LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas įspėja, kad šiltuoju metų laiku reikia atsargiai įvertinti, kiek laiko praleisite saulėje. Besaikės saulės vonios, šviesi oda ir daugybė apgamų ant kūno didina riziką susirgti melanoma.
Kas greičiausiai suserga
Nacionalinio vėžio instituto duomenis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų.
„Į rizikos grupę patenka žmonės, kurie turi itin daug apgamų, nes pastarieji gali kisti. Taip pat tie, kurių šeimoje kas nors buvo sirgęs melanoma arba ir kitomis vėžinėmis ligomis. Rizikos grupėje taip pat atsiduria žmonės, kurių šviesi oda ir plaukai, kurie linkę įdegti raudonai, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje. Rizika padidėja ir žmonėms, dažnai būnantiems saulėje ar soliariumuose. Ši žmonių grupė, kaip ir visi, turėtų kuo dažniau naudoti tinkamo stiprumo, t. y. bent SPF 30 turinčius apsauginius kremus nuo saulės, būnant stiprioje saulės kaitroje dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus, tinkamai aprengti ir vaikus“, – detalizuoja onkologas V.Urbonas.
Gydytojas taip pat pastebi, kad statistiškai dažniau melanoma suserga vyrai, rizika susirgti didėja žmonėms, kurie gydosi imunitetą silpninančiais medikamentais, sergantiems ŽIV, taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Profilaktinis tikrinimas
Siekiant išvengti ligos, kiekvienam žmogui rekomenduojama profilaktiškai apsižiūrėti apgamus, atkreipti dėmesį, ar jie nepakeitė spalvos, dydžio, ar kraštai netapo nelygūs, o kilus bent menkiausiam įtarimui – kreiptis į specialistą. Jei apgamas yra didesnis nei pusės centimetro dydžio, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
„Ypatingos priežiūros apgamams nereikia, svarbu jų nepažeisti, nepiktnaudžiauti saule, o svarbiausia – jei kyla kokių nors įtarimų, nedelsti, apsilankyti pas specialistą. Tai svarbu daryti dar ir dėl to, kad pirmų stadijų melanoma dažniausiai išgydoma, todėl reikia neatidėlioti profilaktinių priemonių“, – drąsina dr. V.Urbonas.
Tarp pasirinkimų – ir apsauga su SPF 100
Vaistininkai pastebi, kad apsaugą nuo saulės klientai prisimena atėjus šiltajam laikotarpiui, kai daugiau laiko būna paplūdimyje, nors ji reikalinga ir leidžiant laiką gryname ore, net ir parke ar miške, keliaujant į darbą ar einant pasivaikščioti.
Renkantis apsaugą svarbu įvertinti savo odos spalvą, kaip intensyviai judėsite ir kiek laiko būsite gryname ore.
Veidui svarbu skirti ypatingą dėmesį. Apsauga nuo saulės padeda išvengti pigmentinių dėmių. Jeigu saugosime veido odą, jos nedeginsime saulėje, atsiras ir mažiau raukšlių.
Kiek mažesnę apsaugą turinčias priemones galima rinktis kūnui – leidžiant laiką Lietuvoje, kur saulė ne tokia kaitri, pakanka ir SPF 30, tačiau atostogaujant užsienyje rekomenduojama rinktis didesnę apsaugą turinčias priemones.
Vaistinėse jau galima įsigyti ir SPF 100 turinčią apsaugą, kuri yra reikalinga žmonėms, turintiems alergiją, fotojautrumą. Šio stiprumo apsauga gali būti naudojama po estetinių, gydomųjų procedūrų, žmonėms, turintiems padidėjusią odos vėžio riziką ar sergantiems kitomis odos ligomis, tokiomis kaip baltmė. SPF 100 tinka naudoti skalpo apsaugai, kuris tais atvejais, kai nėra saugomas plaukų, ypač nudega saulėje. Stiprią apsaugą taip pat rekomenduojama rinktis tatuiruočių apsaugai.
Apsauga nuo saulės svarbu pasirūpinti maždaug 20 minučių prieš išeinant į saulę ir nepamiršti kas 2–3 valandas atnaujinti apsaugos priemonių. Planuojantiems maudynes svarbu atsižvelgti ir į tai, ar nuo saulės saugančios priemonės yra atsparios vandeniui, antraip priemones reikėtų atnaujinti kaskart išlipus iš vandens.
Vaikų odos apsauga geriausia pasirūpinti vengiant saulės spindulių, pridengiant skėčiu ar drabužėliais.
Kaip sumažinti melanomos riziką
- Stebėti apgamus, ar nekinta jų spalva, dydis, forma.
- Kilus net menkiausiems įtarimams pasirodyti specialistui.
- Nepažeisti apgamų.
- Naudoti apsauginius kremus nuo saulės, turinčius bent SPF 30.
- Nuo saulės drabužiais dengti kuo daugiau kūno.
- Riboti buvimo tiesioginėje saulėje laiką.
