsa buvo utilizuota.

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Dėl to patiriami dideli nuostoliai kiaulių laikytojams, nes nėra nei vaistų, nei vakcinos, ir virusas pavojingas tiek šernams, tiek ir kiaulėms, mirtingumas nuo šios ligos siekia 95–99 %.

AKM prevencijai ypač svarbus žmonių sąmoningumas. Tik patys kiaulių laikytojai gali apsaugoti savo ūkį nuo AKM laikydamiesi būtinų biologinio saugumo reikalavimų kiaulių ūkiuose.
AKM virusas plinta per kontaktus su užsikrėtusiais gyvūnais (prekyba kiaulėmis, šernų medžioklė), per užkrėstus pašarus (pašarai iš AKM zonos, maisto atliekos). Todėl kiaulių laikytojai privalo stebėti kiaulių būklę, įtarę ligą nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kiaulių laikymo vietose būtina įdiegti biologinės saugos priemones.

Kokie afrikinio kiaulių maro požymiai?

Yra trys afrikinio kiaulių maro formos: ūmi, poūmė ir lėtinė
Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti karščiavimą iki 40,5–42 °C. Apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Užsikrėtęs gyvūnas neėda, sutrinka koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), paršingoms kiaulėms pasireiškia abortai.
Dažniausiai užsikrėtęs gyvūnas (tiek kiaulė, tiek ir šernas) nugaišta per 3–5 dienų nuo ligos pradžios, tačiau gali užsitęsti ir iki 20 d. Kiaulių gaišimas užsikrėtus siekia 100 proc., šernų – iki 95 proc. Ši ligos forma nustatoma Lietuvoje.
Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla užsikrėtusio gyvūno kūno temperatūra, beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės ir šernai, sergantys lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Gaišimas užsikrėtus siekia 30–70 proc.
Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusiems gyvūnams (kiaulėms ir šernams) pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Netenkama svorio, kūno temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų.

Profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės:
• Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami.
• Ūkio dezinfekcija bei kiaulių transportavimo ribojimai. Aplinkinių ūkių stebėsena.
• Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsiant kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnus.
• Imantis šių veiksmų, kiaulių savininkai gali apsaugoti savo kiaules:
• Patikrinti kiaules mažiausiai du kartus per savaitę dėl neįprastų požymių ar elgesio.
• Stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę.
• Izoliuoti sergančias kiaules iki ligos priežasties nustatymo.
• Vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais.
• Laikytis biosaugumo priemonių, tokių kaip valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvežamą į fermą ir iš fermos.
• Neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.