Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų.

Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

– Norvegija nusprendė nesijungti

1972 metų rugsėjį norvegai referendume pasisakė prieš stojimą į besiplečiančią Europos ekonominę bendriją (EEB) ir dar kartą patvirtino šią savo poziciją 1994-aisiais, kai Austrija, Suomija ir Švedija prisijungė prie šios organizacijos ir ji, įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, tapo Europos Sąjunga.

Norvegija yra vienintelė šalis, kuri referendume priėmė sprendimą nestoti į ES.

– 1975 metais „Brexit“ scenarijui – „ne“

Didžioji Britanija 1973 metais nerengė referendumo dėl stojimo į EEB, bet Haroldo Wilsono (Haroldo Vilsono) vadovaujama leiboristų vyriausybė 1975-aisiais organizavo plebiscitą, kuriame 67,2 proc. rinkėjų pasisakė už pasilikimą Bendrijoje.

– Euras ir sutarties pakeitimai

Mastrichto sutarties, kuri padėjo pamatus Europos Sąjungai ir Europos pinigų sąjungai, priėmimo procesas nebuvo sklandus.

1992 metų birželio 2 dieną danai apstulbino kaimynines Europos šalis, kai referendume 50,7 proc. balsų atmetė šią sutartį.

1993 metų gegužę danai nedidele balsų persvara pritarė pataisytai sutarties versijai, tačiau tik tada, kai Danija užsitikrino didesnę autonomiją gynybos, valiutos, pilietybės reikalų ir teisminio bendradarbiavimo srityse.

1992 metų rugsėjo 20 dieną referendume šiai sutarčiai pritarė 51,05 proc. prancūzų.

Abi šalys rengė referendumus dėl euro, kuris buvo sukurtas 1999 metais, įvedimo. 2000-ųjų rugsėjį kiek daugiau nei 53 proc. danų pasisakė prieš bendrosios valiutos įvedimą, o 2003 metų rugsėjį kaimyninėje Švedijoje 56,1 proc. rinkėjų pareiškė norą išsaugoti savo kroną.

– Prancūzai ir olandai blokuoja Europos konstituciją

2005 metų gegužę referendume beveik 55 proc. prancūzų pasakė „ne“ Europos konstitucijai. Po trijų dienų Prancūzijos pavyzdžiu pasekė ir Nyderlandai – plebiscite prieš šį dokumentą pasisakė daugiau nei 61 proc. olandų.

– Airių „ne“ ir „taip“

Nicos sutartis numatė svarbias Bendrijos institucines reformas, kurios buvo būtinos jos plėtrai į Rytus 2004-aisiais. Dėl šio dokumento plebiscitas buvo rengiamas tik Airijoje. Pirmajame referendume, kuris vyko 2001 metų birželį, Nicos sutartis buvo atmesta 54 proc. balsų, jos šalininkams nepakankamai įvertinus nepalankų visuomenės požiūrį į šį dokumentą.

Airijai išsikovojus garantijas dėl savo branginamo neutraliteto, 2002 metų spalį buvo surengtas antrasis referendumas, kuriame sutarčiai pritarė 62,9 proc. rinkėjų.

Panaši situacija susiklostė ir dėl Lisabonos sutarties, kuri buvo parengta, kai prancūzai ir olandai atmetė Europos konstituciją. 2008 metų birželio 12 dieną Airija pasakė „ne“ Lisabonos sutarčiai, bet per antrąjį balsavimą 2009 metų spalį jai pritarė.

– Ukraina

Šių metų balandžio pradžioje 61 proc. olandų rinkėjų neprivalomojo pobūdžio referendume, kuris buvo laikomas euroskeptiškų nuotaikų barometru, atmetė svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina.