Trisdešimtmetė pateko dėl insulto į ligoninę, jai buvo sunku patikėti, kad tai lėmė rūkymas ir kraujo krešumą didinančių hormoninių kontraceptikų vartojimas. Vos 35-erių sulaukusį vyrą insultas ištiko dėl įgimtų širdies pakitimų. Gydytojas neurologas medicinos mokslų daktaras Šarūnas Augustis įspėjo, kad insultas nėra vien garbingo amžiaus senjorų bėda.

Gali pakeisti neatpažįstamai

Kol žmogus trykšta sveikata, jis neįtaria, kokie procesai vyksta jo kraujagyslėse. Apie trombus, kurie užkemša kraujagysles, neretai išgirstama tik patekęs į medikų rankas. Bet insultas gali smogti iš pasalų – be jokio išankstinio įspėjimo.

Net pasveikęs žmogus gali nebebūti toks, koks buvo anksčiau. Tirpsta ranka ar koja, negali valdyti vienos kūno pusės, pasidaro nerišli kalba arba dingsta gebėjimas kalbėti, įstringa kąsnis, nes sunku nuryti, atrodo kaip apsvaigęs ir eidamas šlubuoja, siūbuoja – taip neatpažįstamai insultas gali pakeisti fiziškai stiprų ir darbingo amžiaus žmogų.

Ar įmanoma saugoti galvos smegenis nuo sutrikusios kraujotakos ir išgelbėti neuronus nuo žūties? Kada tuo reikėtų susirūpinti? Norint atsakyti į šiuos klausimus, būtina suprasti, kaip vystosi insultas.

Insultas turi ne vieną priežastį, todėl kiekvieno paciento istorija gali būti skirtinga. Yra keli insultų tipai, dažniausiai būna išeminis galvos smegenų insultas. Jis vystosi užsikimšus galvos smegenų kraujagyslei, tai – pavojinga būklė, nes smegenų audinys, kurį sudaro neuronai, negauna krauju pernešamo deguonies.

Dėl šios priežasties sutrinka neuronų veikla, vystosi klinikiniai insulto požymiai. Jei per trumpą laiką kraujotaka nebus atkurta, smegenų ląstelėse įvyks negrįžtami pokyčiai ir jos žus.

Kraujagyslės spindį siaurina ir užkemša prie jos sienelės susiformavęs trombas. Gydytojas neurologas Š. Augustis teigė, kad yra svarbu suprasti, kaip žmogaus organizme atsiranda trombas ir kas gali vėliau nutikti.

Pradžia – aterosklerotinė plokštelė

Kad susidarytų trombas arba krešulys, daug laiko nereikia, šis procesas vadinamas tromboze. Blogai yra tai, kad žmogus nejaučia vykstančių pokyčių kraujagyslėse. Trombozės pradžia – tai kraujagyslės sienelėje atsiradusi aterosklerotinė plokštelė.

Tokių plokštelių susidaro esant padidėjusiam cholesterolio lygiui kraujyje. Jų atsiranda toje vietoje, kur kraujagyslės sienelė būna pažeista dėl padidėjusio kraujo spaudimo arba, pavyzdžiui, intoksikacijos nikotinu.

Aterosklerotinė plokštelė gali įplyšti, yra atidengiamas vidinis plokštelės sluoksnis, kuris skatina sulipti kraujo krešumo ląsteles trombocitus. Taip buvusios plokštelės vietoje susidaro trombas, jis greitai didėja, trukdo tekėti kraujui, kraujagyslė gali net užakti.

Kita priežastis, kodėl užsikemša galvos smegenų kraujagyslė, tai trombembolija. Tokiu atveju kraujagyslę užkemša ne prie jos sienelės susidaręs, o su kraujo tėkme atkeliavęs kraujo krešulys arba embolas.

„Didžiausia bėda yra ta, kad išgelbėtas pacientas dažnai praranda viltį gyventi taip, kaip iki insulto. Smarkiai pasikeičia jo kasdienybė, gebėjimas dirbti, prisitaikyti prie aplinkos, blogėja gyvenimo kokybė, nes neišvengiama liekamųjų reiškinių“, – pasakojo neurologas Š. Augustis.

Dėl insulto žmogus gali netekti darbingumo, likti neįgalus, priklausomas nuo artimųjų. Jei nukenčia smegenyse esantis kalbos centras, insultas gali atimti kalbą kaip bendravimo instrumentą.

Trenkia be įspėjimo

Ar yra kokių nors požymių, rodančių artėjantį insultą? Deja, insultas gali trenkti be jokio įspėjimo. „Dirbdamas ligoninėje esu susidūręs su ne vienu pacientu, kuris negalėjo patikėti, kad būtent jį ištiko insultas, nes iki tol neturėjo jokių nusiskundimų. Nemažai būna atvejų, kai insultas nusitaiko į žmones, kurie jautėsi sveiki, todėl nepakankamai rūpinosi sveikata, nedalyvavo profilaktinėse programose“, – sako neurologas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie širdžiai palankią dietą. Ar yra tokia dieta smegenims? Kokią vietą užima nemedikamentinės priemonės? Pasak neurologo Š. Augusčio, tai, kas palanku širdžiai, tinka ir galvos smegenų kraujagyslėms. Tokioje dietoje gausu skaidulų ir mažai sočiųjų riebalų. Į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti obuolius, pupas, kriaušes, sėlenas, avižinius dribsnius, žuvį, riešutus. Organizmą svarbu aprūpinti pakankamu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir kompleksinių angliavandenių (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti iš ankštinių daržovių ir neriebios mėsos (vištienos, kalakutienos, jautienos). Būtina įtraukti į mitybos planą neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų. Tai rodo įvairių mokslinių tyrimų išvados. Reikėtų mitybą papildyti ir antioksidantais, neutralizuojančiais laisvųjų radikalų kenksmingą poveikį ir mažinančiais uždegiminius procesus kraujagyslėse.

Parengė Vita VITAITĖ