„Turiu nesveiką širdį, sunkiai pakeliu karščius. Gal galite patarti, kaip elgtis per karščius, kad nejausčiau sunkumo širdies srityje?“ – klausia 59 metų Angelė iš Rietavo.

Atsako gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti – jaučia oro trūkumą, spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepakankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys. Turinčiųjų širdies problemų tyko dar daugiau pavojų.

Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba didesne apkrova, padažnėja pulsas. Tokiu laiku sergantys hipertenzija jaučiasi blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Todėl kiekvienos vasaros pradžioje būtina kreiptis į gydytoją ir profilaktiškai išsitirti.

Žmogaus organizmas į karštį reaguoja prakaitavimu. Tai apsauginė reakcija. O prakaitavimui organizmui reikalingas vanduo. Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežiai spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį. Svarbu neapsunkinti organizmo pernelyg dideliu skysčių kiekiu ir išvengti patinimo, todėl gerti reikia dažnai, bet nedideliais kiekiais.

Jeigu žmogų kamuoja konkrečios sveikatos problemos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija arba širdies nepakankamumas, karščių metu jam gali tinti kojos, o tai sukelia papildomą trombų susidarymo riziką. Trombozės simptomai – galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos. Šiuo atveju taip pat svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį, kad kraujas netaptų tirštas. Taip pat reikia vengti ilgai būti saulėje. Tai ne tik gali sukelti problemų odai, bet ir padidinti kraujospūdį ir padažninti pulsą.

Karščių metu ypač svarbu tinkamai maitintis. Geriausia dieta širdžiai – Viduržemio jūros. Tai reiškia, kad dienos racione būtinai turi būti daržovių (ne mažiau nei 300–400 gramų), vaisių, žuvies bent kartą per savaitę, iš mėsos produktų tinka jautiena arba vištiena, neriebūs pieno produktai, alyvuogių aliejus. Tačiau jei pacientui nustatytas inkstų nepakankamumas, reikia reguliuoti mitybą tokiu būdu, kad nebūtų vartojami produktai su dideliu kalio kiekiu (pavyzdžiui, bananai ir džiovinti vaisiai).

Būtinas širdžiai kalio ir magnio atsargas, kurių organizmas netenka kartu su prakaitu, lengvai galima papildyti vartojant cukinijas, baklažanus, moliūgus, šviežias bulves, brokolius. Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi. Jos turi daugiau vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose. Beje, daržovės ne tik aprūpina organizmą vertingomis medžiagomis, bet ir papildo skysčių atsargas (ypač agurkai, pomidorai, arbūzai).

Iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios, abrikosai, avietės. Visos vasarinės uogos yra naudingos organizmui dėl didelio vitaminų bei mikroelementų kiekio ir medžiagų, užtikrinančių normalų širdies darbą.

Vasarą būtina mitybą papildyti natūraliomis medžiagomis, kurios padeda kovoti su padidėjusia trombozės rizika, stiprina kraujagysles bei kontroliuoja cholesterolio lygį kraujyje. Klinikiniai tyrimai Europoje, Azijoje bei JAV parodė, kad natokinazės fermentas (iš fermentuotų sojų) natūraliu būdu gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Mokslininkų išvadose skelbiama, kad natokinazė mažina arterinį spaudimą sergantiems hipertenzija, ardo senus trombus ir neleidžia susidaryti naujiems venose, arterijose ir kapiliaruose. Komplekse su monokolinu K ir augaliniais ekstraktais šis fermentas kompleksiškai kontroliuoja cholesterolio lygį, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, trombozės, uždegiminių procesų kraujagyslėse, lėtina aterosklerozės procesą.

Karščių metu rekomenduojama vengti fizinės veiklos, ypač saulėje. Tai leis sumažinti apkrovą širdžiai. Dirbti sode, sportuoti, eiti apsipirkti geriausia ryte ar vakare, kai oro temperatūra būna mažesnė. Jei vis dėlto reikia išeiti iš namų karščių metu, nepamirškite kepurės nuo saulės, rinkitės lengvus drabužius iš natūralių audinių bei stenkitės daugiau būti pavėsyje.

Norint išvengti kraujagyslių spazmų, būtina kontroliuoti temperatūros režimą – negalima staigiai keisti šilumos į šaltį ir atvirkščiai. Temperatūrų skirtumas patalpose, kur veikia kondicionierius, ir lauke neturi būti didesnis nei 7–10 laipsnių Celsijaus. Besimaudant jūroje ar kituose vandens telkiniuose negalima staigiai nerti į vandenį, reikia įeiti palaipsniui. Rekomenduojama maudytis tik tuo atveju, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių Celsijaus. Vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų mėgautis vandens procedūromis galima tik su palydovu, ypač jei ketinama plaukti didesnį atstumą.

Svarbiausia – nepamirškite vartoti gydytojo skirtų vaistų.