Dėl vėžio turtingesnėse šalyse miršta daugiau žmonių nei dėl širdies ligų – tai rodo du dideli dešimtmetį visame pasaulyje vykdyti tyrimai, kurių rezultatai šią savaitę paskelbti medicinos žurnale „The Lancet“. Pasak vieno tyrimo bendraautorio Lavalio universiteto Kvebeke profesoriaus emerito Gilles'ios Dagenais, vėžys pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje gali tapti „vos per kelis dešimtmečius“.

„Kalta“ pažanga

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė teigė, kad jos nenustebino šių tyrimų rezultatai, nes vėžys jau nebe pirmus metus yra pirmoji mirties priežastis amžiaus grupėje iki 70 metų, o dar 2015 m., Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys tarp mirčių priežasčių pirmavo ekonomiškai stipriose šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Europos šalių, tarp jų ir kaimynėje Lenkijoje.

dr. Giedrė Smailytė

„Vėžys yra ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga. Didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams. Besivystančiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis yra gerokai mažesnis, mažiausi rodikliai nustatyti Afrikos šalyse, kur trumpiausia gyvenimo trukmė ir mirčių struktūroje vyrauja infekcinės ligos“, – aiškino mokslininkė epidemiologė.

Jos teigimu, didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Apskritai sergamumas didėja ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei bei didėjant vyresnio amžiaus žmonių daliai populiacijoje.

„Pokyčiai, kuriuos matome dabar, susiję su antruoju epidemiologinio perėjimo laikotarpiu. Pirmasis vyko, kai atsirado priemonių sėkmingai kontroliuoti infekcines ligas (antibiotikai, skiepai) – jo metu lėtinės neinfekcinės ligos pamažu tapo pirmąja mirčių priežastimi, aplenkdamos infekcines. Antrojo perėjimo metu dėl profilaktikos priemonių ir gydymo tobulėjimo mirtingumas nuo kai kurių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, gerokai sumažėjo ekonomiškai stipriose šalyse. Tuo metu vėžio gydymo pažanga ne tokia ryški. Taigi prognozuojamas vėžio pirmavimas tarp mirčių priežasčių yra susijęs su pažanga gydant kitas ligas“, – pabrėžė epidemiologė.

Lietuvoje situacija keisis

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje. Tačiau, dr. G.Smailytės manymu, tai gali pasikeisti.

„Ateityje Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tikriausiai artimiausiu metu sumažės mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl vėžys galimai užims pirmąją vietą tarp asmenų iki 70 metų amžiaus mirčių priežasčių. Apskritai Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo vėžio didėjo iki 1990-ųjų vidurio, vėliau stabilizavosi, o moterų mirtingumo rodikliai po truputį mažėja. Ir tokius mirtingumo pokyčius stebime esant nuosekliam sergamumo didėjimui. Tai patvirtina, kad vėžys tampa bent iš dalies suvaldoma liga – ne visi susirgusieji vėžiu miršta nuo jo, susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gėrėja, o kai kurių lokalizacijų vėžiu gydymas itin efektyvus, ypač jei liga diagnozuojama anksti“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė.

Apie tyrimą

„Lancet“ žurnale publikuoto tyrimo metu dešimtmetį buvo stebima daugiau kaip 162 tūkst. suaugusių žmonių didelių, vidutinių ir mažų pajamų šalyse. Duomenys rodo, kad žmonės neturtingesnėse šalyse vidutiniškai 2,5 karto dažniau miršta nuo širdies ligų, palyginti su turtingesnėmis šalimis.

Tuo metu tokios neinfekcinės ligos kaip vėžys neturtingesnėse šalyse buvo retesnės.

Antrasis Kanados mokslininkų tyrimas, atliktas tose pačiose 21 šalyje, atskleidė, kad vadinamieji modifikuojami rizikos  veiksniai (mitybos, elgesio ir socioekonominiai) yra atsakingi už 70 proc. širdies ligų atvejų visame pasaulyje.

Kaip turintys didelę įtaką mirtingumui išskiriami ir metaboliniai rizikos veiksniai, tokie kaip didelė cholesterolio koncentracija, nutukimas ar diabetas. Besivystančiose šalyse išskirti ir oro užterštumo namuose, prastos mitybos ir prasto išsilavinimo veiksniai.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Su vėžio liga mūsų šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Nacionaliniame vėžio institute per metus atliekama apie 6 tūkst. operacijų dėl vėžio, praėjusiais metais Chemoterapijos skyriaus dienos stacionare atlikta 18 tūkst. chemoterapijos infuzinių procedūrų, Konsultacinėje poliklinikoje apsilankė apie 50 tūkst. žmonių.

VL