R.Blynas: „Vakcinacija pirmiausia yra skirta užtikrinti, kad užsikrėtus šiuo virusu nepasireikš stiprios komplikacijos.“

Kodėl svarbu vykti skiepytis nuo COVID-19 viruso esant geros savijautos ir ar visais atvejais verta po vakcinacijos mažinti atsiradusį karščiavimą?

Vaistai – nebent tik po skiepo

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje vis dažniau pasigirsta nuomonių ir patarimų, kad prieš vakcinaciją pravartu išgerti vaistų nuo karščiavimo – neva taip skiepo šalutinis poveikis bus silpnesnis arba jo išvis nebus.

„Pirma, šiuo atveju prieš vakcinaciją vaistais apkrauname organizmą, antra – šalutinė reakcija tik įrodo, kad formuojasi imunitetas, ir iš anksto suvartoti vaistai netgi galėtų šiek tiek pabloginti sąlygas jo formavimuisi, – įspėja vaistininkas Rimvydas Blynas. – Vaistais galima nebent sumažinti po skiepo atsiradusį skausmą ir karščiavimą. Svarbu atsižvelgti į savo savijautą – kartais ir karščiuojantis žmogus jaučiasi visai gerai ir neturi poreikio malšinti temperatūros, tad to daryti ir nebūtina. Bet jei temperatūra pasiekia 38–38,5 laipsnio ir daugiau, jaučiamės prastai, galima išgerti vaistų, geriausia – paracetamolio.“

Šeimos gydytojos Izabelės Juškienės teigimu, namų vaistinėlėje visuomet turėtų būti vaistų, malšinančių skausmą ir karščiavimą, nes tai yra pirmosios pagalbos sudedamoji dalis. Jokių kitų specifinių vaistų, skirtų kovoti su būtent nuo COVID-19 vakcinos galinčiu atsirasti šalutiniu poveikiu, turėti nereikia. Dažniausiai šalutinis COVID-19 vakcinų poveikis yra nestiprus, trunkantis keletą dienų ir praeinantis savaime.

Prieš vakciną – gera savijauta

Gydytoja I.Juškienė perspėja, kad vakcinuotis negalima esant ūmiems viršutinių kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto ligų simptomams su karščiavimu. Taip pat nerekomenduojama 4 savaites prieš COVID-19 vakcinaciją skiepytis gyva vakcina (tymų, raudonukės, kiaulytės, geltonosios karštligės ir kt.). Kol nebaigta COVID-19 vakcinavimo schema, nerekomenduojama skiepytis jokiomis kitomis vakcinomis, nes neturima pakankamai informacijos, kaip skiepai nuo koronaviruso sąveikauja su kitomis vakcinomis.

„Prieš vykstant skiepytis reikėtų išgerti kasdien vartojamus vaistus, ypač nuo kraujospūdžio, – perspėja gydytoja. – Vakcinavimo dieną taip pat labai svarbu gerti pakankamai vandens ir būti pavalgius.“

R.Blyno teigimu, prieš skiepijimą pacientui yra naudinga apie tai įspėti darbdavį – vakcinos šalutinio poveikio nuspėti neįmanoma, o kitą dieną po skiepo dėl prastesnės savijautos gali prireikti laisvos dienos.

Vykti skiepytis svarbu pailsėjus, pozityviai nusiteikus, atsikračius kamavusių baimių ir abejonių – tam gali padėti konsultacija su šeimos gydytoju bei patikimų, mokslinių šaltinių apie vakcinas nuo koronaviruso paieška. „Atvykus skiepytis taip pat reikėtų atidžiai perskaityti pateikiamą klausimyną, kylant dvejonių – pasitarti su sveikatos specialistais, kad neliktų neaiškumų“, – priduria pašnekovas.

Po skiepo nerekomenduojama intensyviai mankštintis, nes aktyvi fizinė veikla veikia imuninę sistemą ir tai gali sukelti stipresnį nei įprasta šalutinį poveikį – karščiavimą, raumenų skausmą ir pan. Pasiskiepijus taip pat patariama bent parą vandeniu nešlapinti dūrio vietos ir nesimaudyti, kad į jos vietą nepatektų infekcija.

Svarbu neprarasti budrumo

R.Blynas pabrėžia, kad svarbu būti kantriems – imunitetas susiformuoja praėjus porai savaičių po antros skiepo dozės.

„Kai kurie žmonės sugalvoja atšvęsti vakcinaciją ir ta proga surengia vakarėlį, tačiau taip elgtis yra labai neatsakinga. Pacientas turi žinoti, jog ir po skiepo jis nėra 100 proc. saugus, kad nesusirgs koronavirusu – vakcinacija pirmiausia yra skirta užtikrinti, kad užsikrėtus šiuo virusu nepasireikš stiprios komplikacijos“, – akcentuoja vaistininkas.