VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

COVID-19 pandemijos metu ne vienam knieti išsiaiškinti, kiek antikūnų kraujyje turima persirgus (kitą kartą galbūt to nė neįtariant) koronavirusine infekcija ar nuo jos pasiskiepijus. Vis dėlto specialistai siūlo per daug „nežaisti“ tikrinantis antikūnus, mat tai toli gražu ne vienintelis garantas, kad organizmas yra pasiruošęs kovoti su koronavirusu.

Antikūnų nėra, o apsauga yra

VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė portalui tv3.lt teigė, kad antikūnai nėra vienintelis rodiklis, patvirtinantis imuninį organizmo atsaką. Kaip nurodė mokslininkė, jis pasireiškia keliais būdais – ir per vadinamąjį ląstelinį imunitetą, ir per antikūnus. Visgi pašnekovė tikino, jog tokių atvejų, kad po persirgimo ar vakcinacijos nesusidarytų antikūnai, nėra daug. Kita vertus, jos teigimu, vienareikšmius atsakymus apie imuninės sistemos veikimo subtilybes pateikti sudėtinga.

„Išties sunku įsivaizduoti situaciją, kad antikūnų būtų nulis, bet žmogus turėtų stiprų ląstelinį imunitetą. Bet šiaip jei žmonėms kyla klausimas, susidarė imunitetas ar ne, to niekaip to nepatikrinsi. Šitai iš esmės galima įvertinti pagal tai, ar žmogus užsikrėtė, ar ne. Nors daugumai žmonių antikūnų buvimas koreliuoja su apsauga, nėra taip paprasta atsakyti į šiuos klausimus. Gali būti ir taip, kad tų antikūnų buvimas ne visada apsaugo. Bet gali būti taip, kad antikūnų kraujyje nėra, o žmogus apsaugą turi“, – pasakojo A. Žvirblienė. Kaip pažymėjo ji, taip nutinka dėl to, kad susidariusios imuninės atminties ląstelės gali apie save nerodyti jokių ženklų.

„Bet nereiškia, kad jų nėra, todėl jos gali būti greitai suaktyvintos į organizmą patekus ligos sukėlėjui“, – aiškino specialistė.

Specifinė imuninė atmintis gali išlikti ilgą laiką

Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė neseniai vykusios Kauno klinikų organizuotos konferencijos „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ metu kalbėdama apie imunizaciją ir jos sukeliamą imunitetą pasakojo, kaip formuojasi imuninis atsakas į patį koronavirusą. Pirmiausia ji priminė, kad pagrindinė imuninės sistemos funkcija – atpažinti jai svetimas genetines medžiagas, t. y. antigenus, į juos reaguoti ir įvairių molekulių, ląstelių pagalba sunaikinti bei pašalinti iš organizmo.

„Yra žinoma, kad imuninis atsakas prieš koronavirusą formuojasi įvairiai, kitaip tariant, yra svarbios T ląstelės pagalbininkės, kurios, perduodamos tam tikrą signalą B limfocitams, yra atsakingos už specifinių antikūnų, imunoglobulino G (IgG), kuris neutralizuoja koronavirusą ir neleidžia jam patekti į ląsteles, gamybą.

Bet labai svarbu pasakyti, kad T limfocitai reguliuoja ir kitų limfocitų veiklą. Ir labai svarbūs kovoje su virusu yra T citotoksiniai limfocitai, kurie infekuotas ląsteles suardo ir sunaikina. Tokiu būdu viruso plitimas yra sustabdomas. Taip pat yra pastebėta, kad susiformuoja specifinė imuninė atmintis – T ir B limfocitai, kurie organizme išlieka ilgą laiką“, – pasakojo Kauno klinikų Alergologijos ir imunologijos klinikos gydytoja. Tiesa, kiek konkrečiai laiko ši imuninė atmintis išliks, COVID-19 atveju dar nėra aišku.

„Tačiau žvelgiant į kitus koronavirusus, kurių cirkuliacija stebima jau 6 dešimtmečius, galima pasakyti, kad atminties T limfocitai gali išlikti ir 17 metų, T citotoksiniai limfocitai išlieka ir tris metus. Kai kalbame apie naująjį virusą, dar to negalime pasakyti, nes stebėjimo akiratyje jis yra ne daugiau kaip metai.

Tačiau dabar turimomis žiniomis, 5–7 mėnesius jie organizme išlieka. Ir priklausomai nuo ligos fazės, imuninės sistemos stimuliacijos, kitaip tariant – vakcinacijos, jų pamatuojamas kiekis organizme gali būti įvairus“, – pastebėjo I. Bajoriūnienė.

Kada imunitetas gali nesusidaryti

Visgi kai kuriais atvejais imunitetas apskritai gali nesusidaryti. Pavyzdžiui, tai gali nutikti vartojant imuninę sistemą slopinančius vaistus, kai jie specialiai naudojami po organų persodinimo operacijų.

„Be abejo, tokiems žmonės to atsako gali nebūti po vakcinacijos ir persirgimo. Ir taip pat nebus to požymio, kurį galima lengvai išmatuoti – tai antikūnų“, – pastebėjo A. Žvirblienė. Norint gauti tikslų antikūnų tyrimo atsakymą profesorė atkreipė dėmesį ir į techninius niuansus – testo nereikia skubėti daryti iškart persirgus.

„Antikūnų tyrimo nereikia skubėti darytis kelios dienos po persirgimo, geriausia palaukti mažiausiai tris savaites“, – sakė ji. Savo ruožtu gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis pridūrė, kad labai svarbu, ypač jei tyrimai kartojami, atlikti juos vienoje laboratorijoje.

„Kiekvienoje jų naudojami skirtingi laboratoriniai metodai, todėl norint palyginti tyrimus, reikia, kad jie būtų atlikti toje pačioje laboratorijoje. Juk pamename atvejus, kai gavę mažą antikūnų titrą žmonės skubėjo išsitirti kitur ir stebėjosi, kodėl atsakymai taip nesutampa“, – sakė jis.

Po skiepo – tam tikras antikūnų testas

A. Žvirblienė priminė, kad taip pat svarbu žinoti, kokį konkrečiai antikūnų tyrimą atlikti po vakcinacijos. „Lygiai taip pat norint po vakcinacijos įsivertinti, ar turima antikūnų, atliekamas tas pats serologinis testas, tik reikia būtinai pasitikrinti, kad būtų nustatomi antikūnai prieš koronaviruso S baltymą. Svarbu, kad tai nebūtų testas Anti-N IgG, nes jis nustato antikūnus prieš kitą viruso baltymą, kurio vakcinos sudėtyje nėra.

Taigi tokius tyrimus laboratorijose galima atlikti, bet jie parodytų antikūnus, susidariusius po persirgimo“, – pastebėjo imunologė.

Pašnekovė taip pat pateikė paaiškinimą tiems, kurie nežino, kaip elgtis dėl skiepo, nes nors ir persirgo, daug antikūnų neturi ar jie po kiek laiko išnyko: „Bet kuriuo atveju persirgusiems žmogui nerekomenduojama pusę metų skiepytis ir nebūtina dėl to daryti antikūnų testą.“ Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad gyventojus piktina situacija, kai tam tikras privilegijas gali gauti tik oficialiai persirgę ar pasiskiepiję žmonės, bet neužtenka turėti antikūnų.