S.Jarmalaitė: „Puikiai žinoma, kad vidutinis fizinis aktyvumas mažina daugelio ligų, tarp jų ir vėžio, riziką, o susirgus – mirties tikimybę.“

Lietuvos gyventojai vėžį vertina kaip itin sudėtingą ir retai išgydomą ligą, o gydymą įsivaizduoja esantį brangų ir dažnai neefektyvų, – parodė apklausa. Ar gyventojų nuomonė teisinga?

Diagnozė – nuosprendis?

Draudimo bendrovės ERGO atliktas tyrimas atskleidžia, jog viešoji nuomonė apie vėžį vis dar gaubiama mitų. Nemažos dalies respondentų atsakymai paremti stereotipais.

„34 proc. apklaustųjų tvirtina, jog vėžio diagnozė yra veikiau nuosprendis ir beveik visi, paklausti, kaip vertina ligą, atsakė, kad ji itin sunki arba sunki. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima padaryti išvadą – į onkologinius susirgimus vis dar žiūrime ne per racionalumo, o per stereotipų prizmę. Tačiau tikėjimas mitais gali užkirsti kelią laiku diagnozuoti bei suvaldyti ligą“, – įsitikinusi ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.

Mitas: gydymas – brangus

Mitų paveikta visuomenės nuomonė stebina specialistus – anot jų, ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir inovacijos leido pažaboti ligą, padaryti ją lėtine, gydoma ilgus metus ar net visiškai išgydoma, o šiandieninės onkologinių ligų gydymosi sąlygos šalyje – kaip niekada palankios.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovės prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, onkologinių ligų gydymas yra ypač brangus, tačiau iš esmės kovą su vėžiu pacientams apmoka valstybė.

„Lietuvoje visi būtinieji vėžio diagnostikos ir gydymo kaštai padengiami privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau dėmesį verta atkreipti į kitą aspektą – netiesiogiai su susirgimu susijusias išlaidas. Dėl vėžio pacientai gali prarasti sveiko gyvenimo metus, darbingi žmonės pasitraukti iš darbo rinkos“, – pažymi prof. S.Jarmalaitė.

 S.Jarmalaitė

S. Jarmalaitė

Mitas: liga – neišgydoma

Argumentų, prieštaraujančių kitam visuomenėje populiariam įsitikinimui, kad vėžys yra sunkiai ir retai išgydomas, taip pat galima rasti. Prof. S.Jarmalaitė pabrėžia, jog nors onkologinės ligos – sudėtingos, o gydymo procesas nelengvas ir užtrunkantis, vėžio diagnozė nebėra nuosprendis.

„Mūsų klinikoje diegiamos inovacijos ir mokslo pasiekimai leido pažaboti ligą, padaryti ją lėtine, gydoma ilgus metus, netgi visiškai išgydoma. Pabrėžtina, jog net 90–95 proc. ankstyvų stadijų navikų pagydomi, tačiau Lietuvoje vėžys neretai diagnozuojamas per vėlai. Tuomet gydymui tenka pasitelkti technologinius sprendimus – spindulinę terapiją, medikamentus, didžiųjų metastazių šalinimą“, – ankstyvos diagnostikos svarbą primena prof. S.Jarmalaitė.

Tačiau pašnekovė tvirtina – nors pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje stebima tendencija, kad sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet didėja, mirštamumo nuo šių ligų rodikliai palaipsniui mažėja. Anot prof. S.Jarmalaitės, taikant inovatyvų gydymą, galimybių išgyventi yra daugiau, o statistika gerėja net kalbant apie sergančiuosius pažengusios stadijos vėžiu.

Mitas: gydymas – neefektyvus

Paklausta, kaip vertina daugiau nei trečdalio lietuvių nuomonę, esą vėžio gydymas Lietuvoje nėra pakankamai efektyvus, NVI vadovė teigia – kovai su onkologinėmis ligomis būtinas individualus požiūris į susirgimus ir plataus gydymo priemonių pasirinkimo galimybės: „Visa tai šalyje turime. Gerus gydymo rezultatus Lietuvoje užtikrina profesionalūs specialistai, o gydymo įstaigų tinklas – puikiai išvystytas“.

Anot prof. S.Jarmalaitės, sąlygos sulaukti profesionalaus ir kvalifikuoto gydymo Lietuvoje – pačios palankiausios, o onkologinę pagalbą galima gauti net šešiuose specializuotuose centruose, kurie lengvai pasiekiami iš bet kurios šalies vietos.

„Tai Nacionalinis vėžio institutas, Santaros ir Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė. Pagal kvalifikuotų onkologų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, neatsiliekame nuo Europos vidurkio – šiuo metu tai 2,3 specialisto“, – vėžio gydymo galimybes įvardija S.Jarmalaitė.

Pašnekovei antrina NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė: „Vėžio gydymo įstaigos kruopščiai prižiūrimos. Medicininiai auditai tikrina, kaip jos veikia, skelbia ataskaitas. Šalies įstatymai reglamentuoja naujų ligonių priėmimo, vaistų kompensavimo tvarką, maksimalų leistiną laukimo laiką iki gydymo pradžios. Įvairios specialistų draugijos aktyviai dalyvauja vykdant gydymo procesus, nuolatiniai sveikatos institucijų auditai tikrina brangiųjų vaistų išrašymą, indikacijas, paskyrimus. Todėl būtų klaidinga teigti, jog Lietuvoje su onkologinėmis ligomis kovojama nekokybiškai“, – tvirtina dr. B.Brasiūnienė.

Birutė Brasiūnienė

Birutė Brasiūnienė

Mitas: liga nepriklauso nuo mūsų

Apklausa taip pat rodo, kad tik ketvirtadalis respondentų sutinka, jog nuo jų pačių priklauso tikimybė susirgti, o daugiau nei trečdalis laikosi priešingos nuomonės.

Prof. S.Jarmalaitė teigia, kad apie 40–45 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos taisyklių bei dalyvaujant ankstyvosios vėžio diagnostikos programose.

Pasiteiravus, kokiais patarimais reiktų vadovautis, norint neišgirsti vėžio diagnozės, prof. S.Jarmalaitė rekomenduoja kuo daugiau rūpintis savimi.

„Didžiąją dalį vėžinių susirgimų sukelia žalingi aplinkos veiksniai ir įpročiai. Per 20 proc. vyresnių nei 15 m. amžiaus lietuvių kasdien rūko, o alkoholio suvartojimas lenkia daugelio šalių statistiką. Taip pat nemaža dalis visuomenės turi antsvorio, mažai juda. Tačiau puikiai žinoma, kad vidutinis fizinis aktyvumas mažina daugelio ligų, tarp jų ir vėžio, riziką, o susirgus – mirties tikimybę. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę bent dvi su puse valandos skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, dar geriau tai daryti reguliariai, kasdien“, – pataria specialistė.

NVI vadovė prof. S.Jarmalaitė papildo: Lietuva kasmet išleidžia apie 10 mln. eurų ankstyvosios vėžio patikros programoms. Tik šia nemokama galimybe pasitikrinti dėl dažniausių vėžio tipų pasinaudoja mažiau nei pusė tų, kuriems jos skirtos.

Prevencinės programos

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pakartotinio patikrinimo datą numatys šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų (imtinai) amžiaus. Kartą per dvejus metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas.

Jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šis, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

 

Birutė Litvinaitė